Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jolanta Gailevičienė Civilinė byla Nr. e2A-1235-777/2015

2015 m. rugpjūčio 12 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Jolantos Gailevičienės, kolegijos teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Rimvidos Zubernienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo P. S. atstovo advokato Laimono Straukos apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ieškinį atsakovui P. S., trečiajam asmeniui B. S. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė 2014-10-08 kreipėsi į Kretingos rajono apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui P. S. ir trečiajam asmeniui B. S. dėl įpareigojimo pašalinti savavališkos statybos padarinius (duomenys neskelbtini), t. y. įpareigoti P. S. per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – pastatas), savavališkos statybos padarinius Statybos įstatymo nustatyta tvarka parengiant projektinę dokumentaciją ir sumokėjus Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą gaunant statybą leidžiantį dokumentą, statybą leidžiančio dokumento kopiją pateikiant Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija), o atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius šio reikalavimo, įpareigoti jį per 1 mėnesį savo lėšomis likviduoti savavališkos statybos, dėl kurios 2014-01-30 surašytas savavališkos statybos aktas Nr. SSA-30-140130-00002 (toliau - Aktas), padarinius - išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas) pastato dalis (pastato rytinėje ir pietinėje pusėje pristatytas patalpas), kad statinys atitiktų 1990 m. Kretingos ŪGP planavimo ir architektūros biuro parengtą projektą ,,Ūkinis pastatas su garažu ir dirbtuvėmis“ ir sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2014-01-30 Inspekcijos Klaipėdos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas (toliau - Specialistas) surašė savavališkos statybos aktą Nr. SSA-30-140130-00002, kuriame konstatavo, kad P. S. savavališkai, t. y. turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeisdamas esminius statinio projekto sprendimus, pastatė pastatą (ilgis 16,85 m, plotis 12,60 m, aukštis 7 m) žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini) (toliau - žemės sklypas). Patikrinimo metu nustatyta, kad atsakovas ginčo pastato statybą vykdė nesilaikydamas šio statinio projekto sprendinių pastatydamas išorės matmenimis didesnį pastatą negu numato statinio projektas. Faktiški statinio išorės matmenys: ilgis 16,85 m, plotis 12,60 m, aukštis 7 m, o statinio projekte: ilgis 10,90 m, aukštis 6,83 m. Užfiksuotas savavališkai pastatytas statinys priskirtinas neypatingo statinio kategorijai. 2014-02-07 inspekcija P. S. pateikė Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PRN-30-140207-00003 (toliau - Nurodymas), kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2014-08-07 savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas) pastato dalis (pastato rytinėje ir pietinėje pusėje pristatytas patalpas), kad statinys atitiktų 1990 m. Kretingos ŪGP planavimo ir architektūros biuro parengtą projektą „Ūkinis pastatas su garažu ir dirbtuvėmis“ ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini). Tačiau 2014-08-11 atlikus Nurodymo įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad jis neįvykdytas. Patikrinimo rezultatai užfiksuoti Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. NPA-30-140811-00032.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1, 2 d.). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 str. 2 d.

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, taip pat tai, kad šalys dalyvavo pirmosios instancijos teisme, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

Byloje nėra ginčo dėl Inspekcijos specialisto 2014-01-30 surašyto savavališkos statybos akto, kuriame konstatuota, kad atsakovas savavališkai, t. y. turėdamas statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeisdamas esminius statinio projekto sprendimus, pastatė pastatą (ilgis 16,85 m, plotis 12,60 m, aukštis 7 m) žemės sklype, taip pat 2014-02-07 inspekcijos atsakovui pateikto nurodymo, kuriuo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2014-08-07 savo lėšomis išardyti savavališkai pastatytas (įrengtas) pastato dalis (pastato rytinėje ir pietinėje pusėje pristatytas patalpas), kad statinys atitiktų 1990 m. Kretingos ŪGP planavimo ir architektūros biuro parengtą projektą „Ūkinis pastatas su garažu ir dirbtuvėmis“ ir, jeigu būtina, sutvarkyti statybvietę (duomenys neskelbtini) ir dėl to, kad 2014-08-11 atlikus nurodymo įvykdymo patikrinimą buvo nustatyta, kad jis neįvykdytas. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių aplinkybių nepasisako.

Apeliantas nurodo, kad pastato pietinė dalis jam nuosavybės teise nepriklauso. Pietinė pastato dalis priklauso trečiajam asmeniui. Ginčo dėl šios aplinkybės byloje taip pat nėra. Rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad šalių santuoka buvo nutraukta Kretingos rajono apylinkės teismo 2006-09-04 sprendimu tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo nutraukta santuoka ir padalintas jiems priklausantis turtas. Teismo sprendimu šalims lygiomis dalimis po ½ dalį buvo priteista naudotis žemė sklypu bei pastatu – medienos apdirbimo dirbtuvėmis.

Apeliantas nurodo, kad dėl to, jog pietinė pastato dalis priklauso trečiajam asmeniui, pagal teisės aktų reikalavimus, jis negali būti laikomas viso statinio statytoju. Apeliantas nebūdamas statinio pietinės dalies savininku negali gauti statybą leidžiančio dokumento. Toks pirmosios instancijos teismo sprendimas yra faktiškai neįgyvendinamas. Apeliantui nesant viso statinio savininku yra perkeliama prievolė už trečiąjį asmenį, kuris yra statinio bendraturtis, atlikti visus veiksmus su savavališkos statybos padarinių pašalinimu, nors statinys buvo statomas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Statytojai buvo du – apeliantas ir trečiasis asmuo, nes statinys buvo statytas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, tiek apeliantas, tiek tretysis asmuo investavo pinigines lėšas į šio statinio pastatymą. Nurodė, kad ieškinys šiuo atveju turėjo būti pareikštas dviem atsakovams, t. y. atsakovės procesinėje padėtyje turėjo būti nurodyta ir buvusi apelianto sutuoktinė ir pastato bendraturtė ir statytoja B. S.. Šie apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti. Rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad inspekcijos 2014-01-30 savavališkos statybos aktas buvo surašytas apeliantui, kaip pastato statytojui, bet ne savininkui. Ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad surašant savavališkos statybos aktą buvo įvertinta tai, kad 1990-04-23 buvo išduotas statybos leidimas Nr. 30, suteikęs teisę apeliantui vykdyti individualią statybą pagal Kretingos ŪGP planavimo ir architektūros biuro 1990 m. parengtą statinio projektą „Ūkinis pastatas su garažu ir dirbtuvėmis“. Inspekcija nurodė ir tai, kad savavališkos statybos aplinkybės būtent ir yra grindžiamos netinkama apeliantui suteiktos statytojo teisės pagal minėtą 1990 m. išduotą statybos leidimą įgyvendinimu – statyba buvo vykdoma pažeidžiant esminius Statinio projekto sprendinius, apibūdinančius statinio išorės matmenis. Savavališkos statybos aktas gali būti surašomas pastato savininkui tik tuo atveju, jeigu nėra statytojo (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 str. 1 d.). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju statytojas yra apeliantas, o ne kiti bendraturčiai, nes apeliantas statybos darbus vykdė pats ir byloje nėra duomenų, kad šie statybos darbai buvo vykdomi kartu su trečiuoju asmeniu. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad trečiojo asmens padėtis nagrinėjamoje byloje yra netinkama. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškovė atsiliepime į apeliacinį skundą tinkamai aptarė statybą leidžiančio dokumento išdavimo tvarką ir padarė pagrįstas išvadas, kad apeliantas kaip vienas pastato savininkų gali pašalinti viso pastato savavališkos statybos padarinius, apimdamas ir jam nepriklausančio statinio dalį, tik tai turi padaryti trečiojo asmens sutikimu ar be jo, jeigu tokia teisė apeliantui būtų pripažinta teismine tvarka. Todėl nėra pagrindo konstatuoti ir tai, kad apeliantas nebūdamas statinio pietinės dalies savininku negali gauti statybą leidžiančio dokumento ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra faktiškai neįgyvendinamas.

Apeliantas nurodė ir tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tiesiogiai susijęs su pastato pietinėje dalyje gyvenančiu jo ir trečiojo asmens sūnaus šeimos, kuri yra statinio dalies, priklausančios trečiajam asmeniui, naudotojai, teisėmis ir pareigomis. Pirmosios instancijos nepagrįstai neįtraukė minėto asmens į bylos nagrinėjimą. Teismo sprendime yra pasisakoma ir dėl savavališkai statinio pietinėje dalyje pastatytų patalpų nugriovimo, tai tiesiogiai liečia šios statinio dalies naudotojus. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad apeliantas nepateikė jokių įrodymų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti būtinumą ir reikalingumą įtrauki į bylą trečiuoju asmeniu J. S. (ir/ar jo šeimą). Šioje byloje apelianto ir trečiojo asmens sūnaus su šeima įtraukimas į bylos nagrinėjimą neturėtų įtakos jų teisinei padėčiai ar padariniams, nes neigiami teisiniai padariniai dėl įstatymų pažeidimų už savavališkai pastato rytinėje ir pietinėje pusėje pristatytas patalpas kilo apeliantui.

Apeliantas nurodė, kad iš jo nepagrįstai buvo priteistos visos trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos, nes ieškinys buvo patenkintas iš dalies, o patenkinus jo apeliacinį skundą – trečiojo asmens turėtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš atsakovo turėtų būti iš viso panaikintas. Šie skundo argumentai nepagrįsti. LR CPK 93 str. 4 d. nustatyta, kad teismas gali nukrypti nuo LR CPK 93 str. 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Ieškinys buvo patenkintas iš dalies, nes pirmosios instancijos teismas nustatė ilgesnius savavališkos statybos šalinimo terminus. Tačiau byloje iš esmės buvo kilęs ginčas dėl to, kas yra statytojas (dėl trečiojo asmens procesinės padėties nagrinėjamoje byloje) bei kas turi pašalinti pastato pietinės dalies savavališkos statybos padarinius. Apelianto argumentai dėl minėtų ginčo aplinkybių kaip nepagrįsti buvo atmesti, todėl pirmosios instancijos pagrįstai iš apelianto priteisė visas trečiojo asmens turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmojoje instancijoje. Juolab, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos advokato pagalbai apmokėti neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakyme Nr.1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalaus dydžio sumų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė ir tai, kad bylos nagrinėjimas užsitęsė dėl apelianto veiksmų, nes nei į parengiamąjį teismo posėdį, nei į pirmąjį teismo posėdį apeliantas neatvyko, nors šaukimai jam buvo įteikti tinkamai ir jo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu, dėl to trečiojo asmens turėtos išlaidos dėl atstovavimo teisme padidėjo.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2015-04-23 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje

Rašytine bylos medžiaga patvirtina, kad apeliantas už apeliacinį skundą sumokėjo 31 Eur žyminį mokestį. Duomenų apie kitas apelianto turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje byloje nėra. Apeliacinį skundą atmetus, apelianto turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (LR CPK 93 str. 1 d.)

Rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad tretysis asmuo turėjo 400 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Šios trečiojo asmens turėtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015-03-19 įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nurodytų maksimalaus dydžio sumų. Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto trečiajam asmeniui priteistinas 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas apeliacinėje instancijoje (LR CPK 93 str. 1 d.).

Duomenų apie ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje nėra, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-04-23 sprendimą palikti nepakeistą.

Iš P. S. priteisti B. S. 400 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą apeliacinėje instancijoje.