- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-11-16
- Bylos Nr.
- TS-89-908/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Eglė Gruodienė
- Nuteistasis
- T. B.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Eglė Gruodienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo T. B., asmens kodas: (duomenys neskelbtini) skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-236 panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. B. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį ir nuteistas dvejų metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtąją bausmę įskaitytas T. B. laikino sulaikymo laikas nuo 2015 m. vasario 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.
Bausmės vykdymo pradžia: 2015 m. vasario 1 d. Bausmės vykdymo pabaiga: 2017 m. rugpjūčio 1 d. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015 m. gruodžio 1 d. Neatliktos bausmės dalis 2016 m. rugsėjo 29 d. – 10 mėnesių 2 dienos.
Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija (toliau– Komisija) 2016 m. spalio 5 d. nutarimu Nr. 59-236 nutarė netaikyti nuteistajam T. B. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktą. Komisija, atsižvelgdama į nuteistojo vidutinę pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką - 65 balus, kriminalinę patirtį, kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažinimą, sunkėjančius nusikaltimus, jiems būdingą modelį, gyvenimo stilių ir draugus, mąstymą ir elgesį, nevykdomas individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, formalaus ir neformalaus užimtumo stoką, priešišką nusiteikimą intervencinių priemonių taikymui, konkrečių tikslų stoką, padarė išvadą, jog nuteistasis T. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals.
Šalies argumentai
T. B., pateikdamas teismui skundą dėl Komisijos nutarimo, prašo panaikinti Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimą Nr. 59-236 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistasis nurodo, kad nutarimas neteisėtas. T. B. pažymi, kad skundžiamo Komisijos nutarimo teiginys, jog jo amžius pirmojo teistumo metu buvo 18 metų, yra nekorektiškas. Teistumui išnykus asmenys laikomi neteistais (BK 97 str. 6 d.), todėl, jo manymu, teistumo sąvokos vartojimas oficialiuose dokumentuose yra negalimas, o buvusiam teisės pažeidimo faktui konstatuoti privalėjo būti parinktas įstatymo nuostatoms neprieštaraujantis išsireiškimas. Be to, anot pareiškėjo, nuobaudos skyrimas jokiu būdu negali būti traktuojamas kaip nuteistąjį neigiamai charakterizuojanti aplinkybė, nes tai yra socialinės reabilitacijos forma. Jo nuomone, turi būti vertinami taikytos socialinės reabilitacijos priemonės rezultatai. Nuteistojo teigimu, skundžiamą Komisijos nutarimą daro neteisėtu ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pažeidimai. Nutarimo teiginiui, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą manyti, jog T. B. nesilaikys įstatymų ir nusikals, galioja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos imperatyvas. Teiginys, kad asmuo nusikals, turi būti labai aiškiai ir labai atsakingai argumentuotas, priešingu atveju tai yra Konstitucijoje įtvirtintų žmogaus teisių pažeidimu. Skundžiamo Komisijos nutarimo teiginys, kad lygtinis paleidimas šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo ir teisingumo principo įgyvendinimo, pareiškėjo manymu, tiesiogiai prieštarauja BK 41 str. 2 d. ir Konstitucijos 109 str. 1 d. T. B. nurodo, kad bausmės tikslai (paskirtis) yra apibrėžti BK 41 str. 2 d. Punktuose. Pirmame punkte įtvirtintas bausmės tikslas sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo yra skirtas visiems visuomenės nariams ir vadinamas bendrąja prevencija, taigi šis tikslas neginčijamai yra pasiektas teismui priėmus apkaltinamąjį nuosprendį, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip metus teismo sprendimu realizuotą bausmės tikslą. BK 41 str. 2 d. punktuose nustatyti bausmės tikslai nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį ir atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų vadinami specialiąja (individualia) prevencija. Jam atlikus bausmės dalį, nėra jokio pagrindo teigti, kad jis nebuvo nubaustas arba yra nubaustas nepakankamai griežtai, kad iš jo nebuvo arba nėra atimta galimybė daryti nusikalstamas veikas, arba kad jis nepakankamai paveiktas nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Skiriančiam bausmę teismui BVK 157 str. nuostatos buvo žinomos, teismas skyrė bausmę, atsižvelgdamas į įstatymo numatytą galimybę asmeniui būti lygtinai paleistam, todėl revizuoti galiojantį teismo nuosprendį ir teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip metus teismo sprendimu realizuotus bausmės tikslus, nėra jokio pagrindo. Penktuoju BK 41 str. 2 d. punktu nustatytas bausmės tikslas užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Paskyręs teisingą bausmę teismas įgyvendina teisingumo principą konkrečioje byloje, todėl nėra pagrindo teigti, kad bausmės vykdymo metu priimti sprendimai gali paneigti prieš daugiau kaip 8 metus teismo sprendimu realizuotą bausmės tikslą. Teisingumo principas yra sudėtinė Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje deklaruojamo teisinės valstybės principo dalis, laikytis teisingumo principo privaloma pagal valstybės pareigūnų etikos Kodeksus, privalomumas laikytis teisingumo principo numatytas eilėje įstatymų, tame tarpe ir Bausmių vykdymo kodekso 5 straipsnyje, tačiau teisingumo principo įgyvendinimas (teisingumo vykdymas) yra apibrėžtas tik Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnyje: teisingumą vykdo tik teismas. Taigi Komisija išėjo už savo kompetencijos ribų ir skundžiamu nutarimu ėmėsi spręsti teisingumo principo įgyvendinimo klausimą, t. y. vykdyti teisingumą, kas pagal Konstituciją yra išimtine teismo prerogatyva. Konstitucijos 109 straipsnio pažeidimas yra absoliutus skundžiamo Komisijos nutarimo negaliojimo pagrindas. Nuteistasis taip pat nurodo, kad BVK 164 str. 5 d. nustato, jog rekomendacijos pataisos įstaigai ir nuteistajam turi būti motyvuotos. Kaip jau buvo minėta, skundžiamame nutarime Komisija nesivadovavo šiuo įstatymo straipsniu. Akivaizdžiu tuščiažodžiavimu yra nurodymas nuteistajam dalyvauti siūlomose socialinės reabilitacijos programose. T. B. manymu, taikant jam lygtini paleidimą, bus pasiekta progresyvaus laisves atėmimo bausmes strategijos principas. Paleidžiant nuteistąjį lygtinai, gerėja jo socialine aplinka, stiprėja socialinis ryšis ir motyvacija būti laisvėje, gerėja jo, tuo pačiu ir valstybės ekonominė padėtis. Lygtinio paleidimo metodas suteikia galimybe nuteistajam laisves atėmimu, paleidžiant jį lygtinai, daryti atitinkamą išvadą, kai jis pradeda gyventi doro ir sąžiningo piliečio gyvenimą. Sumažėja recidyvizmo rizika.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo T. B. skundas netenkintinas
Bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų nuteistieji, faktiškai atlikę vieną trečdalį, bet ne mažiau kaip keturis mėnesius, paskirtos laisvės atėmimo bausmės: nuteistieji už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, kuriems paskirta bausmė neviršija šešerių metų, kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo, taip pat nepilnamečiai.
Teismas, susipažinęs su Vilniaus pataisos namų pateikta medžiaga, konstatuoja, kad T. B. neatitinka lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygų, numatytų BVK 157 straipsnio 1 dalyje. Pažymėtina tai, kad esant didesnei nei žema nusikalstamo elgesio rizikai lygtinis paleidimas galimas tuo atveju, jei nustatyta pažanga, šią riziką mažinant. Vertindamas nuteistojo nusikalstamo elgesio riziką ir pažangą ją mažinant, teismas atsižvelgia į aplinkybių visumą: nuteistojo asmenybę (ankstesni teistumai ir pan., paskutinės padarytos nusikalstamos veikos pobūdis bei pavojingumas), nuteistojo elgesį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, atliktą bausmės dalį, galimybes adaptuotis laisvėje ir kitas reikšmingas aplinkybes. Lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes, galima pagrįstai manyti, kad lygtinai paleistas asmuo pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, nes tik tuomet bus realizuota bausmės paskirtis, numatyta BK 41 straipsnio 2 dalyje.
Susipažinus su nuteistojo asmens byla ir Komisijos nutarime išdėstytais pagrindais bei motyvais, matyti, kad T. B. bausmę Vilniaus pataisos namuose atlieka nuo 2016-01-16 paprastosios grupės sąlygomis. 1/3 laisvės atėmimo bausmės dalį faktiškai atliko 2015 m. gruodžio 1 d. Laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis nevykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių. Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant OASys metodiką, nustatyta, kad T. B. priklauso vidutinei rizikos grupei - 65 balai, iš jų statiniai veiksniai sudaro 37 balus, dinaminiai - 28 balus. Atliktas vertinimas ir jo rodikliai rodo, kad nuteistojo rizika nusikalsti būnant laisvėje nėra maža. Įvertinus teismui pateiktą medžiagą, nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nenustatyta. Nuteistasis priežiūrą ir apribojimus vertina neutraliai. Šiuo metu nedirba, nesimoko, socialinės reabilitacijos programose nedalyvauja. Bausmės atlikimo metu režimo reikalavimus pažeidė du kartus, du kartus baustas. Šiuo metu nuobaudos negalioja. T. B. nėra skatintas. Nuteistasis anksčiau teistas 10 kartų, nusikaltimai sunkėja, konstatuotas nusikaltimų modelis. Nusikaltimą, už kurį atlieką laisvės atėmimo bausmę, padarė veikdamas su bendrininku. Dėl padaryto nusikaltimo kaltės nepripažįsta. Teismo vertinimu, nuteistojo padarytų nusikaltimų pobūdis ir kiekis rodo padidintą asmenybės pavojingumą. Be to, aukščiau nurodytos aplinkybės rodo, kad T. B. iš ankstesnių teistumų teigiamų išvadų nedaro, savo elgesiu demonstruoja polinkį daryti priešingus teisei veiksmus ir nenorą laikytis įstatymų. Šiuo metu nurodytų aplinkybių visuma kelia teismui pagrįstų abejonių dėl jo galimybės laikytis įstatymų ir nenusikalsti, būnant laisvėje. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis T. B. yra neatlikęs pakankamai didelės laisvės atėmimo bausmės dalies. Teismo nuomone, turi būti atsižvelgta ir į visuomenės interesą, kad nusikalstamas veikas padaręs asmuo atliktų adekvačią jo padarytoms nusikalstamoms veikoms bausmę, kurią, atsižvelgęs į visas nustatytas bylos aplinkybes, paskyrė teismas, ir kuri paveiktų nuteistąjį, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, nes tik tuomet bus pasiekta bausmės paskirtis.
Teismo vertinimu, Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimas Nr. 59-236 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos yra pakankamai motyvuotas ir pagrįstas. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, įvertinus teismui pateiktus duomenis, nuteistojo asmenybę, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, jo elgesį bausmės atlikimo metu, kitus charakterizuojančius duomenis, teismas daro išvadą, kad šiuo metu nėra pagrindo manyti, jog T. B. pakankamai pakeitė savo elgesį, kad toliau jį galima būtų taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, ir kad nuteistasis, paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl atsisakytina tenkinti jo skundą dėl Komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-236 netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 364 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti nuteistojo T. B. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016 m. spalio 5 d. nutarimo Nr. 59-236 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.
Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.