Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Evaldas Vanagas Baudžiamoji byla Nr. 1A-497-337/2009

Teisėjas Algimantas Brigadierius Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01155-2008-6

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. rugpjūčio 26 d.

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Evaldo Vanago,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendžio, kuriuo K. S. pripažintas kaltu pagal BK 178 str. 2 d. ir jam paskirta šešių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant mokytis, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose.

Šiuo nuosprendžiu iš dalies patenkintas civilinio ieškovo UAB „S“ ieškinys, priteista iš K. S., A. V. ir L. L. solidariai, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti, subsidiariai iš atstovų pagal įstatymus ir civilinių atsakovų G. S., V. V., D. V. ir L. L. 433 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteisti A. V. ir L. L., tačiau jų atžvilgiu apeliaciniai skundai nepaduoti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. S. nuteistas už tai, kad jis, kartu su A. V. ir L. L. 2008 m. spalio 30 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu nenustatytas, iš anksto susitarę ir veikdami kaip bendrininkų grupė kartu su mažamečiais A. E., gim. (duomenys neskelbtini), R. A., gim. (duomenys neskelbtini), kurie nėra nusikaltimo subjektai, per tvorą įsibrovė į saugomą UAB „S“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini) Kėdainių mieste, iš kurios pagrobė 130 litų vertės 10 metrų elektros jėgos kabelio AHXAMK-W 3x240+35 nulinės varinės gyslos.

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendį – paskirti K. S. pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimą 1 metams 3 mėnesiams ir pritaikius BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., BK 65 str. paskirtą bausmę subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu su 2009-03-31 nuosprendžiu paskirta bausme, bei paskirti jam galutinę 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją nepilnamečių pataisos namuose. Teigia, kad teismas neteisingai paskyrė K. S. bausmę bei neteisingai ją subendrino su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, todėl nuosprendis keistinas dėl per švelnios bausmės paskyrimo ir netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. l p., 2 p.).

Skunde teigiama, kad teismas skirdamas K. S. bausmę, savo sprendimą motyvavo tuo, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis teistas dar nebuvo, todėl jam skyrė laisvės apribojimo bausmę, nustatydamas tokius pat 2 įpareigojimus, kokie jau buvo nustatyti ir paskirti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31 d. nuosprendžiu. Nors BK 48 straipsnyje išvardinta žymiai daugiau kitų draudimų bei įpareigojimų, tačiau teismas nepaskyrė jokių kitų papildomų apribojimų, galinčių daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui. Skunde pažymima, kad K. S. 2009 m. kovo 31d. Kėdainių rajono apylinkės nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už penkis apysunkius nusikaltimus laisvės apribojimo bausmėmis, kurios vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrintos ir paskirta galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, skiriant 2 įpareigojimus: įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir tęsti mokslą. Minėtu nuosprendžiu K. S. buvo paskirtas laisvės apribojimo bausmės maksimumas. Taigi, nors teismas ir nurodė, kad skundžiamu nuosprendžiu skiria bausmę K. S., faktiškai šiuo nuosprendžiu jokia bausmė jam nebuvo paskirta, nes galutinė 2 metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti savo namuose ir tęsti mokslą, jam jau buvo paskirta Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 31d. nuosprendžiu.

Atsižvelgiant į kaltinamojo asmenybę, t. y. Kėdainių (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos administracijos jis charakterizuojamas neigiamai, motina G. S. jo auklėjimu nesirūpinanti, yra policijos nepilnamečių reikalų įskaitoje, nuo 2005 m. yra 11 kartų padaręs nusikalstamas veikas, dėl kurių ikiteisminiai tyrimai nutraukti neturint jam amžiaus, šiuo metu kitoje baudžiamojoje byloje jam pareikštas įtarimas pagal BK 180 str. 1 d. ir paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes prokuroras mano, kad K. S. paskirtoji laisvės apribojimo bausmė savo rūšimi ir dydžiu yra aiškiai yra per švelni, neatitinka nuteistojo asmenybės bei BK 41 str. 2 d. numatytos bausmės paskirties, taip pat nusikalstamų veikų pobūdžio bei pavojingumo laipsnio. Nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką turėtų būti paskirtas laisvės atėmimas bei esant atsakomybę lengvinančiai aplinkybei – kaltės pripažinimui, taip pat atsakomybę sunkinančiai aplinkybei – nusikaltimas padarytas veikiant bendrininkų grupėje, bausmės dydis turi būti skirtas mažesnis nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, artimesnis minimumui.

Taip pat skunde nurodoma, kad teismas neteisingai bendrino nuosprendžiu paskirtąją bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Bendrindamas laisvės apribojimo bausmes teismas nurodė, kad vadovaujasi BK 63 str. 1 d., 9 d., tačiau nepasisakė kokį bausmių bendrinimo būdą pasirinko. Įvertinus skundžiamu nuosprendžiu paskirtą ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtą subendrintą laisvės apribojimo bausmę, galima daryti išvadą, kad teismas bendrino laisvės apribojimo bausmę taikydamas bausmių apėmimą (BK 63 str. 2, 5 d.), tačiau šiuo atveju toks bendrinimas pagal BK 63 str. 5 d. yra negalimas. Teismas galėjo pasirinkti tik dalinį arba visišką bausmių sudėjimo būdą. Prokuroras mano, kad šioje byloje turėtų būti taikytas dalinis bausmių sudėjimas, taikant BK 65 str. numatytas bausmių sudėjimo ir keitimo taisykles.

Teismo posėdžio metu prokuroras prašė apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistasis ir jo gynėja prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Išnagrinėjusi apeliacinį skundą, skundžiamą nuosprendį bei baudžiamąją bylą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo nuteistajam K. S. klausimą, materialinės teisės normų nepažeidė, teisingai parinko ir paskyrė jam bausmę bei nustatė jos dydį, taip pat bendrinant bausmes jokių esminių pažeidimų nepadarė.

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, pirmiausia turi vadovautis bausmės paskirtimi. BK 41 str. nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Šio principo įgyvendinimas užtikrinamas individualizuojant bausmes, t. y. už konkrečią nusikalstamą veiką konkrečiam asmeniui parenkant bausmę. Paprastai skiriama bausmė priklauso nuo pažeistos baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės reikšmingumo, padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio, jos padarinių, teisę pažeidusio asmens pavojingumo laipsnio ir kitų svarbių aplinkybių. Tokiu atveju teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Pagal šio įstatymo prasmę teismas gali skirti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ir tais atvejais, kai asmuo padaro kelis nesunkius ar apysunkius nusikaltimus. Be to, BK 91 str. 3 d. numato, kad terminuotą laisvės atėmimą nepilnamečiui teismas gali skirti, jeigu yra pagrindas manyti, kad kitos rūšies bausmių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jeigu nepilnametis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą.

Nuteistajam K. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d., sankcija nustato, kad už šio nusikaltimo padarymą gali būti skiriamos alternatyvios bausmės: bauda, areštas, laisvės apribojimas arba laisvės atėmimas. Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas nuteistajam K. S. laisvės apribojimo bausmę, parinko bausmę pagal jam inkriminuoto BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas jos rūšis. Skirdamas bausmę teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais bei BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo nepilnamečiams ypatumais ir baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė. Skirdamas bausmę K. S. teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltės formą ir rūšį, padarymo motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją (padarytas tyčinis, baigtas, apysunkis nusikaltimas), tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę. Nors K. S. mokymo įstaigos charakterizuojamas nepatenkinamai, tačiau skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu jam tebuvo 15 metų ir jis nebuvo teistas. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad K. S. ir jo bendrininkų bendrais nusikalstamais veiksmais pagrobto turto vertė tesiekia vos 130 litų, kas pagal žalos dydžio kriterijų, nesant kvalifikuojančių vagystės požymių, yra riba baudžiamajai atsakomybei atsirasti. Nors K. S. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe su kitais nuteistaisiais ir tai pripažinta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe, be to, padarytos žalos jis neatlygino, tačiau nuteistasis K. S. pripažino savo kaltę, ką pirmosios instancijos teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Įvertinus visas aukščiau minimas aplinkybes, taip pat atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai padarė išvadą, kad bausmės tikslai šiuo atveju bus pasiekti nuteistajam K. S. skiriant su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Teisėjų kolegijos manymu, laisvės atėmimo bausmės paskyrimas sunkių padarinių nesukėlusią, apysunkę nusikalstamą veiką padariusiam veikos padarymo metu neteistam 15 metų turinčiam nepilnamečiui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Todėl K. S. už padarytą nusikalstamą veiką paskirtos laisvės apribojimo bausmės pripažinti aiškiai per švelnia ir dėl to neteisinga nėra jokio pagrindo. Apelianto skunde nurodoma aplinkybe – ikiteisminio tyrimo vykdymu K. S. atžvilgiu kitoje byloje – pagrįsti bausmės parinkimą skundžiamame nuosprendyje negalima.

Apeliaciniu skundu ginčijamas ir pirmosios instancijos teismo parinktas skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis būdas, nesutinkama su teismo taikytu bausmių apėmimu. Tačiau teisėjų kolegija esminių pažeidimų apylinkės teismui skundžiamu nuosprendžiu bendrinant bausmes nenustatė. BK 63 straipsnio nuostatos reglamentuoja bausmės skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarką. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti. BK 63 str. 9 d. numato, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Pagal teismų praktiką, kai bausmes, paskirtas nauju nuosprendžiu, teismai bendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme, kitas bausmes teismai prideda (t. y. subendrina apėmimo, dalinio sudėjimo ar visiško sudėjimo būdais) prie griežčiausios bausmės, paskirtos nauju nuosprendžiu, o kai griežčiausia bausmė yra ankstesniu nuosprendžiu subendrinta bausmė, - prideda prie šios bausmės. Nagrinėjamu atveju griežčiausia bausmė yra paskirta ankstesniuoju, t. y. Kėdainių 2009-03-31 nuosprendžiu, todėl prie jos turėtų būti pridedama skundžiamu nuosprendžiu paskirtoji bausmė. Abiem nuosprendžiais nuteistajam paskirta ta pati bausmės rūšis – laisvės apribojimas. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtosios galutinės subendrintos bausmės – laisvės apribojimo – terminas yra lygus baudžiamojo įstatymo leidžiamam šios bausmės rūšies maksimumui, po skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrinimo su minėtuoju ankstesniuoju nuosprendžiu paskirtąja galutine bausme, nuteistajam K. S. liko tokio pat dydžio dviejų metų laisvės apribojimo bausmė. Taigi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas bausmes, esminių pažeidimų nepadarė. Kolegija pažymi, kad nuo nuteistojo valios nepriklausanti aplinkybė, jog skundžiamu nuosprendžiu nustatyta nusikalstama veika, padaryta iki pirmojo nuosprendžio priėmimo, ikiteisminio tyrimo institucijos buvo tiriama bei atitinkamai nagrinėjama ir teisme atskirai nuo 2009-03-31 nuosprendžiu nustatytų analogiškų nusikalstamų veikų neturėtų sąlygoti griežtesnės bausmės rūšies skyrimo K. S..

Remiantis išdėstytu teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009-05-26 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas nepažeidžiant procesinių ir materialinių teisės normų, todėl naikinti ar keisti skundžiamą nuosprendį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.