Panevėžio apygardos teismo nutartis

2015-05-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-276-719/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-05-27
Bylos Nr.
1S-276-719/2015
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Artūras Ridikas
Kategorijos

Teisėjas Vaidas Vasiliauskas Baudžiamoji byla Nr. 1S-276-719/2015

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.16.1.2.2. (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2015 m. gegužės 27 d.

PanevėžysPanevėžio apygardos teismo teisėjas Artūras Ridikas,sekretoriaujant Daivai Liandzbergienei,dalyvaujant prokurorui Gražvydui Kazlauskui,

neviešame teismo posėdyje išnagrinėjo Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič skundą dėl Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutarties, kuria prokurorės prašymas dėl įtariamajam J. M. (J. M.) paskirtos švelnesnės kardomosios priemonės pakeitimo į suėmimą nebuvo tenkintas ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį įtariamas tuo, kad jis, 2015 m. kovo 27 d. apie 10 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo mamą ir sukėlė jai fizinį skausmą.

Šalies argumentai

Skundu prokurorė L. Galič prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir įtariamajam J. M. paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones pakeisti į suėmimą 2 mėnesiams. Ji cituoja skundžiamą nutartį ir mano, kad ši nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Dėsto apie kardomąsias priemones, jų tikslus, pakeitimo sąlygas ir tvarką, nurodo, kad byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog J. M. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Apylinkės teismas neįvertino to, kad įtariamasis be pateisinamų priežasčių nevykdė jam paskirtų švelnesnių kardomųjų priemonių ir įpareigojimų (įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, įpareigojimo laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos ir įpareigojimo nebendrauti su savo mama, nesiartinti prie jos bei neieškoti su ja ryšių su ja), nors tokias galimybes turėjo. Įtariamasis galėjo atvykti registruotis policijos įstaigoje prieš jo gydymą stacionare ir po to. Taip pat įtariamajam nebuvo būtinybės apsigyventi pas savo mamą, nes jos slauga jam nėra reikalinga. Nukentėjusioji bijo įtariamojo, nes pastarasis smurtauja ne pirmą kartą, jis anksčiau teistas už sunkaus smurtinio nusikaltimo padarymą, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu privalo užtikrinti nukentėjusiosios saugumą. Taip pat prokurorė teigia, kad įtariamasis neprisipažįsta padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir daro poveikį nukentėjusiajai, nes pastaroji keičia savo parodymus. Tai, kad nepraėjus vieneriems metams po patraukimo baudžiamojon atsakomybėn už analogiško nusikaltimo padarymą, J. M. vėl įtariamas padaręs tokį nusikaltimą, kad jis gyvena kartu su nukentėjusiąja ir su ja bendrauja, duoda pagrindą manyti, kad įtariamasis vėl smurtaus prieš savo mamą ir gali padaryti sunkų, BK 135 straipsnyje numatytą nusikaltimą. Visos šios aplinkybės, prokurorės manymu, sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas nesuimtu įtariamasis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, trukdyti procesui, todėl būtina jam paskirtas švelnesnes kardomąsias priemones pakeisti į griežtesnę kardomąją priemonę – suėmimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Ikiteisminio tyrimo medžiagoje yra duomenys apie tai, kad įtariamajam J. M. 2015 m. balandžio 1 d. nutarimais buvo paskirtos dvi kardomosios priemonės – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Taip pat Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartimi įtariamasis J. M. buvo įpareigotas laikinai išsikelti iš savo gyvenamosios vietos ir nesiartinti prie nukentėjusiosios, nebendrauti, neieškoti su ja ryšių. Prokurorė kreipėsi į apylinkės teismą prašydama pakeisti šias priemones į suėmimą Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. manydama, kad būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui ir darys naujas nusikalstamas veikas, tokios nuomonės prokurorė laikosi ir savo skunde. Tačiau su tokia prokurorės pozicija sutikti negalima.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose numatytais pagrindais suėmimas gali būti taikomas jeigu pagrįstai manoma, jog asmuo, įtariamas bent vieno iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų padarymu, būdamas laisvėje gali trukdyti procesui ir padaryti naują BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Skundą nagrinėjančiam teismui pateiktoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtariamasis J. M. galėtų trukdyti procesui – pats ar per kitus asmenis bandytų paveikti kitus proceso dalyvius arba sunaikinti, paslėpti ar suklastoti įrodymus. Medžiagoje yra duomenys apie tai, kad nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, tačiau savo parodymų pakeitimo priežastimi nurodė ne įtariamojo įtaką. Vien tik tai, kad nukentėjusioji pakeitė savo parodymus, nesuteikia pagrindo manyti, kad įtariamasis J. M. trukdys procesui. Kitų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis trukdys procesui, šiuo metu ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra.

Kitu prokurorės nurodytu pagrindu, numatytu BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte, suėmimas gali būti taikomas tik tuo atveju, kai asmuo įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Kaip matyti nusikaltimas, kurio padarymu įtariamas J. M., yra nesunkus, o ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra duomenų apie tai, kad įtariamasis būtų grasinęs padaryti kitą kokią nors nusikalstamą veiką, numatytą BPK 122 straipsnio 4 dalyje, todėl šiuo metu nėra pagrindo manyti, kad būdamas laisvėje įtariamasis darys naujas nusikalstamas veikas.

Apibendrinant pirmiau išdėstytus duomenys skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog pakeisti įtariamajam šiuo metu taikomas kardomąsias priemones ir įpareigojimus į suėmimą nėra teisinio pagrindo. Nenustačius teisinio pagrindo suėmimo taikymui kiti prokurorės argumentai ir prielaidos yra neesminės, jos suėmimo taikymo klausimo išsprendimui esminės reikšmės neturi, todėl skundą nagrinėjantis teismas dėl jų nepasisako.

Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priešingai, nei mano prokurorė, spręsdamas įtariamajam taikomų priemonių pakeitimo į griežtesnę kardomąją priemonę klausimą apylinkės teismas teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl skunde nurodytais motyvais keisti ar naikinti skundžiamą nutartį pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 131 straipsniu,

nutaria:

Panevėžio apygardos prokuratūros Utenos apylinkės prokuratūros prokurorės Liudmilos Galič skundą atmesti ir palikti galioti Visagino miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. nutartį.

Ši nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėjas Artūras Ridikas