Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romualdos Janovičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Kazio Kailiūno ir Nijolės Piškinaitės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovų K. A., N. M., B. V. K., J. U., I. S., R. M., V. Č., E. K., S. K., D. B., M. G. (M. G.), A. T., T. G., A. G. (A. G.), J. B., J. L., D. B., D. Š., R. A., R. P., M. B., N. G., N. E., G. P., Z. B., L. M., V. D., T. J., K. R., I. J., A. B., F. Z., V. A., A. K., A. G., D. V., R. C. (R. C.), L. A., K. M., R. S., N. L., A. Š., A. Š., P. J., V. B., V. D., S. R., Z. F., A. R., C. G. (C. G.), T. M., V. L., V. L., P. L., R. V., K. K., N. D., R. K., J. G., K. K., V. S., S. J., R. S., A. J., V. Č., L. Ž. (L. Ž.), A. P. (A. P.), V. B., D. Š., A. K. (A. K.), O. L. (O. L.), B. K., R. D., A. B., S. M., A. V., I. Š., D. B., O. P., N. M., R. S., M. S., R. K., S. B., V. B., L. T., A. T., Z. P., G. P., V. S., R. D., L. B., M. O., A. J., D. M., Ž. J., M. J. (toliau – ir Ieškovai) atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutarties civilinėje byloje pagal Ieškovų ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl teisės įgyti žemės sklypus nuosavybės teise ne aukciono būdu, tretieji asmenys – Kauno miesto savivaldybė, Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno skyrius, Kauno miesto savivaldybės Panemunės seniūnija,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovai kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti jiems teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius Kauno sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Kaune ne aukciono būdu. Ieškinyje Ieškovai prašo nagrinėti jį pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXIV1 skyriuje įtvirtintas grupės ieškinio proceso taisykles. Nurodo, jog jis grindžiamas tapačiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių asmenų tapačias materialines teises ar įstatymų saugomus interesus. Ieškovai yra 1979 m. faktiškai susibūrusios bei susikūrusios ir šiai dienai veikiančios bei VĮ Registrų centre įregistruotos sodų bendrijos nariai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Kauno apygardos teismas 2018 m. kovo 22 d. nutartimi ieškovų ieškinį atsisakė priimti.Iš pateikto ieškinio teismas sprendė, kad šiuo atveju ieškininiai reikalavimai nėra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu ir yra grindžiami netapačiomis/nepanašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Teismo vertinimu, siekiant teismine tvarka apginti žemės naudotojo pažeistą teisę, kiekvienas sodų bendrijos narys turi byloje įrodyti faktą kada, kokiu pagrindu, kokio dydžio žemės sklypą jam suteikė įgaliotas asmuo, nurodyti šio žemės sklypo ribas, koordinates, adresą ir suformuluoti konkretų reikalavimą – kokio ploto, kur esantį žemės sklypą jis siekia įgyti be aukciono. Pagal pateiktą grupės ieškinį ir pagal jame suformuluotą reikalavimą išsprendus bylą, priimtas teismo sprendimas yra neįgyvendinamas nei gera valia, nei priverstine tvarka, kadangi nėra žinoma kokio dydžio, kur yra kiekvieno ieškovo žemės sklypas, kokius žemės sklypus valdo ir naudoja atskiri bendrijos nariai, bei visa sodininkų bendrija (duomenys neskelbtini).Be to, pagal byloje pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas nei bendras, nei tarpinis sprendimas visiems grupės nariams, nes vien tik konstatavimas, kad Ieškovai turi teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, savaime nelemia kitų būtinų sąlygų nuosavybei įgyti, jos turi būti nustatytos kiekvienam iš asmenų, naudojančių žemės sklypus individualiai.Teismas vertino, kad šiuo atveju Ieškovai iš esmės painioja grupės ieškinį su neprivalomu (fakultatyviuoju) procesiniu bendrininkavimu, egzistuojančiu Ieškovų atveju. Neprivalomas (fakultatyvusis) bendrininkavimas yra tais atvejais, kai keli asmenys pareiškia analogišką reikalavimą ir (arba) jų reikalavimai kyla iš to paties pagrindo. Todėl tokių bendrininkų ieškiniai yra vienarūšiai (pavyzdžiui, keli ieškovai pareiškia ieškinį dėl grąžinimo į darbą, nes to paties darbdavio jie buvo iš darbo atleisti tuo pačiu metu, tuo pačiu pagrindu ir tuo pačiu įsakymu). Tokiame ieškinyje sujungiami keli reikalavimai, pagrįsti ta pačia teisės ir fakto medžiaga. Taigi teismas sprendė, kad ieškinio nagrinėjimas pagal grupės ieškinio taisykles nėra teisiškai ir faktiškai galimas, jis nebūtų nei veiksmingesnis nei tikslingesnis, nei efektyvesnis būdas išspręsti grupės ieškinyje apibūdintą ginčą. Todėl pareikštas grupės ieškinys negali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles. Šiuo atveju Ieškovams neužkertama galimybė savo teises ir teisėtus interesus ginti pareiškiant ieškinį bendrosios ieškinio teisenos tvarka.

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovai atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – nustatyti, kad pareikštas ieškinys atitinka grupės ieškinio reikalavimus ir byla yra teisminga Kauno apygardos teismui, bei perduoti jam bylą nagrinėti. Nurodo tokius nesutikimo su skundžiama nutartimi argumentus:Pirmosios instancijos teismas nutartyje nepagrįstai konstatavo, kad pateiktas ieškinys neatitinka grupės ieškiniui keliamų reikalavimų. Visi ieškovai grupės ieškinį grindžia ta pačia faktinių aplinkybių visuma – visi yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariai ir kaip nariai visi valdo ir naudojasi jiems sodininkų bendrijos suteiktais žemės sklypais, šiuose sklypuose vykdo sodininkystės veiklą, turi pasistatę gyvenamuosius ar sodo namus arba pradėję statybos darbus. Jie visi siekia vieno tapataus tikslo – kad jiems visiems būtų suteikta teisė jų faktiškai valdomus žemės sklypus įsigyti ne aukciono būdu. Nutartyje padaryta išvada, kad teismui reikia turėti kiekvieno iš ieškovų turimus duomenis apie jų valdomus sklypus, jų įgijimo tvarką ir kt. gali būti įgyvendinta per trūkumų šalinimo institutą. Tokie trūkumai nėra pakankami pagrįsti atsisakymui priimti ieškinį.Nutartyje teismas nenurodė jokios teisės normos, kurios pagrindu atsisako priimti pateiktą ieškinį. Ieškiniu ieškovai siekai bendro sprendimo, kurio pagrindu kiekvienas galėtų apginti savo pažeistas teises – įsigyti faktiškai valdomus sklypus ne aukciono tvarka. Išskyrus ieškinį į atskiras dalis nebūtų sukuriamos prielaidos operatyviam, ekonomiškam ginčo išnagrinėjimui, be to, skirtingose bylose ieškovų atžvilgiu galėtų būti priimti skirtingi sprendimai. Teismas nepaisė CPK 441⁷ straipsnio 2 dalyje įtvirtintos pareigos jam, prieš priimant nutartį dėl grupės ieškinio priėmimo išsiųsti atsakovui grupės ieškinio kopiją ir pranešti galimybę pateikti nuomonę.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Ieškovų pateikto ieškinio atitikimo CPK XXIV1 skyriuje reglamentuojamo grupės ieškinio reikalavimams. Atsižvelgus į tai, jog iš esmės jokia teismų praktika minėtu klausimu nėra suformuota, bylai nagrinėti buvo paskirta trijų teisėjų kolegija. Vadovaujantis CPK 441¹ straipsnio 2 dalimi pagal grupės ieškinio bylų nagrinėjimo taisykles yra nagrinėjami ginčai, kai ieškinys grindžiamas tapačiomis arba panašiomis faktinėmis aplinkybėmis ir juo siekiama tuo pačiu teisinės gynybos būdu apginti į grupę susijungusių fizinių ar juridinių asmenų, kurie pareiškė ieškinį, tapačias ar panašaus pobūdžio materialines teises ar įstatymų saugomus interesus. CPK 441³ straipsnyje įtvirtintos tokio ieškinio pareiškimo prielaidos ir sąlygos: 1. 1) ieškinys yra pareikštas dėl ginčo, atitinkančio 441¹ straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes; 2) grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai; 3) buvo laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 4) grupė turi tinkamą grupės atstovą; 2. 1) reikalavimą pareiškia ne mažiau kaip dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškusių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui. Šio pareiškimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras; 2) grupė turi grupės advokatą; 3. grupės ieškinyje turi būti: 1) prašymas nagrinėti ieškinį pagal grupės ieškinio proceso taisykles; 2) pagrįsta, kodėl reikalavimus tikslingiausia, efektyviausia ir tinkamiausia nagrinėti pagal grupės ieškinio proceso taisykles; 3) apibūdinta grupė, su kuria susijęs grupės ieškinys; 4) nurodytos aplinkybės, kurios yra tapačios ar panašios visiems grupės nariams; 5) pareikšti individualaus pobūdžio turtiniai grupės narių reikalavimai (jeigu jie reiškiami) ir nurodytos aplinkybės, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; 6) nurodyti duomenys, pagrindžiantys grupės atstovo tinkamumą; 7) nurodyta, ar buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 4412 straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; 8) grupės atstovo ir grupės advokato parašai; 4. Kaip grupės ieškinio priedai turi būti pateikta: 1) grupės narių sąrašas, kuriame nurodyta: kiekvieno grupės nario vardas ir pavardė (pavadinimas), gyvenamoji vieta (buveinė), asmens kodas (juridinio asmens kodas), kiti duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys); kartu su grupės narių sąrašu pateikiami šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti grupės narių pareiškimai; 2) teisinių paslaugų teikimo sutartis (jos išrašas), sudaryta grupės atstovo ir grupės advokato; 3) pranešimas, kurį grupės atstovas ketina paskelbti siekdamas per teismo nustatytą terminą papildyti grupę. Šiame pranešime turi būti nurodytas grupės atstovo vardas ir pavardė (pavadinimas), duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys), pateiktas grupės apibūdinimas, nurodytas atsakovas, ieškinio pagrindas ir ieškinyje keliami reikalavimai, informacija, kad grupės nariais norintys tapti asmenys gali per teismo nustatytą terminą kreiptis į grupės atstovą, taip pat tvarka, pagal kurią grupės atstovas teikia informaciją, ir pagrindinė informacija apie grupės ieškinio nagrinėjimo proceso ypatumus. Šio pranešimo formos pavyzdį tvirtina teisingumo ministras; 4) įrodymai (jeigu jų yra), pagrindžiantys individualaus pobūdžio turtinius grupės narių reikalavimus (jeigu jie reiškiami) ir aplinkybes, kurios gali būti svarbios vertinant šiuos reikalavimus; įrodymai, kad buvo tinkamai laikytasi šio Kodekso 441² straipsnyje numatytos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas konstatavo egzistuojant dalį aukščiau išvardintų sąlygų, būtinų ieškinį nagrinėti pagal grupės ieškinio taisykles. Teismas pripažino, jog ieškinį pateikė didesnis nei minimalus reikalaujamas skaičiusi ieškovų, jie yra atstovaujami advokatės, turi paskirtą grupės atstovą bei tinkamai pranešė atsakovei apie ketinimą reikšti grupės ieškinį. Tačiau teismas sprendė, kad pateiktas ieškinys negali būti nagrinėjamas pagal grupės ieškinio taisykles, nes kilęs ginčas neatitinka CPK 441¹ straipsnio 2 dalyje nustatytų aplinkybių, t. y. ieškovų reikalavimai nėra vienarūšiai teisės ir fakto požiūriu ir yra grindžiami netapačiomis / nepanašiomis faktinėmis aplinkybėmis. Įvertinusi bylos medžiagą apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog su tokia skundžiamoje nutartyje padaryta išvada negalima sutikti. Bylos duomenimis nustatyta, kad Ieškovai pareiškė reikalavimą pripažinti jiems teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, esančius Kauno sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini) teritorijoje, (duomenys neskelbtini), Kaune ne aukciono būdu. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtas reikalavimas pripažinti teisę, yra vienarūšis, tapatus reikalavimas visiems Ieškovams. Kaip matyti, ieškinyje neprašoma teismo pripažinti atskiriems Ieškovams teisę įgyti nuosavybės teisę į konkrečius, skirtingus žemės sklypus, todėl nelaikytina, kad jų reikalavimai yra skirtingi. Iš esmės tas pats pasisakytina ir dėl ieškinyje pateiktų faktinių aplinkybių. Ieškovai nurodo, kad jie visi yra sodininkų bendrijos (duomenys neskelbtini) nariai, kaip bendrijos nariai visi valdo ir naudojasi jiems bendrijos valdymo organų suteiktais žemės sklypais, šiuose sklypuose vykdo sodininkystės veiklą. Būtent iš šių aplinkybių ieškovai kildina savo teisę ne aukciono būdu įsigyti naudojamus žemės sklypus, ir jos, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai panašios, jog būtų pripažintos tinkamomis pagal minėtą CPK 441¹ straipsnio 2 dalį. Šios išvados nepaneigia faktas, jog kiekvienas iš Ieškovų, tikėtina, skirtingu laiku ir būdu įgijo teisę naudotis sklypais, kadangi ne iš šių individualių aplinkybių Ieškovai kildina savo reikalavimus. Laikant priešingai, susidarytų situacija, jog iš esmės jokiu atveju grupė skirtingų žmonių negalėtų ginti savo teisių pareikšdami teismui grupės ieškinį, kadangi jų situacijos niekuomet negalėtų būti pripažintos visiškai identiškomis. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog pagal pateiktame grupės ieškinyje suformuluotą reikalavimą išsprendus bylą, priimtas teismo sprendimas būtų neįgyvendinamas nei gera valia, nei priverstine tvarka, laikytinas bylos nagrinėjimo iš esmės dalyku ir nėra reikšmingas sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą. Teismas konstatavęs, jog byloje trūksta tam tikrų konkrečių duomenų apie Ieškovų valdomus žemės sklypus arba šios teisės įgijimo aplinkybes, gali pasinaudoti ieškinio trūkumų šalinimo institutu (CPK 441⁷ str. 3 d.) arba reikalauti šios informacijos bylos nagrinėjimo metu, bet neturi teisės dėl to atsisakyti priimti ieškinį.Dėl šių priežasčių atmestini pirmosios instancijos teismo argumentai, jog Ieškovų ieškinys neatitinka CPK 441¹ straipsnio 2 dalies reikalavimų.Teismas nutartyje taip pat konstatavo, jog pagal byloje pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas nei bendras, nei tarpinis sprendimas visiems grupės nariams, nes vien tik konstatavimas, kad Ieškovai turi teisę įgyti nuosavybės teise Lietuvos valstybei priklausančius žemės sklypus, savaime nelemia kitų būtinų sąlygų nuosavybei įgyti, jos turi būti nustatytos kiekvienam iš asmenų, naudojančių žemės sklypus individualiai. Teisėjų kolegija ir šią aplinkybę dėl Ieškovų reikalavimo realumo / pagrįstumo pripažįsta kaip bylos nagrinėjimo iš esmės klausimą, šioje proceso stadijoje neturinčią reikšmės ieškinio priėmimui / nepriėmimui. Skundžiamoje nutartyje kaip dar viena iš atsisakymo priimti ieškinį priežasčių nurodyta aplinkybė, jog Ieškovai iš esmės painioja grupės ieškinį su neprivalomu (fakultatyviuoju) procesiniu bendrininkavimu, egzistuojančiu šiuo atveju. Šis argumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra teisingas. Iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. liepos 13 d. nutarimu Nr. 885 „Dėl grupės ieškinio koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos grupės ieškinio koncepcijos bei Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 261(1) straipsniu bei XXIV(1) skyriumi įstatymo projekto aiškinamojo rašto matyti, kad grupės ieškinio institutas ir buvo sukurtas bei reglamentuotas tam, jog palengvintų tam tikros, pakankamai didelės asmenų grupės, kurią jungia teisės ir fakto požiūriu vienarūšiai reikalavimai, kylantys iš tapačių faktinių aplinkybių ir turintys tapatų teisinį pagrindą, bylinėjimąsi teisme. Grupės ieškinyje visuomet egzistuos bendrininkavimas, tačiau vietoje to, kad pareikštų paprastą ieškinį ir jame procesiškai bendrininkautų, ieškovai, išpildę ir kitus reikalavimus, gali pareikšti grupės ieškinį ir tokiu būdu pakeisti teismo proceso eigą – atskirai teismo procese nedalyvauti, savo procesines teise įgyvendinti per grupės atstovą. Kaip pažymėta minėtame aiškinamajame rašte, kiekvienu konkrečiu atveju asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeisti, turėtų teisę nuspręsti, kokiu modeliu naudotis, reiškiant ieškinį. Nutartyje pirmosios instancijos teismas taip pat sprendė, kad pateikto ieškinio nagrinėjimas pagal grupės ieškinio taisykles nebūtų nei veiksmingesnis nei tikslingesnis, nei efektyvesnis būdas išspręsti grupės ieškinyje apibūdintą ginčą, t. y. teismas konstatavo neegzistuojant CPK 441¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytai sąlygai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija ir su šia pirmosios instancijos teismo išvada negali sutikti. Visų pirma, pažymėtina, jog tokios savo išvados teismas niekaip neargumentavo, nors CPK 441⁷ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad spręsdamas, ar grupės ieškinys yra tikslingesnis, efektyvesnis ir tinkamesnis būdas išspręsti konkretų ginčą negu individualūs ieškiniai, pagal grupės atstovo pateiktą informaciją ir kitus teismui žinomus duomenis teismas įvertina apibūdintą grupę, grupės ieškiniu ginamų pažeistų teisių ir įstatymų saugomų interesų pobūdį, bendro grupės reikalavimo ir individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) santykį, individualaus pobūdžio turtinių grupės narių reikalavimų (jeigu jie reiškiami) dydį ir kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju svarbia laikytina aplinkybė, jog visi Ieškovai yra vienos sodininkų bendrijos nariai, kurie savo reikalavimą byloje ir kildina būtent iš šios aplinkybės, todėl skirtingiems teismams nagrinėjant apie 100 bylų dėl to paties klausimo ir priimant skirtingus sprendimus, tikrai nebūtų užtikrinti teisinio stabilumo, apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai. Be to, didesnes bylinėjimosi išlaidas privalėtų patirti ne tik ieškovai (tikėtina, samdydamiesi savo interesams ginti kvalifikuotus teisininkus) bet ir atsakovė, būdama priversta vienu metu dalyvauti ženkliame skaičiuje iš esmės vienodų bylų. Be to, šiuo atveju svarbi yra aplinkybė, kad ieškinyje Ieškovai reiškia prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su tikslu ištirti ar Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punktas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Šios aplinkybės, teisėjų kolegijos vertinimu, leidžia teigti, kad nagrinėjant bylą pagal grupės ieškinio taisykles ji būtų išnagrinėta efektyviau. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliantų atskirajame skunde pateikti argumentai sudaro pagrindą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį panaikinti. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teismo aptartų sąlygų teisingumą, pats nesiims vertinti kitų, pirmosios instancijos teismo nutartyje neaptartų aplinkybių egzistavimo, todėl klausimas dėl ieškinio priėmimo perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Taip pat atkreiptinas pirmosios instancijos teismo dėmesys, jog, kaip teisingai atskirajame skunde pastebėjo apeliantai, prieš priimdamas skundžiamą nutartį teismas neatliko CPK 441⁷ straipsnio 2 dalyje jam įtvirtintos pareigos išsiųsti atsakovui ieškinio ir grupės narių sąrašo kopiją. Įstatyme yra įtvirtinta atsakovo teisė per septynias dienas pareikšti prieštaravimus, į kuriuos teismas atsižvelgtų priimdamas nutartį dėl ieškinio priėmimo ir jo nagrinėjimo pagal grupės ieškinio taisykles, ir ši atsakovo teisė negali būti apribota. Prieš pakartotinai spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą teismas turi šią savo pareigą įgyvendinti.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2018 m. kovo 22 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl ieškinio priėmimo perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismu.