- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-12-08
- Bylos Nr.
- 1-2812-1034/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-16310-2020-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ramūnas Keidūnas
- Kaltinamasis
- I. M.
- Nukentėjusysis
- G. L.
- Advokatai
- Eugenijus Šuliokas
viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, teistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 10 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, uždraudžiant vartoti alkoholį, įpareigojant tęsti darbą, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., per 3 mėnesius išklausyti alkoholio žalos kursus, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 8 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo; kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. balandžio 27 d., apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine G. L. metu, sėdint G. L. kambaryje ant sofos, tyčia kaire koja spyrė jai į veido dešinę pusę, po ko pastaroji atsitrenkė galva į kairėje pusėje esančią sekciją. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. L. einant link virtuvės, jis savo dešine ranka 3 kartus trenkė į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai G. L. sukėlė fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais I. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis I. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad stūmė nukentėjusiąją, bet jos nemušė į sekciją. Ji pati kabinėjosi prie jo, spjaudėsi, prasivardžiavo, dėl to pastūmė ją ant sofos. Konfliktas įvyko dėl to, kad jie susipyko. Ji pradėjo stumdytis, jis stumtelėjo nukentėjusiąją atgal. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu, perskaityta dalis kaltinamojo I. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 59). Perskaičius šiuos parodymus, kaltinamasis parodė, kad teisingi parodymai, pripažįsta, kad 2 kartus sudavė nukentėjusiajai, tačiau nepripažįsta spyrio į veidą, nes to nebuvo. Buvo išgėręs, nepamena visų smulkmenų. Gėrė degtinę, jautėsi apsvaigęs, alkoholis turėjo įtakos jo veiksmams. Mano, kad yra priežasčių, dėl kurių nukentėjusioji norėtų jį apkalbėti, ji galėjo nurodyti kitokias aplinkybes dėl to, kad nori jį pasodinti ir viena pagyventi. 2018 m. buvo nuteistas už smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Po šio konflikto susitaikė su nukentėjusiąja. Dėl jo suduotų smūgių nukentėjusioji galėjo patirti šiek tiek skausmo, tačiau mėlynių nebuvo.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad per 26 bendro gyvenimo metus buvo daug tokių atvejų, visų jų neprisimena. Šis konkretus įvykis buvo lyg balandžio 27 dieną. Sugyventinis grįžo iš darbo, parnešė degtinės ir vyno butelius, jie išgėrė. Ji visuomet ant sofos sėdi šalia sekcijos, o kaltinamasis – visuomet ant sofos. Kaltinamasis spyrė jai ir taip sudaužė kairę veido pusę, nes ji atsitrenkė į sekciją nuo spyrio. Tada ji paėmė mentelę ir trenkė sugyventiniui per rankas, o jis nuo to dar labiau supyko. Kadangi jis vis tiek turi daugiau jėgų, ji kreipėsi pagalbos į policiją. Jai skaudu, kad jiems taip gaunasi, susitaiko, vėl susipyksta. Kalta yra ir ji, nes nenusileidžia. Tą dieną konfliktas kilo dėl finansinių priežasčių. Ji jau neprisimena daugiau smūgių. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis nukentėjusiosios G. L. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20). Perskaičius šiuos parodymus, nukentėjusioji parodė, kad teisingi parodymai. Jos veidas jau pripratęs prie smūgių. Atvykusiems policijos pareigūnams ji nurodė apie smūgius į veidą. Patyrė fizinį skausmą dėl sugyventinio veiksmų. Į medikus nesikreipė dėl to, kad ir šiaip dažnai eina pas juos. Dabar planuoja kažkurį laiką pagyventi atskirai nuo sugyventinio I. M. Nėra priežasčių, dėl kurių norėtų apkalbėti I. M., sunkiai išgyventų be jo pagalbos.
Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. parodė, kad nežino, dėl yra pašauktas į teismą. Teisiamojo posėdžio metu vadovaujantis BPK 276 straipsniu, perskaityta dalis liudytojo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 42). Perskaičius šiuos parodymus, liudytojas A. Š. parodė, kad parodymai teisingi.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis I. M. parodė, kad su įtarimu sutinka iš dalies. Jis su savo sugyventine G. L. kartu gyvena jau apie 26 metus, adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. vasario 27 d., apie 17.00 val., jis baigė darbą ir paskambino G. L., kuri jo paprašė, kad jis užeitų į parduotuvę ir nupirktų pieno, sau degtinės butelį, o jai – vyno butelį. Jis užėjo į parduotuvę ir viską nupirko, t. y. pieno, 200 g degtinės „Lituanika“, 0,5 l vyno „Dūdiškės“. Po to jis grįžo namo aukščiau nurodytu adresu. Kai įėjo į buto virtuvę, pastebėjo, kad G. jau yra neblaivi, ji elgėsi neadekvačiai, jautėsi alkoholio kvapas. Valgydamas gėrė savo nupirktą degtinę, o ji gėrė vyną. Gerdama vyną G. spjaudėsi, spardė jam į kojas, tačiau jis fizinio skausmo nejuto. Ji visokiais būdais kėlė konfliktą, po to iš kriauklės paėmė medinę lopetėlę ir trenkė jam į dešinės pusės akies sritį. Tada jis atsistojo ir savo dešinės rankos delnu jai sudavė į kairės pusės veido sritį. Jis G. sudavė vieną kartą. Ji pradėjo rėkti, tada jis savo abejomis rankomis ją paėmė ir pasakė, kad ji liautųsi ir liepė eiti į kambarį. Ji jam priešinosi ir vis rėkė, kad iškvies policiją, spjaudėsi. Tada jis savo dešinės rankos kumščiu sudavė jai vieną kartą į mentės sritį. Ji vis rėkė, konfliktavo ir nuėjo į savo kambarį. Jis atsisėdo virtuvėje prie stalo ir gėrė savo nupirktą degtinę. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie jį ir sulaikė (b. l. 59-61).
Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., apie 20.00 val., jų namuose esančiuose (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis, I. M. jai sėdint kambaryje ant sofos, žodinio konflikto metu, rankomis trenkė jai kelis kartus į veidą ir iš kojos spyrė į veidą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą. Medikų pagalba jai nereikalinga. Smurto artimoje aplinkoje atvejų jų šeimoje yra jau buvę (b. l. 6). Vėlesnės apklausos metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., apie 18.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), jai būnant namuose su sugyventiniu I. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas. Butas yra vieno kambario, 10 kvadratinių metrų pločio, bendras buto plotas ? 20 kvadratinių metrų. I. M. gėrė penktadienį, taip pat šeštadienį ir sekmadienį. Pirmadienį grįžęs po darbo atsinešė degtinės, kokios ji neatsimena, o jai atnešė butelį vyno „Dūdiškės“, 18 laipsnių stiprumo. Jie atsisėdę virtuvėje išgėrė. Ji išgėrė visą butelį vyno, o jis išgėrė pusę 0,5 litro degtinės. Po to ji nuėjo į kambarį ir atsisėdo ant sofos, kuri stovi dešinėje kambario pusėje, o prie sofos kairės pusės yra sekcija. Ji atsisėdo ir įsijungusi televizorių pradėjo žiūrėti, netrukus atėjo I. M. ir pradėjo konfliktuoti dėl finansinių priežasčių bei namo, kuris yra (duomenys neskelbtini). Jis sėdėjo ant sofos, sulenkęs kojas į ją. Konflikto metu jis savo kaire koja spyrė jai į dešinės pusės veidą ir ji galva atsitrenkė į kairėje pusėje esančią sekciją. Kai jis jai trenkė, ji juto didelį fizinį skausmą. Ji iš inercijos pašoko nuo sofos ir bėgo į virtuvę, o jis taip pat pašoko nuo sofos ir ėjo paskui ja į virtuvę ir savo dešine ranka jai dar 3 kartus trenkė į galvos sritį. Kai ji nuėjo iki virtuvės, iš virtuvinės spintelės paėmė medinę mentelę blynams vartyti, ir atsigręžusi į jį, su tą mentele jam du kartus sudavė per rankas, t. y. per vieną ranką ir per kitą ranką. Tada paėmė koridoriuje ant spintelės gulėjusį savo mobiliojo ryšio telefoną ir iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė jos sugyventinį, su kuriuo gyvena jau 27 metus, ir išvežė į areštinę. Daugiau nieko neturi ką pridurti, tik tai, kad dėl sužalojimų į medikus nesikreipė ir nesikreips, kadangi nebuvo akivaizdžių sužalojimų (b. l. 20-22).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. Š. parodė, kad dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinėje vyriausiuoju patruliu. 2020 m. balandžio 27 d., dirbant kartu su vyriausiąja patrule J. Z., apie 20.00 val., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis I. M. sumušė pranešėją, sumuštas veidas, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Atvykus aukščiau minėtu adresu, jiems buto duris atidarė G. L., kuri paaiškino, kad apie 20.00 val., ją sumušė sugyventinis. Ji nurodė, kad sėdėjo kambaryje ant sofos, į kambarį atėjo sugyventinis I. ir pradėjo kelti žodinį konfliktą, kurio metu, jai sėdint ant sofos, jis savo rankomis kelis kartus sudavė per veidą, tačiau kiek kartų sudavė, G. pasakyti negalėjo, taip pat teigė, kad vieną kartą koja spyrė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant moters kūno smurto žymių nesimatė, tik paraudonavę žandai. Taip pat buvo matyti, kad moteris yra neblaivi, kadangi jos kalba nerišli, sklido alkoholio kvapas. Taip pat ji ir pati prisipažino išgėrusi vyno butelį, kadangi jai taip rekomendavo gydytojai. Moteris taip pat nurodė, kad yra gulėjusi psichiatrijos ligoninėje. Namuose buvo ir I. M., kurio paklausus, ar jis mušė savo sugyventinę, pastarasis teigė, kad tarp jo ir sugyventinės virtuvėje įvyko žodinis konfliktas, kadangi ji spjaudėsi ir po to iš virtuvėje esančios kriauklės paėmė medinę mentelę ir jam sudavė į dešinės pusės akies sritį, tuomet jis savo rankos delnu sudavė vieną kartą jai per veidą ir išvedė iš virtuvės, kad nebūtų didesnio konflikto (b. l. 42-44).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1--ojo būrio vyriausiojo patrulio A. Š. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad G. L. paaiškino, kad jos sugyventinis I. M. jai sėdint kambaryje ant sofos žodinio konflikto metu rankomis trenkė kelis kartus į veidą ir iš kojos spyrė į veidą. I. M. taip pat paaiškino, kad trenkė jai į veidą. Pranešėjai buvo paaiškinta, kad bus užpildytas protokolas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Taip pat paaiškina, kad visi dokumentai bus užpildyti tarnybiniame automobilyje ir atnešti pasirašyti. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad G. L. buvo didelio susijaudinimo būsenoje (b. l. 10-11).
2020 m. balandžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini). Nustatyta, kad butas yra vieno kambario. Bendra namų tvarka nepažeista. Pranešėja verkianti susijaudinusi (b. l. 6-9).
Alkotesterio kvitu užfiksuota, kad 2020 m. balandžio 27 d., 21.35 val., I. M. nustatytas 2,10 prom. girtumas (b. l. 48).
Motyvuojamoji dalis
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių, o subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.
Nors kaltinamasis I. M. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pripažįsta iš dalies, pripažino, jog sudavė du smūgius nukentėjusiajai G. L., tačiau neigė spyręs jai, kaltinamojo I. M. kaltė, smurtaujant sukėlus nukentėjusiajai G. L. fizinį skausmą, įrodoma šiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
Nukentėjusioji G. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad konflikto metu I. M. savo kaire koja spyrė jai į dešinės pusės veidą ir ji galva atsitrenkė į kairėje pusėje esančią sekciją. Kai jis jai trenkė, ji juto didelį fizinį skausmą. Ji iš inercijos pašoko nuo sofos ir bėgo į virtuvę, o jis taip pat pašoko nuo sofos ir ėjo paskui ja į virtuvę ir savo dešine ranka jai dar 3 kartus trenkė į galvos sritį. Kai ji nuėjo iki virtuvės, iš virtuvinės spintelės paėmė medinę mentelę blynams vartyti, ir atsigręžusi į jį, su tą mentele jam du kartus sudavė per rankas, t. y. per vieną ranką ir per kitą ranką. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji G. L. parodė, kad jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, yra teisingi. Paaiškino, kad jos veidas jau yra pripratęs prie smūgių, atvykusiems policijos pareigūnams nurodė apie smūgius. Dėl tokių sugyventinio veiksmų patyrė fizinį skausmą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, tą pačią dieną iš karto po konflikto G. L. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 6).
Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios G. L. parodymų tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu, jos parodymai buvo išsamūs ir iš esmės nuoseklūs. Byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusioji būtų suinteresuota nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį. Nors kaltinamasis I. M. kėlė versiją, jog galbūt G. L. nori bute gyventi viena, ši versija nepasitvirtino. Tiek iš paties kaltinamojo, tiek iš nukentėjusiosios parodymų matyti, kad butas, kuriame jie gyvena, priklauso kaltinamajam ir yra registruotas jo vardu. Be to, nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu pripažino, kad be I. M. sunkiai išgyventų, ji tai dirba, tai nedirba, o kaltinamasis jai padeda.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. Š. parodė, kad 2020 m. balandžio 27 d., dirbant apie 20.00 val., gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), neblaivus sugyventinis I. M. sumušė pranešėją. Atvykus aukščiau minėtu adresu, jiems buto duris atidarė G. L., kuri paaiškino, kad apie 20.00 val. ją sumušė sugyventinis. Ji nurodė, kad sėdėjo kambaryje ant sofos, į kambarį atėjo sugyventinis I. ir pradėjo kelti žodinį konfliktą, kurio metu, jai sėdint ant sofos, jis savo rankomis kelis kartus sudavė per veidą, tačiau kiek kartų sudavė, G. pasakyti negalėjo, taip pat teigė, kad vieną kartą koja spyrė jai į veidą, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Ant moters kūno smurto žymių nesimatė, tik paraudonavę žandai (b. l. 42). Teisiamojo posėdžio metu liudytojas A. Š. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti, teisingumą.
Fizinio skausmo sukėlimo nukentėjusiosios G. L. atžvilgiu faktas patvirtinamas ir baudžiamojoje byloje esančiu Vilniaus apskrities VPK vyr. patrulio A. Š. 2020 m. balandžio 27 d. tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, jog G. L. paaiškino, kad jos sugyventinis I. M., jai sėdint kambaryje ant sofos, žodinio konflikto metu rankomis trenkė kelis kartus į veidą ir iš kojos spyrė į veidą. I. M. taip pat paaiškino, kad trenkė nukentėjusiajai į veidą. Pranešėjai buvo paaiškinta, kad bus užpildytas protokolas ir pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad G. L. buvo didelio susijaudinimo būsenoje (b. l. 10-11). Be to, iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos analogiškos aplinkybės kaip ir A. Š. parodymuose ir tarnybiniame pranešime.
Išanalizavęs šioje baudžiamojoje byloje esančius ir teisiamojo posėdžio metu patikrintus įrodymus, teismas mano, kad jie yra pakankami teismo išvadai padaryti, jog kaltinamasis I. M. sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui, o būtent: jis 2020 m. balandžio 27 d., apie 20.00 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,10 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto su savo sugyventine G. L. metu, sėdint G. L. kambaryje ant sofos, tyčia kaire koja spyrė jai į veido dešinę pusę, po ko pastaroji atsitrenkė galva į kairėje pusėje esančią sekciją. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, G. L. einant link virtuvės, jis savo dešine ranka 3 kartus trenkė į galvos sritį, tokiu būdu nukentėjusiajai G. L. sukėlė fizinį skausmą.
Nukentėjusiosios G. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, apie tai, kad kaltinamasis I. M. naudojo smurtą jo atžvilgiu, taip pat jos parodymai apie naudoto smurto pobūdį ir konkrečius kaltinamojo smurtinius veiksmus, yra nuoseklūs, patvirtinti policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, taip pat liudytojo A. Š. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, t. y. kitais neabejotinais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad nukentėjusiosios parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, iš esmės atitinka kaltinime nurodytoms ir bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Atsižvelgdamas į įrodymų visumą, teismas konstatuoja, jog kaltinamojo I. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta, ir jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, kadangi jis sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui – sugyventinei.
Bausmės skyrimas
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.
Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).
Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas privalo atsižvelgti ir į BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį ir būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė turi atitikti padarytos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį bei kaltininko asmenybę. Atsižvelgiant į tai, teismas yra įpareigotas nusikaltusiam asmeniui skirti individualizuotas ir subalansuotas baudžiamąsias priemones.
Kaltinamojo I. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Skirdamas bausmę, teismas taip pat atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai), į kaltinamojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bylos nagrinėjimo metu nėra nustatytos įstatyme (BK 62 straipsnis) numatytos būtinosios sąlygos, kurioms esant kaltinamajam būtų galima skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamajam I. M. skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas su suderintais įpareigojimais. Atsižvelgdamas į kaltinamojo I. M. asmenybę, kuris yra senyvo amžiaus, dirbantis, nevedęs, anksčiau teistas už analogišką nusikalstamą veiką, administracine tvarka nebaustas, duomenų apie psichiatrinį gydymą ar priklausomybės ligų įskaitą valstybinis kaltintojas nepateikė, teismas mano, kad kaltinamajam skirtinos bausmės dydis turi būti artimas įstatyme (BK 48 straipsnio 2 dalis) numatytam laisvės apribojimo bausmės dydžio vidurkiui, kartu skiriant BK 72² straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. balandžio 27 d., 20.30 val. iki 2020 m. balandžio 28 d., 15.14 val.
I. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,
nusprendžia:
I. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, mokslu ar gydymusi, be bausmę vykdančios institucijos žinios neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, I. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti I. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. balandžio 27 d., 20.30 val. iki 2020 m. balandžio 28 d., 15.14 val.
I. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, auklėjamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba XI skyriuje numatytomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.
Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.