Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CL Logistic“ apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-41-652/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Delamode Baltics“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,CL Logistic“ dėl skolos priteisimo ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės ,,CL Logistic“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Delamode Baltics“ dėl vežimo užmokesčio kompensavimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų uždarajai akcinei bendrovei „Venipak Lietuva“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Barysas ir Ko“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovė UAB ,,Delamode Baltics“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės UAB ,,CL Logistic“ 1 800,00 Eur įsiskolinimą už pervežimo paslaugas, 6 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovė UAB ,,CL Logistic“ kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės UAB ,,Delamode Baltics“ 167,02 Eur vežimo užmokesčio, 5 % dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas.

2015 m. gegužės 15 d. šalims susitarus dėl pervežimo paslaugų apimties ir kainos bei patvirtinus atsakovės pateiktą užsakymą Nr. CLL0925-IT-KZ/1, ieškovė suteikė atsakovei jos užsakytas krovinio pervežimo maršrutu Italija-Lietuva organizavimo paslaugas ir pristačius krovinį jo gavėjui, o šiam priėmus krovinį, ieškovė pateikė atsakovei apmokėjimui 2015 m. birželio 16 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. DB 1013364 – 1 800,00 Eur sumai, nurodant apmokėjimo terminą iki 2015 m. liepos 16 d. Atsakovė ieškinio dydžio neginčijo, tačiau bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, kad 2015 m. rugpjūčio padarytas įskaitymas dėl 1 200,00 Eur nuostolių bei sumokėta likusi 363,47 Eur suma panaikino buvusią atsakovės skolą ieškovei. Nurodė, kad 2015 m. gegužės 6 d., atsakovė ir ieškovė analogiškai pagal atsakovės pateiktą transporto užsakymą Nr. CLL917-IT-KZ/1 buvo sudariusios dar vieną krovinio pervežimo kelių transportu sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tarptautiniu maršrutu AL (Italija)-Alytus (Lietuva) atlikti vienos paletės, t. y. dalinio krovinio, pervežimą, už kurį buvo susitarta sumokėti 200,00 Eur (be PVM). Atsakovė įrodinėjo, jog pristatytas krovinys buvo apgadintas dėl ieškovės kaltės, todėl ji patyrė 1 200,00 Eur nuostolių. Atsakovė 2015 m. rugpjūčio 25 d. vienašaliu įskaitymu įskaitė 1 200,00 Eur sumą, kaip galimai dėl ieškovės kaltės atsiradusius 1 200,00 Eur nuostolius ir ieškovei sumokėjo likusią 363,47 Eur skolą. Atsakovė priešieškiniu taip pat įrodinėjo, jog pagal 2015 m. gegužės 6 d. transporto užsakymą Nr. CLL917-IT-KZ/1 sudarytoje vežimo sutartyje aptartas vežimo užmokestis (200,00 Eur) turi būti mažintinas 167,02 Eur suma, proporcingai nuostolio dydžiui, todėl ieškinį prašė atmesti, o priešieškinį tenkinti. Tuo tarpu ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo, jog ji nėra atsakinga už apgadintą krovinį, nėra įrodyta jos kaltė ir nuostolių dydis, su vienasmeniu įskaitymu nesutiko, todėl prašė ieškinį tenkinti, o priešieškinį atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismas 2016 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės ieškovės naudai 41,05 Eur skolos, kitoje dalyje ieškinį atmetė. Priešieškinį patenkino visiškai, priteisė iš ieškovės atsakovės naudai 167,02 Eur užmokesčio bei 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos. Priteisė iš ieškovės 1 192,11 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai, o iš atsakovės ieškovės naudai – 19,34 Eur.

Teismas dėl atsakovės vienašališkai atlikto 2015 m. rugpjūčio 25 d. įskaitymo nurodė, jog įskaitymas įvyko be ieškovės sutikimo, tačiau ją apie tai informavus, todėl atsižvelgęs į tai, jog atsakovė pateikė atliktus paskaičiavimus dėl patirtų nuostolių, fotonuotraukas, nuostolių fiksavimo aktą, 2015 m. birželio 25 d. atliktų remonto darbų aktą, 2015 m. birželio 25 d. sąskaitą faktūrą, 2015 m. rugpjūčio 1 d. 1 200,00 Eur įskaitymą, vadovaudamasis Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR) konvencijos 17, 18 straipsnių nuostatomis, taip pat atsižvelgęs į tai, kad pati ieškovė, nesutikdama su atsakovės skaičiavimais, pati galutinių tikslių skaičiavimų nepateikė ir neįrodė, jog atsakovė, atlikdama įskaitymą, perskaičiavimą atliko neteisingai, taip pat nepagrindė, kad žala, įvertinta krovinio būklės atstatymo vertės pagrindu, neatitinka krovinio vertės sumažėjimo, teismas sprendė, jog yra tikėtina, kad atsakovė patyrė nurodyto dydžio nuostolius.

Teismas tai pat nurodė, kad 2015 m. rugpjūčio 25 d. įskaitymo atlikimo metu reikalavimai nebuvo ginčijami, ieškinys teisme gautas tik 2015 m. rugpjūčio 28 d., tuo tarpu įskaitytos sumos atsirado iš tų pačių pervežimo santykių, prievolių dalykas yra tas pats – pinigai, todėl šalių priešpriešiniai reikalavimai yra vienarūšiai, galiojantys ir apibrėžti. Teismas laikė, kad nebuvo pažeistas CK 6.134 straipsnio reglamentavimas.

Teismas padarė išvadą, kad ieškovė nepaneigė, jog abi šalys viena kitos atžvilgiu tapo apibrėžtų, galiojančių ir vykdytinų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų kreditoriumi ir skolininku, t. y. buvo visos CK 6.310 straipsnyje nustatytos sąlygos, būtinos įskaitymui atlikti, todėl atsakovė turėjo teisinį pagrindą įskaityti priešpriešinius reikalavimus. Tuo tarpu, atsakovei įskaičius priešpriešinius reikalavimus ir sumokėjus likusią skolos dalį, prievolė pagal 2015 m. gegužės 15 d. transporto užsakymo sutartį Nr. CLL0925-IK-KZ/1 pasibaigė. Teismas sutiko, kad į įskaitymą negalėjo būti įskaitytas patirtų advokato pagalbos išlaidų PVM, todėl 41,05 Eur priteisė iš atsakovės, dėl to ieškovės ieškinį tenkino iš dalies.

Dėl priešieškinio reikalavimų teismas pasisakė, jog nustačius, atsakovės padarytų nuostolių dydį, t. y. pasitvirtinus, jog atsakovė patyrė 1 200,00 Eur nuostolius, kurių suma buvo įskaityta į priešpriešinius reikalavimus, šie atsakovės nuostoliai sudarė 83,51 procentus, dėl to priešieškinio reikalavimus tenkino.

Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „CL Logistic“ prašo pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų ir klausimą išspręsti iš esmės – iš ieškovės priteisti visas atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas 1 776,30 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti; teismo sprendimo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo išdėstyti tokia tvarka: „Priteisti iš ieškovės 15,00 Eur žyminio mokesčio, 1 776,30 Eur advokato pagalbai apmokėti, taip pat 129,11 Eur vertimo išlaidų, viso – 1 920,41 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovės naudai.“; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas turėtas apeliacinės instancijos teisme – 208,33 Eur. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovė, teikdama prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, kartu pateikė ir šias išlaidas pagrindžiančius duomenis (t. y. tiek dėl paslaugų dydžio, tiek dėl atsiskaitymo už jas), tuo tarpu pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas, neteisingai aiškino ir taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas.

Pirmosios instancijos teismas, sumažindamas atsakovės turėtas advokato pagalbai apmokėti skirtas išlaidas, nepagrįstai ignoravo 2016 m. sausio 26 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo akcentuotinas aplinkybes, jog turėtų būti atsižvelgiama į teiktų paslaugų kompleksiškumą, bylos sudėtingumą, specialių teisinių žinių reikalingumą, taip pat būtinybę jos atstovams išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta ir su tuo susijusias laiko sąnaudas bei kelionės išlaidas.

Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės ieškinys dėl 1 395,48 Eur skolos priteisimo iš atsakovės ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį tenkinti ir iš atsakovės ieškovės naudai priteisti 1 395,48 Eur skolos; panaikinti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį, kuria patenkintas atsakovės priešieškinis dėl 167,02 Eur sumokėto vežimo užmokesčio priteisimo ir klausimą išspręsti iš esmės – atsakovės priešieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias civilinio proceso teisės normas, tai pat nenustatė ieškovės atsakomybę patvirtinančių sąlygų, t. y. neįrodyti ieškovės neteisėti veiksmai, nenustatytas priežastinis ryšys tarp ieškovės neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtų nuostolių. Tuo tarpu nagrinėjamu atveju turėjo būti taikoma CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto c papunktis, t. y. neįrodžius, jog krovinys – durys krovinio siuntėjo buvo supakuotas kaip nors kitaip, nei toje pakuotėje, kurioje jis pristatytas krovinio gavėjui ir nenustačius ieškovės atsakomybės kilimo sąlygų, ieškovė turėjo būti atleista nuo atsakomybės už krovinio – durų sugadinimą, net jei ir būtų įrodyta, jog krovinys buvo sugadintas jo gabenimo metu. Taigi, byloje nebuvo nustatyta, kad dėl krovinio pažeistos pakuotės yra kalta būtent ieškovė.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CMR konvencijos 17 ir 18 straipsnių nuostatas, be to, teismo padaryta išvada dėl galimai atsakovės patirtų nuostolių už sugadintą krovinį neatitinka (CMR) konvencijos 23 straipsnio ir 25 straipsnio sąlygų, yra neteisėta bei prieštarauja aukštesnės instancijos teismų suformuluotai teismo praktikai tokio pobūdžio bylose, taip pat nepagrįstai krovinio nuvertėjimo ir nuostolio dydžio įrodinėjimo našta perkelta vežėjui, t. y. ieškovei, ir nepagrįstai spręsta, kad ieškovei neįrodžius, jog atsakovės reikalaujami krovinio būklės atstatymo kaštai neatitinka krovinio vertės sumažėjimo, tikėtina, kad atsakovė patyrė jos reikalaujamus priteisti nuostolius.

Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad ieškovės ir atsakovės prievolės viena kitai 2015 m. rugpjūčio 25 d. buvo priešpriešinės, kadangi atsakovės reikalavimas nebuvo vykdytinas, nes ieškovė nebuvo pripažinusi ir nebuvo įsipareigojusi jo vykdyti, priešingai, pateikė prieštaravimus dėl pretenzijos ir dėl nuostolių bei jų dydžio. Taigi, teismas taip pat netinkamai taikė priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančias civilinės teisės normas.

Ieškovė UAB „Delamode Baltics“ atsiliepimu į atsakovės UAB „CL Logistic“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Atsiliepimas į atsakovės UAB „CL Logistic“ apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, jog teismui taip pat yra pateiktas ieškovės apeliacinis skundas, kuriuo ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas, todėl apeliaciniam teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą tenkinti, nebūtų jokio pagrindo patenkinti atsakovės apeliacinio skundo dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

Atsakovė UAB „CL Logistic“ atsiliepimu į ieškovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skunda prašo jį atmesti ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į ieškovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą grindžiamas tuo, jog būtent krovinio priėmimo metu, dalyvaujant ieškovės darbuotojui – vairuotojui A. P., buvo pareikštos žodžiu pretenzijos dėl pristatyto pažeisto krovinio, tuo tarpu rašytinių pastabų ant krovinį lydinčio dokumento – važtaraščio – atžymėti neturėjo jokios galimybės, kadangi krovinio gabenimo važtaraštis nebuvo apskritai pateiktas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į byloje pateiktą tarpinį krovinio gabenimo dokumentą – siuntos priėmimo terminale įrodymą, kuriame jau buvo atžymėta, kad krovinio priėmimo metu rasta pažeista pakuotė, taip pat į vežėjo UAB „Barysas ir Ko“ vadovo D. B. 2016 m. sausio 26 d. teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, patvirtinančius krovinio sugadinimo faktą. Tuo tarpu ieškovės argumentai dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies taikymo pirmosios instancijos teismo metu nebuvo teikti ir dėl jų pasisakoma nebuvo, tačiau net ir šiuo atveju, ieškovė šiomis aplinkybėmis remtis negali, kadangi organizuojant ginčo krovinio pervežimą, krovinys paties ieškovės iniciatyva, jos pasitelktų subkontraktorių buvo perkrautas mažiausiai tris kartus, todėl nesant duomenų apie krovinio apgadinimą, ar kad tai įvyko dėl netinkamai įvykdytų krovinio pakrovimo operacijų, jau pirmajame jo pervežimo etape, ieškovė negali remtis minėtomis CMR konvencijos nuostatomis, nes nuo pirmojo etapo visos operacijos, susijusios su krovinio pakrovimu ir iškrovimu, buvo atliekamos ieškovės pasitelktų subkontraktorių. Be to, pirmosios instancijos teismui nustačius, jog krovinys į iškrovimo vietą buvo pristatytas apgadintas ir ieškovei neįrodžius vežėjo atsakomybę šalinančių aplinkybių, pagrįstai spręsta, kad už sugadintą krovinį yra atsakinga ieškovė. Atsakovė taip pat nurodė, kad byloje esantys įrodymai patvirtina patirtų nuostolių dydį, jų pagrįstumą bei nuostolių apskaičiavimo būdą, tuo tarpu pati ieškovė, teigdama priešingai, nepateikė jokių įrodymų, kurie galėtų paneigti pasirinktą nuostolių apskaičiavimo būdo pagrįstumą. Tuo tarpu 2015 m. rugpjūčio 25 d. atsakovės pareiškimu atliktas priešpriešinio reikalavimo įskaitymas atitiko tiek vykdytinumo bei apibrėžtumo, tiek ir kitas būtinąsias įskaitymo sandoriui keliamas sąlygas, todėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo atliktas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).

Byloje yra kilęs ginčas dėl CMR konvencijos nuostatų, reglamentuojančių vežėjo atsakomybė už krovinio sugadinimą bei dėl už krovinio pervežimo paslaugas mokėtino užmokesčio sumų įskaitymo į patirtus dėl krovinio sugadinimo nuostolius, aiškinimo ir taikymo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog 2015 m. gegužės 6 d., transporto užsakymo Nr. CLL917-IT-KZ/1 pagrindu, šalys sudarė krovinio pervežimo kelių transportu sutartį, pagal kurią ieškovė įsipareigojo tarptautiniu maršrutu AL (Italija)-Alytus (Lietuva) atlikti vienos paletės, t. y. dalinio krovinio, pervežimą, už kurį buvo susitarta sumokėti 200,00 Eur (be PVM). Atsakovė pirmosios instancijos teisme įrodinėjo, jog pristatytas krovinys buvo apgadintas dėl ieškovės kaltės, todėl 2015 m. rugpjūčio 25 d. vienašaliu įskaitymu įskaitė 1 200,00 Eur sumą, kaip galimai dėl ieškovės kaltės atsiradusius 1 200,00 Eur nuostolius ir ieškovei sumokėjo likusią 363,47 Eur skolą. Pažymėtina, kad minėto krovinio pervežimui iš AL (Italija)-Alytus (Lietuva) taikytina CMR konvencija, kadangi krovinys buvo vežtas kelių transporto priemone (CMR konvencijos 1 str. 2 d.), vežimo paslaugos suteiktos atlygintinai (už užmokestį) ir krovinio išsiuntimo ir gavimo vietos yra skirtingose valstybėse (CMR konvencijos 1 str. 1 d.). Be to, krovinio pervežimas buvo atliekamas, kaip minėta, pagal 2015 m. gegužės 6 d. transporto užsakymą Nr. CLL917-IT-KZ/1, kurio sąlygose yra nurodyta, kad vežėjas turi turėti tarptautinį CMR važtaraštį, CMR draudimo polisą ir kt. tarptautiniam pervežimui būtinus leidimus.

Ieškovės (vežėjo) apeliacinio skundo argumentai yra susiję su CMR konvencijos 17, 18 straipsnių aiškinimu ir taikymu. Apeliantė nurodo, kad atsakovė, priėmusi krovinį esant akivaizdiems sugadinimo ar nuostolių atvejais, pasirašiusi dokumentą, patvirtinantį krovinio gavimą ir nepažymėjusi apie krovinio būklę jo gavimo metu, tapo atsakinga už tolimesnį krovinio likimą. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad krovinys yra priimtas be jokių atžymų apie krovinio apgadinimus, apeliantės (ieškovės) vertinimu, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, nes atsakovė (užsakovė) turėjo paneigti CMR konvencijos 17, 18 straipsniuose nustatytą vežėjo atsakomybės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją.

Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad ieškovei buvo pavesta vežti krovinį – 240 kg. svorio 1 paletę. Krovinio pristatymą patvirtinančiame 2015 m. gegužės 15 d. dokumente Nr. 01135410-8209902, sudarytame P.O.D. forma, nėra atžymos apie konstatuotą pristatytos produkcijos kokybės netinkamumo faktą (priedas prie ieškovės atsiliepimo į priešieškinį, dokumentas Nr. R1-11027 elektroninėje bylos kortelėje).

Pagal CRM konvencijos 17 straipsnio 1 dalį vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, iki jo perdavimo momento. Taigi, viena prielaidų vežėjo kaltei preziumuoti ir jo atsakomybei taikyti turi būti nustatytas faktas, kad krovinys sugadintas vežimo metu, t. y. nuo jo priėmimo vežti iki perdavimo gavėjui momento. Vežimo metu įvykusiam krovinio apgadinimui ar trūkumui užfiksuoti CMR konvencijos 30 straipsnio 1–2 dalyje nustatyta reklamacijų pateikimo tvarka, kuri priklauso nuo krovinio trūkumų akivaizdumo.

Pagal CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalį, jei gavėjas priima krovinį, neįvertindamas kartu su vežėju krovinio būklės ir nepareikšdamas jam pretenzijų dėl dalies krovinio praradimo ar sugadinimo, tai iki bus įrodyta priešingai, manoma, jog gavėjas priėmė krovinį tokios būklės, kokia nustatyta važtaraštyje; akivaizdžių nuostolių ar sugadinimo atvejais pretenzijos turi būti reiškiamos vėliausiai krovinio priėmimo metu arba, jeigu nuostoliai ar sugadinimas neakivaizdūs, ne vėliau kaip per septynias darbo dienas po krovinio priėmimo (neįskaitant sekmadienių ir šventinių dienų). Krovinio priėmimas, kai gavėjas kartu su vežėju tinkamai nepatikrina priimtų prekių būklės arba nepareiškia pretenzijų, kaip to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, yra prima facie įrodymas, kad prekių siunta gauta tokia, kokia nurodyta važtaraštyje, tačiau gavėjas ar kitas prekėmis suinteresuotas asmuo gali jį nuginčyti.

Pirmosios instancijos teismo konstatuota, kad krovinio užsakovas įrodė krovinio sugadinimo vežimo metu faktą. Spręsdamas kokios būklės krovinys buvo pristatytas atsakovei, t. y. ar krovinys buvo apgadintas jo pervežimo metu, ar vėliau, kai krovinio valdymo kontrolė ir rizika dėl jo sugadinimo nuo krovinio pristatymo ir perdavimo momento perėjo atsakovei, pirmosios instancijos teismas vertino šalių atstovų paaiškinimus apie krovinio pristatymą, jo priėmimą, reklamacijos pareiškimo galimybes tarpiniame krovinio pristatyme patvirtinančiame dokumente P.O.D. forma, nustatinėjo atsakovės elgesį fiksuojant 2015 m. gegužės 15 d. pristatyto ginčo krovinio apgadinimus bei reklamacijos pateikimo aplinkybes, nustačius krovinio apgadinimo faktą.

Pasisakydama dėl apeliacinio skundo argumento, jog krovinio apgadinimo faktas nebuvo fiksuotas jo gavimo metu, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės pateiktame krovinio transportavimo važtaraštyje, būtent kuriame, ieškovės teigimu, turėjo būti fiksuojamos prezumpcinę reikšmę turinčios pastabos ir atžymos (CMR konvencijos 5 str., 6 str., 9 str.), krovinio gavėju nurodyta UAB „Rytų projektai“. Tikėtina, kad užsakovui pateikus tarpinį krovinio pristatymą patvirtinantį dokumentą elektronine P.O.D. forma, galimybės jame nurodyti pretenzijas krovinio užsakovui buvo ribotos. Kita vertus, sutiktina su krovinio užsakovo argumentais, jog pretenzija buvo pareikšta tiesiogiai žodžiu krovinį į sandėlius Alytuje pristačiusio UAB „Delamode Baltics“ pasitelkto galutinio faktinio vežėjo UAB „Venipak Lietuva“ agentui UAB „Barysas ir Ko“, t. y. jo darbuotojui – vairuotojui A. P.. Byloje pateiktos nuotraukos patvirtina, krovinio iškrovimo iš UAB „Barysas ir Ko“ transporto priemonės į UAB „Rytų projektai“ sandėlius procesas, tame tarpe ir nustatyti krovinio apgadinimai, buvo fiksuojamas (atsiliepimo į ieškinį priedas Nr. 2, dokumentas Nr. R1-9649 elektroninėje bylos kortelėje). Byloje pateikti krovinio pristatymą patvirtinantis dokumentas Nr. 01135410-8209902 (priedas prie ieškovės atsiliepimo į priešieškinį, dokumentas Nr. R1-11027 elektroninėje bylos kortelėje) ir siuntos paėmimo iš terminalo įrodymas (priedas prie atsakovės atsiliepimo į ieškinį, dokumentas Nr. R1-9649 elektroninėje bylos kortelėje) surašyti tuo pačiu metu, kas įgalina spręsti, kad krovinio užsakovas fiksavo krovinio būklę jo priėmimo metu. Esant duomenims, jog vežėjo UAB „Barysas ir Ko“ vairuotojas atžymėjo, jog krovinio priėmimo metu „rasta pažeista pakuotė“, bei teismo posėdžio metu patvirtinus užsakovės nurodytas aplinkybes dėl krovinio būklės, yra pagrindas teigti, jog ir nesant CMR važtaraštyje atžymos apie krovinio apgadinimą, kai to reikalaujama CMR konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje, krovinio užsakovas įrodė, kad krovinys sugadintas krovinio vežimo metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 23 d. nutartį civilinėje byloje AB ,,Krekenavos agrofirma “ v. UAB „Koldlita“, trečiasis asmuo - UAB DK „PZU Lietuva", c. b. Nr. 3K-3-576/2014).

Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad vežėjas turėtų būti atleistas nuo atsakomybės už krovinio sugadinimą, kadangi krovinio supakavimas ir pakrovimas buvo krovinio siuntėjo pareiga. CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies b) ir c) papunkčiuose numatyti atvejai, kada vežėjas nuo atsakomybės gali būti atleidžiamas.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CPK 306 straipsnyje apibrėžiamas apeliacinio skundo turinys, nurodyta, kad skundžiamo teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ar nepagrįstumas turi būti grindžiamas bylos aplinkybėmis, įrodymais ir teisiniais argumentais, t. y. faktinio ir teisinio pobūdžio informacija. Pagal CPK 306 straipsnio 2 dalį apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinio skundo pagrindas gali būti tos faktinės bylos aplinkybės, kurios buvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, nes dėl skundžiamo teismo sprendimo pagrįstumo gali būti sprendžiama tik vertinant tuos duomenis, kuriuos, priimdamas sprendimą, turėjo jį priėmęs teismas. CPK 306 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, kuriomis draudžiama grįsti apeliacinį skundą, nelaikytini apeliacinio skundo argumentai, kurių atsiradimą lemia pirmosios instancijos teismo sprendimas, t. y. apelianto skunde išdėstyti argumentai, kuriais jis kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendime pirmą kartą nurodytus motyvus. Kaip matyti tiek iš šalių procesinių dokumentų, teiktų pirmosios instancijos teismui, tiek iš teismo sprendimo turinio, aplinkybės dėl krovinio tinkamo įpakavimo ar šalių atsakomybės ribų jį (krovinį) pakraunant pirmosios instancijos teisme nebuvo nagrinėjamos.

Minėtoms apeliacinio skundo aplinkybėms dėl CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalies c) papunkčio taikymo, dėl kurio vežėjas gali būti atleidžiamas nuo atsakomybės pagal CMR konvencijos 18 straipsnio 2 dalies nuostatas, teisėjų kolegijos vertinimu, taikytinas CPK 306 straipsnio 2 dalyje nustatytas draudimas, todėl jos negali būti apeliacijos dalyku.

Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas taip pat ir dėl netinkamo CMR 23 straipsnio taikymo. CMR konvencija, įtvirtindama vežėjo atsakomybę, jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją, kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 str. 1–3 d.). Vadovaujantis CMR konvencijos 23 straipsnio 1 dalimi, kai vežėjas privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl viso ar dalies krovinio praradimo, kompensacijos suma apskaičiuojama pagal krovinio vertę toje vietoje ir tuo laiku, kai jis buvo priimtas vežti, tačiau ji negali būti didesnė kaip 8,33 atsiskaitymo vieneto už kiekvieną trūkstamą kilogramą bruto svorio (CMR konvencijos 23 str. 3 d.). Apeliantės vertinimu, atsakovė neįrodė nuostolių kilmės, jų dydžio ir realumo, t. y. aplinkybių, jog remonto išlaidos tokioje dalyje krovinio gavėjo buvo realiai patirtos ir, kad jas atlygino pati atsakovė, įgydama regresinio reikalavimo teisę į ieškovę.

Civilinis procesas yra grindžiamas rungimosi principu, kuris reiškia, kad kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Įrodinėjimo tikslas - teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Kasacinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Krovinio vežėjui apsiribojus vien tik abejonėmis dėl nuostolio dydžio, atsakovės pasirinkto krovinio trūkumų ištaisymo būdo, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuostolių dydį, tinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą.

Byloje surinktais įrodymais nustatyta, kad krovinys iš Italijos buvo transportuojamas kartu su 2015 m. balandžio 27 d. Ninz s.p.a. sąskaita-faktūra Nr. 7984, kurioje buvo nurodyta krovinio kaina. Gabento krovinio kaina byloje nebuvo ginčijama. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas žalos dydį, krovinio apgadinimų mastą, vertino krovinio užsakovės pateiktus įrodymus, kuriuose buvo fiksuoti tiek durų, tiek jų apibrozdinimai ir įlenkimai, krovinio taisymo sąmatas, t. y. faktines remonto išlaidas. Kolegijos vertinimu, nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytu nuostolių apskaičiavimo būdu, t. y. sprendžiant, jog nuostolių dydis nustatytas pagal faktinį remonto išlaidų dydį, nėra pagrindo, nes nėra byloje paneigti nei nuostolius patyrusio asmens teikti įrodymai dėl faktinių remonto išlaidų dydžio (2015 m. birželio 16 d. TOO „Artetra“ nuostolių apskaičiavimo aktas, 2015 m. birželio 25 d. TOO „Požlnterga“ atliktų remonto darbų aktas Nr. 64, TOO „Artetra“ pateikta 2015 m. birželio 25 d. sąskaita-faktūra Nr. 0000065), nei atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyti argumentai dėl durų remonto tikslingumo, dėl galimybės duris eksploatuoti neatstačius jų savybių (sandarumo) ar galimybės jas realizuoti kaip broką ar metalo laužą.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su apeliacinio skundo argumentais, jog remonto darbai nebuvo realiai atlikti ir, kad atsakovė už juos nėra apmokėjusi. Minėta, kad byloje surinkti įrodymai įgalina išvadai, kad gabentas krovinys yra apgadintas, bei, kad krovinys (durys) yra specifinės paskirties. Akivaizdu, jog neištaisius jų trūkumų pagal paskirtį krovinio (durų) naudoti nėra galimybės. Byloje pateikti įrodymai – galutinio krovinio gavėjo užsakymas dėl durų bei detalių restauravimo ir dažymo, pretenzijos ir sąskaitos atsakovei pateikimas, atsiskaitymą (užskaitą) patvirtinantis dokumentas, teisėjų kolegijos vertinimu, yra leistinos ir pakankamos įrodinėjimo priemonės spręsti, kad atsakovė atlygino nurodytus 1 200,00 Eur dydžio nuostolius jos (atsakovės) užsakovei TOO „Globus Forward Logistics“, kuri, atlygino nuostolius faktiškai juos patyrusiam krovinio gavėjui TOO „Artetra“.

Apeliantė (ieškovė) pirmosios instancijos teismo sprendimą dėl prievolės pasibaigimo įskaitymu ginčija keliais aspektais: ieškovės teigimu, atsakovė neturėjo teisės atlikti priešpriešinio piniginio reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo, kadangi dar nebuvo suėjęs atsakovės 2015 m. rugpjūčio 17 d. pretenzijoje nurodytas 7 dienų terminas nuostoliams atlyginti, ieškovės vertinimu, atsakovė buvo laiku informuota apie tai, kad ieškovė ginčija atsakovės priešpriešinį reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo, todėl atsakovei atliekant įskaitymą jos reikalavimas nebuvo apibrėžtas ir aiškus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo yra išaiškinta, kad įskaitymas – vienašalis sandoris, jam pakanka vienos prievolės šalies pareiškimo, kuriuo apie įskaitymą pranešama kitai šaliai (CK 6.131 str. 1 d.). Įskaitymo teisinės pasekmės atsiranda, t. y. prievolė pasibaigia nepriklausomai nuo kitos prievolės šalies valios ir požiūrio į tokį kontrahento veiksmą, jei kitai prievolės šaliai kontrahentas praneša apie šį teisinį veiksmą ir egzistuoja CK 6.130 straipsnyje įtvirtintos įskaitymo sąlygos: pirma, prievolės šalys turi turėti viena kitai abipusių teisių ir pareigų; antra, šalių reikalavimai turi būti priešpriešiniai; trečia, šie šalių reikalavimai turi būti vienarūšiai; ketvirta, abu reikalavimai turi galioti; penkta, abu reikalavimai turi būti vykdomi; šešta, abu reikalavimai turi būti apibrėžti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Orlen Lietuva“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-458/2014, ir joje nurodytą praktiką).

Kasacinio teismo išaiškinta, kad CK 6.134 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintas draudimas įskaityti reikalavimus, kurie ginčijami teisme, gali taikomas tik tiems atvejams, kada kontrahentas įskaitymą atlieka esant iškeltai civilinei bylai, kurioje keliamas ginčas dėl įskaitomų reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Kauno keliai“ v. UAB „Mitnija“, bylos Nr. 3K-3-7/2011, ir joje nurodytą praktiką). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad įskaitymas atliktas iki civilinės bylos iškėlimo pirmosios instancijos teisme.

Įskaitymo tvarką reglamentuojančios teisės normos nenustato privalomų reikalavimų nei dėl pareiškimo apie įskaitymą turinio, nei dėl formos (būdo) (CK 6.131 str.). Jeigu sutartyje ar įstatyme nenustatyta specialios pranešimo formos, tai apie įskaitymą gali būti pranešama įvairia forma. Pareiškimo apie įskaitymą turinys turi būti aiškus, suprantamas ir nedviprasmiškas. Pareiškime turėtų būti nurodyta prievolė, pagal kurią atliekamas įskaitymas, įskaitymo pagrindas ir įskaitoma suma.

Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovės 2015 m. rugpjūčio 17 d. pretenzija dėl nuostolių atlyginimo bei 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimas dėl vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ieškovei buvo išsiųsti elektroniniu paštu. Spręsdamas ar atsakovė pasirinko tinkamą būdą ieškovei reikšti pretenzijas bei apie ieškovės galimybes gauti duomenis, kurie buvo išsiųsti atsakovės nurodytu adresu, pirmosios instancijos teismas vertino byloje esančius įrodymus ir nustatęs, kad atsakovės nurodytu elektroniniu pašto adresu ieškovė vykdo susirašinėjimą dėl galimo krovinio pervežimo, teisėjų kolegijos vertinumu, pagrįstai sprendė, kad atsakovės elektroniniu paštu 2015 m. rugpjūčio 17 d. išsiųsta pretenzija bei 2015 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimas dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo adresatą turėjo pasiekti, t. y. ieškovei apie pretenziją ir įskaitymą turėjo būti žinoma.

Kadangi ieškovė ir atsakovė turėjo viena kitai priešpriešinius vienarūšius (piniginius) reikalavimus (atsakovė – sumokėti atlyginimą už krovinio pervežimą, ieškovė – atlyginti kroviniui padarytą žalą), šie reikalavimai galėjo būti įskaityti 2015 m. rugpjūčio 25 d. vienašaliu atsakovės pranešimu. Įskaitymo metu nebuvo suėjęs CMR konvencijos 32 straipsnyje nustatytas ieškinio senaties terminas (CMR konvencijos 39 str. 4 d.). Įskaitymo metu atsakovės reikalavimas atlyginti kroviniui padarytą žalą nebuvo ginčijamas teisme, todėl nebuvo draudimo šį reikalavimą įskaityti (CK 6.134 str. 1 d. 1 p.). Todėl, atsakovei 2015 m. rugpjūčio 27 d. atlikus priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, pasibaigė atsakovės prievolė sumokėti ieškovei už pervežimo paslaugas pagal 2015 m. gegužės 6 d. transporto užsakymą Nr. CLL0917-IT-KZ/1. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis apeliantės argumentai dėl įskaitymo teisėtumo taip pat atmestini, kaip nepagrįsti.

Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija sprendžia, jog nustačius ieškovės atsakomybę už ginčo krovinio sugadinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas yra galiojantis, todėl atmesdamas ieškinį ir tenkindamas priešieškinį, priėmė šioje dalyje pagrįstą ir teisingą sprendimą, kurio ieškovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pirmosios instancijos teisme

Nagrinėjamoje byloje keliamas iš ieškovės UAB „Delamode Baltics“ atsakovės UAB „CL Logistic“ naudai priteistų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimas teigiant, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino atsakovei priteistinų išlaidų dydį advokato teisinei pagalbai apmokėti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju, tenkinęs 100 procentų priešieškinį, iš ieškovės atsakovės naudai priteisė 1 192,11 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė 1 048,00 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, 15 Eur žyminis mokestis ir 129,11 Eur vertimo išlaidos. Apeliaciniu skundu atsakovė prašo šioje dalyje sprendimą panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – priteisti atsakovei iš ieškovės 1 776,30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, 15,00 Eur žyminio mokesčio bei 129,11 Eur vertimo išlaidų, iš viso 1 920,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Pažymėtina, kad atmetus ieškovės UAB „Delamode Baltics“ apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas ieškovės apskųstoje dalyje liko nepakeistas, t. y. tiek ieškiniu patenkintų reikalavimų dalis (2,3 proc.), tiek priešieškinio patenkintų reikalavimų dalis (100 proc.) liko nepakitusios. Taigi, teisėjų kolegija, spręsdama atsakovei priteistinų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą, pasisako tik atsakovės apeliacinio skundo ribose (CPK 320 str.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 str. 2 d.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės bylinėjimosi išlaidas pagal į bylą pateiktas sąskaitas faktūras sudaro atsiliepimo į ieškinį rengimo išlaidos (696,67 Eur), priešieškinio rengimo išlaidos (289,09 Eur), tripliko rengimo išlaidos (855,01 Eur), prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų rengimo išlaidos (15,00 Eur), kelionės Vilnius-Alytus-Vilnius išlaidos (90,00 Eur) ir atstovavimo išlaidos (150,00 Eur). Taigi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.3, 8.16 ir 8.19 punktais, atsakovės pirmosios instancijos teisme turėtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti neviršija nustatytų maksimalių dydžių (2,5*699,80 + 2,5*713,90 + 1,5*713,90 + 8,16*735,10 + 0,1*3*735,10) (CPK 98 str. 2 d.), todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylinėjimosi išlaidų priteisimą reglamentuojančias teisės normas.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, atsakovės apeliacinis skundas tenkintinas ir iš ieškovės UAB „Delamode Baltics“ atsakovės UAB „CL Logistic“ naudai priteistina apeliaciniu skundu prašoma bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. 1 776,30 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 15,00 Eur žyminio mokesčio ir 129,11 Eur vertimo išlaidų, iš viso 1 920,41 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų pirmosios instancijos teisme, t. y. skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atsakovei iš ieškovės buvo priteistos bylinėjimosi išlaidos, keistina – padidinant priteistas bylinėjimosi išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti iki 1 776,30 Eur (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinės instancijos teisme

Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą patenkinus, atsakovei iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą ir apeliacinio skundo rengimas (CPK 93 str.). Atsakovė už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą rengimą iš viso prašo priteisti 1 072,25 Eur, pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus. Vadovaujantis Rekomendacijų 7, 8.10 ir 8.11 punktais, atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija nustatytų maksimalių dydžių (1,3*756,90 + 1,7*735,10), todėl iš ieškovės UAB „Delamode Baltics“ atsakovės UAB „CL Logistic“ naudai priteistina 1 072,25 bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 3,45 Eur, kurios atmetus ieškovės apeliacinį skundą, o atsakovės apeliacinį skundą tenkinus, priteistinos iš ieškovės (CPK 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimu iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CL Logistic“ (j. a. k. 302345756) naudai priteistą 1 192,11 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą padidinti iki 1 920,41 Eur.

Likusią Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 15 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „CL Logistic“ (j. a. k. 302345756) naudai 1 072,25 bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Delamode Baltics“ (j. a. k. 300614485) 3,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo, kurias patyrė apeliacinės instancijos teismas (nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.