Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokuroro B. L. (toliau – ir prokuroras) pareiškimą baudžiamojoje byloje, kurioje

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, bedarbis, registruotas Užimtumo tarnyboje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2004 m. birželio 30 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 str. 1 d. – 3 mėn. laisvės atėmimo, BK 75 str. pagrindu vykdymas atidėtas 1 m.;

2. 2004 m. spalio 20 d. Vilniaus apygardos teismo pagal BK 129 str. 1 d. – 7 m. laisvės atėmimo;

3. 2015 m. rugsėjo 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. – 30 parų arešto, (duomenys neskelbtini) bausmę atlikęs, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. T. sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, o būtent jis, 2023 m. sausio 18 d., apie 13 val., hostelio, esančio adresu (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją J. B., dėl ko pastaroji nukrito veidu į grindis, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvą ne mažiau trijų kartų ją trenkė į grindis, taip padarydamas pastarajai nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis veido dešinėje, kaktoje, pasmakrės-smakro srityje, dešiniame šone, ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju V. T. pripažino kaltę visiškai ir parodė, kad tikslios įvykio dienos neprisimena, bet neatmeta galimybės kad tai buvo 2023 m. sausio 18 d., jis kartu su I. S. kartu nuėjo į barą, kuris yra šalia „Iki“ parduotuvės prie (duomenys neskelbtini). Bare su I. išgėrė po vieną bokalą alaus. Pro barą ėjo pažįstama J. B., jie ją pamatė ir I. ją pakvietė prieiti. Jie paklausė J. ar ji nori išgerti, ši atsakė, kad nori, tada jis nupirko jai vieną bokalą alaus. Jie visi išgėrė alų, po ko J. paklausė jų ką veiks toliau. Jie atsakė, kad eis į hostelį, ten dar išgers. J. paklausė, ar gali eiti kartu ir jie visi užėjo į parduotuvę, nusipirko porą butelių degtinės ir sulčių. Iš parduotuvės nuėjo į hostelį, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Nuėję į kambarį pradėjo gerti degtinę, tarp jų nebuvo jokių konfliktų. Kai išgėrė butelį, tarp jo ir J. prasidėjo žodinis konfliktas, J. pradėjo jį užgaulioti. Žodinio konflikto metu jis sugriebė nukentėjusiąją J. B. ir pastūmė, dėl ko ji nukrito veidu į grindis, po ko abejomis rankomis suėmė J. B. galvą ir ne mažiau trijų kartų, trenkė į grindis. Tuomet atbėgo hostelio darbuotoja, kuri pasakė, kad jie visi išeitų ir paliktų kambarį. Jis su I. išėjo, o ką J. darė, jis nežino. Dėl savo veiksmų labai gailisi. Sutinka su J. B. pareikštu civiliniu ieškiniu. Rado darbą ir planuoja per artimiausią laiką įsidarbinti. Jis J. B. pinigus mokės dalimis iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. dienos. Sutinka su ikiteisminio tyrimo pabaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam areštą.?

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusiąja J. B. parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Jos pažįstama ir kaimynė I. S. gyvena ten pat. 2023 m. sausio 18 d. I. S. paskambino jai iš savo telefono numerio ir pakvietė ją nueiti į barą, esantį stoties prieigose. Ji atėjo į kažkurį barą, esantį prie (duomenys neskelbtini). Bare buvo I. ir kitas pažįstamas –V. T.. Jie gėrė alų, tačiau ji išgėrė nepilną bokalą. Būdami bare pakvietė ją eiti kartu su jais į (duomenys neskelbtini) esantį hostelį. Prieš tai jie užėjo į „Iki“ parduotuvę (duomenys neskelbtini), kur jie nusipirko du butelius degtinės, 0,5 l. talpos, po ko jie nuėjo į hostelį. Hostelio administratorė paėmė iš jos 15 Eur už lovą kambaryje, kur buvo apsistoję I. ir V., kadangi jų kambarys buvo trivietis. Kambario numerio ji nežino. Būdami kambaryje atidarė degtinę, ji išgėrė du stikliukus. Jokio konflikto tarp jų nebuvo, tačiau V. jau buvo gerokai išgėręs, todėl kažkodėl pradėjo agresyviai elgtis, sakė, kad sumušė jos sugyventinį O. ir ją sumuš. Tuomet sugriebė ją ir metė ant grindų veidu į grindis, pradėjo ją kratyti ir daužyti į grindis. Ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo šaukti. Ji negali pasakyti, kodėl jis nustojo ją kratyti, galimai I. liepė jam liautis, tačiau to negirdėjo. Tuomet ji atsisėdo ant lovos ir pasakė, kad iškvies policiją. V. atėmė jos telefoną ir norėjo išmesti, bet pasakė, kad ji vis tiek kreipsis į policiją. Tuomet I. ir jis greitai susirinko savo daiktus ir išėjo iš kambario. O po kurio laiko atėjo hostelio administratorė ir pasakė, kad ji taip pat turi išeiti. Ji atėjo prie policijos komisariato, tačiau durys jau buvo užrakintos, telefonu Nr. 112 neskambino. Su I. nebuvo susisiekusi po šio įvykio. Į polikliniką ji nesikreipė. Po daužymo į grindis jos veide atsirado mėlynė prie dešinės akies ir kairėje pusėje smakro. Kreipsis į Valstybinę teismo medicinos tarnybą.

Papildomų apklausų metu nukentėjusioji J. B. patikslino, kad įvykio metu ji vartojo alkoholinius gėrimus, nuo alkoholio buvo šiek tiek apsvaigusi. Kai jie nuėjo į hostelį adresu (duomenys neskelbtini), tarp jos ir V. nebuvo jokio konflikto. Kai išgėrė vieną butelį degtinės tarp jos ir V. prasidėjo žodinis konfliktas, po ko V. sugriebė ją už pečių ir metė ant grindų, vieną kartą, ko pasėkoje ji veidu atsitrenkė į grindis, po ko V. pradėjo ją kratyti ir sugriebęs už galvos daužė į grindis, ne mažiau nei 3 kartus. Tada I. V. pasakė, kad ją paleistu, po ko V. ją paleido. Kai jos galvą daužė į grindis ji visą laiką šaukė, tai tikriausiai administratorė išgirdo jos šauksmą ir atėjo į jų kambarį. Atėjusi administratorė išvarė juos iš kambario, pirmi išėjo V. su I., o ji dar liko susirinkti savo daiktų, kai juos susirinko ir ji išėjo iš viešbučio. Kadangi įvykio metu ji nukentėjo nuo V., todėl norėtų pareikšti jam civilinį ieškinį 500 Eur sumai. Sutinka, kad ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su V. sudaryti susitarimą dėl žalos atlyginimo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja D. M. parodė, kad 2023 m. sausio 18 d. apie 10 val., pas ją į darbo kabinetą atėjo hostelio gyventojas V. T. ir I. S. (kurie nuomojosi kambarį jau anksčiau), su kita moterimi J. B.. V. jos paprašė, kad J. B. kartu gyventų su jais (duomenys neskelbtini) kambaryje. Ji leido ir palydėjo visus tris asmenis į kambarį bei išėjo. Po maždaug 2-3 val., pas ją į darbo kabinetą atėjo vienas iš klientų (jo vardo ir pavardės nežino) ir pakvietė ją į Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį, kad pažiūrėtų, kas ten vyksta. Jai užėjus į Nr. (duomenys neskelbtini) kambarį pamatė ant stalo stovintį degtinės ,,Lithuanika“ butelį, ant grindų gulintį sudaužytą puodelį bei pamatė, kad radiatorius išplėštas. Visi minėti 3 asmenys kambaryje stovėjo ir tarpusavyje ginčijosi. Pastebėjo, kad J. B. yra su dideliu guzu (hematoma) prie akies, ant kaktos dešinės pusės šono. Kaip ji suprato, V. trenkė J. puodeliu, kurį ji pamatė gulintį sudužusį ant grindų. Ji asmenims pasakė, kad jie turi nedelsiant išsikraustyti, kadangi jie pažeidinėja hostelio taisykles ir gadina jų turtą bei kelia triukšmą. V. su I. išsikraustė greitai, o J. dar liko, susirinko savo daiktus ir vėliau išėjo. Ji J. paklausė, kas ir su kuo jai trenkė, o pastaroji nurodė, kad tai padarė V. su puodeliu. Pačio įvykio ji nematė.

Specialisto išvados Nr. G 240/2023(01) duomenimis J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), padaryta poodinė kraujosruva veido dešinėje, kaktoje, pasmakrės-smakro srityje, dešiniame šone, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros. Sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

2023 m. sausio 19 d. įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis, apžiūrėtas 5 aukštų pastatas, į kurį įėjimas yra iš (duomenys neskelbtini) pusės priešais „IKI“ parduotuvę bei pro „T“. Pastato ketvirtame bei trečiame aukštuose įrengti kambariai. Trečiame aukšte nuo bendro naudojimo laiptų pasukus į dešinę patenkame į koridorių, kur išdėstyti kambariai. (duomenys neskelbtini) numeriu pažymėtos kambario įėjimo durys yra baltos spalvos. Įėjus pro duris po dešinę pusę stovi trys lovos, po kairę pusę spintelė bei stalas su kėdėmis. Įvykio vieta vaizdo stebėjimo kameromis nestebima.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimo motyvai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad byloje įrodyta, jog V. T. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

V. T., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad bylai reikšmingu laiku ir vietoje smurtavo prieš J. B. – žodinio konflikto metu pastūmė nukentėjusiąją, dėl ko pastaroji nukrito veidu į grindis, po ko abejomis rankomis suėmęs nukentėjusiosios galvą ne mažiau trijų kartų ją trenkė į grindis. Šias kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina nukentėjusiosios J. B. parodymai, kurias ji patvirtino, kad V. T. sugriebė ją ir metė ant grindų veidu į grindis, pradėjo ją kratyti ir daužyti į grindis, ji pajuto fizinį skausmą, pradėjo šaukti.

V. T. kaltę dėl J. B. sukelto fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo patvirtina ne tik pačio kaltinamojo V. T. parodymai, bet ir nukentėjusiosios J. B. parodymai, o taip pat specialisto išvados Nr. G 240/2023(01) duomenys, kurie patvirtina, kad J. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), padaryta poodinė kraujosruva veido dešinėje, kaktoje, pasmakrės-smakro srityje, dešiniame šone, kietu buku daiktu (daiktais), 1-2 parų laikotarpyje iki apžiūros, sužalojimai padaryti ne mažiau kaip keturiais trauminiais poveikiais ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Taip pat V. T. kaltę netiesiogiai patvirtina liudytojos D. M. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolas.

Visuma aptartų įrodymų grandinė patvirtina, kad V. T. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė J. B. sveikatą. Kaltinamojo padarytų veiksmų pobūdis, neleidžia abejoti, kad kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad nukentėjusiajai gali būti sukeltas fizinis ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir to norėjo. Taigi V. T. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, požymius.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo baudžiamuoju įsakymu atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 419 straipsnio reikalavimus.

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu V. T. pareiškė sutinkantis su tuo, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61, 64 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę ir kaltės formą – V. T. padarė tyčinę (tiesiogine tyčia) baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). V. T. savo veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis V. T. teistas, tačiau teistumas išnykęs, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis už 3 metus, 22 kartus baustas administracine tvarka, daugelis baudų nesumokėta. Kaltinamasis nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Byloje nėra duomenų apie jo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ar įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, taip pat pirmiau aptartas kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes, teismas sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu, mano, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. T. už padarytą nusikalstamą veiką parinkus BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatytą bausmę – areštą. Teismo vertinimu, V. T. skirtina 60 parų arešto bausmė, atsižvelgus į ankščiau paminėtas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, atitiks kaltinamojo asmenybę ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą.

V. T. dėl nusikalstamos veikos padarymo kaltu prisipažino visiškai, baudžiamoji byla baigta teismo baudžiamuoju įsakymu, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu iki 40 parų arešto.

E. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimą neišvykti. Ši kardomoji priemonė paliktina galioti iki šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

2023 m. vasario 10 d. nukentėjusioji J. B. buvo pareiškusi 500 Eur dydžio civilinį ieškinį, tačiau 2023 m. vasario 22 d. tarp J. B. ir V. T. buvo sudarytas susitarimas dėl žalos atlyginimo sąlygų, tvarkos bei terminų, sudarius šį susitarimą J. B. civilinio ieškinio atsisakė, todėl šio klausimo teismas nenagrinėja ir dėl jo plačiau nepasisako.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

V. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. T. paskirti sumažintą bausmę – 40 parų arešto bausmę.

Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo dienos vykdant šį teismo baudžiamąjį įsakymą.

V. T. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

1. Arešto bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 50-57 straipsniai. Nuteistieji, kuriems paskirtas areštas, ne vėliau kaip per septynias dienas po nuosprendžio (baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo privalo atvykti į paskirtą pataisos įstaigą (nepilnamečiai ir pilnamečiai vyrai – į Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus; nepilnametės ir pilnametės moterys – į Panevėžio pataisos namus) atlikti arešto bausmės.

2. Nuteistasis, dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negalintis nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą privalo raštu arba elektroniniu paštu apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje jis turėtų atlikti arešto bausmę, administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą.

3. Nuteistajam per septynias dienas po nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo) įsiteisėjimo neatvykus atlikti arešto bausmės ir nepranešus pataisos įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, bus paskelbta nuteistojo paieška.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.