- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-08
- Bylos Nr.
- 2S-2113-395/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-20375-2010-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albinas Čeplinskas (pirm.), Arūnas Rudzinskas, Algirdas Remeika
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Trečiasis asmuo
- AAS „Gjensidige Baltic“, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Kelių remonto grupė“
- Kategorijos
- 116.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Arūno Rudzinsko, Algirdo Remeikos, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutarties, kuria netenkintas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. 2-2044-249/2011 pagal ieškovo UADB „Ergo Lietuva“ ieškinį atsakovei R. M., tretiesiems asmenims AAS „Gjensidige Baltic“, Kauno miesto savivaldybei, UAB „Kelių remonto grupė“ dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės R. M. 8856,32 Lt nuostolių atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 8 d. UADB „Ergo Lietuva" sudarė su UAB „Balticar" transporto priemonių draudimo sutartį (Draudimo polisas Nr. 710-850-800154, kuria buvo apdraustas automobilis WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Draudimo sutartis buvo sudaryta laikotarpiui nuo 2008 m. rugsėjo 9 d. iki 2009 m. rugsėjo 8 d. 2009 m. vasario 3 d. Kauno m. įvyko eismo įvykis, kurio metu automobilis WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas M. S., susidūrė su R. M. vairuojamu automobiliu WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Atsakovė eismo įvykio deklaracijoje pripažino savo kaltę dėl eismo įvykio sukėlimo. Kadangi automobilis WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvykio dieną buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva" Transporto priemonių kasko draudimu, transporto priemonės draudėjas teikė prašymą atlyginti patirtą žalą. Atlikus transporto priemonei padarytos žalos įvertinimo veiksmus bei remonto darbus buvo nustatyta, jog transporto priemonės savininkui dėl šio įvykio apgadinto automobilio WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) padaryti nuostoliai sudarė 8856,32 Lt, todėl UADB „Ergo Lietuva" draudėjui išmokėjo 8856,32 Lt draudimo išmoką ir LR CK 6.263 str., 6.1015 str. pagrindu dėl išmokėtos draudimo išmokos įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį - R. M., kadangi ši eismo įvykio metu nebuvo apdraudusi savo transporto priemonės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Atsakovė buvo raginama įvykdyti prievolę ne teismo keliu, tačiau iki ieškinio pareiškimo momento prievolė nėra įvykdyta.
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. vasario 28 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės R. M. 8856,32 Lt nuostolių atlyginimui, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2010-12-08 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 266,00 Lt žyminį mokestį ir 10,00 Lt už pažymą iš Gyventojų registro tarnybos prie VRM ieškovui UADB „Ergo Lietuva“, taip pat 39,14 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Teismas, sutinkamai su CPK 246 str. 2 d., esant ieškovo prašymui priėmė byloje sprendimą už akių, nes atsakovė į parengiamąjį posėdį neatvyko be svarbių priežasčių, raštu teismui prašymų nepateikė. Atlikęs formalų byloje pateiktų rašytinių įrodymų patikrinimą, teismas sprendė, kad ieškovo patekti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog dėl automobilio remonto ieškovas sumokėjo automobilio savininkui UAB „Balticar" 8856,32 Lt draudimo išmoką. Taip pat teismas nurodė, kad iš pateiktų įrodymų matyti, jog atsakovė R. M. pripažino, kad 2009-02-03 vairuodama automobilį nesuteikė pirmenybės teisės pravažiuoti M. S. vairuojamam automobiliui, kuris buvo ieškovo apdraustas, ir jį apgadino. Atsakovė nurodė, kad jos automobilis tuo metu taip pat buvo apdraustas AAS „Gjensidige Baltic“, tačiau trečiasis asmuo AAS „Gjensidige Baltic“ teigia, kad atsakovės 2009-01-25 įsigytas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas serija LT/ABA 6146258 draudimo sutartimi SGB 0165002 iš draudimo įmonės AAS „Gjensidige Baltic“ Lietuvos filialo pripažintas negaliojančiu ir kitų įrodymų paneigiančių šią aplinkybę atsakovė nepateikė. Taip pat atsakovė nepateikė įrodymų, kad autoįvykis įvyko dėl slidaus ir duobėto kelio, t. y. dėl trečiųjų asmenų Kauno miesto savivaldybės ir UAB „Kelių remonto grupės“, kaltės dėl neveikimo, nes tai nenurodyta eismo įvykio deklaracijoje. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas sprendė, kad atsakovė privalo atlyginti ieškovui turėtus nuostolius dėl automobilio WV Golf, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) remonto.
Šalies argumentai
Atsakovė R. M. pateikė teismui pareiškimą dėl 2011 m. vasario 28 d. priimto sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuriuo prašė šį sprendimą panaikinti, atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovė nurodė, kad teismas turėjo įsigilinti į jos teiktus medicininius išrašus, esančius byloje, iš kurių matyti, kad tikslinga teismui savo nuožiūra dėl sveikatos ir kt. nepriimti sprendimo.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2011 m. birželio 14 d. nutartimi atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino. Teismas nurodė, kad pagrindas šioje byloje priimti sprendimą už akių buvo dar 2011 m. sausio 24 d. posėdžio metu, kuomet atsakovė neatvyko į paskirtą parengiamąjį posėdį, o ieškovas to prašė. Tuomet atsakovė buvo pateikusi vieną iš daugelio savo prašymų, kuriuose, kaip ir šiuo atveju, rėmėsi tik pačiai atsakovei žinomomis aplinkybėmis. Taip pat teismas nurodė, kad savarankiškas pagrindas pagal LR CPK 287 str. 2 d. peržiūrėti sprendimą už akių yra tuomet, kai prašančios šalies pareiškime yra nurodytos aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes. Įvertinęs rašytinių įrodymų visumą, ir kad žalą padariusio asmens atsakovės R. M. automobilis nebuvo draustas, teismas sprendė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 28 d. sprendimas yra teisėtas, nes priimtas realizuojant ieškovui LR CK 6.1015 str. numatytą subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Teismas taip pat nurodė, kad ieškinys pareikštas tiesioginei transporto priemonės, kuri sukėlė žalą, valdytojai, kadangi ši eismo įvykio metu neturėjo galiojančios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, ir tai patvirtino į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas draudimo bendrovės ASS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas. Kitus atsakovės motyvus dėl netinkamai nustatyto žalos dydžio ar už eismo įvykio sukėlimą nurodant atsakingus trečiuosius asmenis, teismas nelaikė pagrįstais, nes tai daugiau atsakovės samprotavimai, todėl, vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, pagrįstu išsamiu ir visapusišku civilinėje byloje surinktų įrodymų bei proceso dalyvių pareiškimų vertinimu, atsakovės pareiškimo netenkino.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį, 2011 m. vasario 28 d. sprendimą ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantė skunde nurodo, jog ji neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį dėl to, kad ji badavo laikotarpyje nuo 2011 m. vasario 16 d. dešimt parų iki 2011 m. vasario 26 d. ir buvo pakankamai apsilpusi, badavimo pasekoje neįvertino savo fizinės būklės stiprumo, organizmo nusilpimo lygio ir atsijungė aštuoniolikai valandų visiškai nuo 10 val. 2011 m. vasario 28 d., patyrė ūmų mikroinsultą. 2011 m. vasario 28 d. ryte 9 val. pridavė teismo raštinėje priešieškinį ir pareiškimą pakeisti ją netinkamą atsakove tinkamais atsakovais AAS „Gjensidige Baltic“ ir UAB „Moller auto“, o P. G. įtraukti byloje trečiuoju asmeniu. 9 val. 50 min. ji grįžo namo dešimčiai minučių poilsio, bijodama insulto, paėmė penkias tabletes raminančių, visiškai atsijungė ir miegojo keturiolika valandų, atsikėlė 2011 m. vasario 29 d. 12 val. Apeliantės nuomone, teismas parengiamojo posėdžio metu turėjo įsigilinti į jos pateiktus medicininius išrašus, esančius byloje, iš kurių matyti, kad tikslinga teismui savo nuožiūra skirti atsakovei valstybės apmokamą gynėją, taip pat parengiamojo posėdžio metu supažindinti ieškovą bei kitus proceso dalyvius su jos pateiktu priešieškiniu.
Taip pat apeliantė nurodo, kad teismas priimdamas sprendimą pažeidė CPK 177 str. 4 d., 179 str. 2 d., CK 1.5 str. įtvirtintus sąžiningumo, protingumo, teisingumo principus, LR Konstitucijos 23 str. ginamas jos nuosavybės teises į apmokėtą LT/ARBA 6146258 draudimo polisą, galiojančią sutartį SGB 0165002. AAS „Gjensidige Baltic“ pateiktame atsiliepime neneigė, kad draudimo polisas LT/ARBA 6146258 buvo apmokėtas ir 2009 m. vasario 15 d. nutrauktas P. G. atbuline data nuo 2009 m. sausio 25 d., to pasekoje P. G. padarė realius pakeitimus duomenų bazėje dėl apmokėjimo ir galiojimo. Tai buvo padaryta atsakovei nepranešus ir nesulaukus pagal LR draudimo įstatymo 30 dienų privalomojo laukimo periodo. Be to, sutartis SGB 0165002 negalėjo būti nutraukta atsakovės apie tai neinformavus raštu (CK 6.218 str.), todėl ji yra galiojanti ir teisme nenuginčyta. Taip pat apeliantė nurodo, kad turi pagrįstų abejonių, jog nereikėjo tokio didelio remonto automobiliui, turinčiam garantinį techninį aptarnavimą penkerius metus nuo įsigijimo dienos, nes nubrozdinimai buvo paviršiniai. UADB „Ergo Lietuva“ neteikė teismui pažymos, kad VW Golf, valst. numeris (duomenys neskelbtini) nebuvo jau kartą daužtas iki su atsakovės automobiliu praslydimo paviršiais, iki su atsakove abipusio kaltumo dėl slidžios, duobėtos kelio dangos. UAB „Moller auto“ nepateikė išvados dėl menamo kėbulo pokyčių, kurie galėjo būti ir dėl gamyklinio broko, nes nespalvotose nuotraukose, remonto maksimali suma 1500 Lt padidinta iki 9000 Lt. Teismas netyrė šių aplinkybių, neskyrė ekspertizės, ir tuo pažeidė objektyvumo ir realumo principus. Apeliantė nurodo, kad teismui teigė, jog ieškovas atsakovės atžvilgiu praleido ieškinio senaties terminą, ir ji 2011 m. vasario 28 d. prašyme prašė taikyti senaties terminą, tačiau dėl minėto prašymo teismas nepasisakė. Be to, apeliantės nuomone, teismas visapusiškai neištyrė bylos aplinkybių, neatskleidė bylos esmės, neidentifikavo atsakovės ir subsidiariai atsakingų procesų dalyvių kaltės, kaltės laipsnio, priežastinio ryšio su žala, pažeidė įrodymų leistinumą reglamentuojančias teisės normas, teismingumo taisykles ir principus, ir tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas prašo pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad kiek buvo galima suprasti iš pačios atsakovės prašymo turinio bei atskirojo skundo, ji 2011 m. vasario 28 d. posėdžio dieną buvo pateikusi prašymą pakeisti ją tinkamu atsakovu bei priešieškinį, tačiau nebuvo prašiusi bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, vadinasi LR CPK 246 str. nurodytos sąlygos, tam kad teismas turėtų pagrindą atidėti bylos nagrinėjimą, nebuvo įvykdytos, todėl sprendimas už akių priimtas pagrįstai. Ieškovas nesiima vertinti atsakovės gyvenimo būdo, pasirenkamo gydimosi procedūrų bei, nesant jokių rašytinių įrodymų, komentuoti diagnozes, kurias konstatuoja pati atsakovė, tačiau bet kokios net iš pirmo žvilgsnio „nerealios" aplinkybės, dėl kurių atsakovė neatvyko į teismo posėdį, ir prašo jas pripažinti pakankamai svarbiomis ir pateisinančiomis nedalyvavimą, turi būti pagrįstos rašytiniais įrodymais. Juo labiau, kad tai susiję su atsakovės fizine ar psichine sveikata, todėl šie duomenys yra objektyvios kilmės ir turėtų būti užfiksuoti jos gydymo istorijoje ir jais atsakovė galėtų remtis. Be to, 2011 m. vasario 28 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimas yra teisėtas, nes priimtas realizuojant ieškovui LR CK 6.1015 str. numatytą subrogacijos teisę į žalos atlyginimą. Ieškinys pareikštas tiesiogiai transporto priemonės, kuri sukėlė žalą, valdytojai, kadangi ši eismo įvykio neturėjo galiojančios transporto priemonės valdytojo civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties, ir tai patvirtino į bylą trečiuoju asmeniu įtrauktas draudimo bendrovės ASS „Gjensidige Baltic" Lietuvos filialas. Be to, įvykus eismo įvykiui atsakovė Eismo įvykio deklaracijoje savo prašu patvirtino, kad ji viena yra atsakinga už eismo įvykio sukėlimą, kadangi nepraleido pagrindiniu keliu važiavusios transporto priemonės ir su ja susidūrė. Prie šioje deklaracijoje tam skirtų pastabų jį nenurodė jokių aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos eismo įvykio kilimui, sutiko su kitam automobiliui padarytų sužalojimų mastu. Todėl bet kokie atsakovės samprotavimai apie kitus atsakingus asmenis ar netiksliai ir neobjektyviai nustatytą žalos dydį, nelaikytini pagrįstais.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teisėjų kolegija pažymi, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, o apeliacijos dalyką sudaro vertinimas, ar pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias sprendimo už akių priėmimo institutą.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi pateiktą civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į jį argumentus pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, susijusias su atsakovės prašymo turiniu, tinkamai aiškino ir taikė sprendimo už akių priėmimo pagrindus ir sąlygas reglamentuojančias procesines teisės normas, bei priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios panaikinti atskirajame skunde išdėstyti motyvai nesudaro pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos atsakovė R. M. atskirajame skunde pateikia tiek procesinės, tiek materialinės teisės netinkamo taikymo ginčo atveju argumentus, dėl kurių, jos nuomone, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.
Teisėjų kolegija, nesutikdama su atskirojo skundo argumentais, pažymi, jog CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumo priežastimis, kita – su teismo sprendimo už akių pagrįstumu. Šios įstatymo nuostatos sintaksinė konstrukcija aiškiai parodo, jog vien procesinio pasyvumo (neatvykimo į teismą reikiamu metu, savalaikio procesinio dokumento nepateikimo ar kt.) aplinkybės nesudaro pagrindo panaikinti teismo sprendimo už akių. Tuo tarpu teismo sprendimo nepagrįstumo aplinkybė pagal Konstitucinio Teismo jurisprudenciją (2006-09-21 nutartis byloje Nr. 35/03-11/06) ir teisinės valstybės principą yra pakankamas pagrindas panaikinti teismo sprendimą už akių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-04-08 nutartis Nr. 3K-3-227/2008).
Esant šioms aplinkybėms akivaizdu, kad tik atsakovei pateikus realius įrodymus, kurie patvirtina, jog teismo sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas ir juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės, teismas turi panaikinti šį sprendimą ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, nepaisant šalies pasyvumą pateisinančių ar nepateisinančių priežasčių.
Nagrinėjamoje byloje apeliantė prašo panaikinti pirmosios instancijos nutartį dėl atsisakymo panaikinti 2011-02-28 sprendimą už akių (t.2, b. l. 51-52) ir civilinės bylos nagrinėjimą atnaujinti, motyvuodama tuo, jog prieš priimdamas atsakovę netenkinantį sprendimą už akių teismas privalėjo išspręsti jos pateikto teismui priešieškinio priėmimo klausimą bei būtent pagal priešieškinį nustatyti tinkamą šalių procesinį padėtį, sprendžiant ieškovo UAB „Ergo Lietuva“ patirtų nuostolių atlyginimo reikalavimą. Tačiau iš byloje esančios medžiagos matyti, jog apeliantės priešieškinys (b. l. 55-60) įsiteisėjusia Kauno miesto apylinkės teismo 2011-03-01 nutartimi (t.2, b. l. 53-54) buvo pripažintas neatitinkančiu įstatymų reikalavimų ir dėl to jį buvo atsisakyta priimti, todėl atskirojo skundo argumentai dėl šio procesinio dokumento įrodomosios reikšmės ginčo išsprendimui iš esmės kolegijos plačiau nenagrinėtini (CPK 18 straipsnis).
Teisėjų kolegija, įvertinusi atskirajame skunde atsakovės pateiktą savo veiksmų, vykdytų 2011-02-28 sprendimo už akių priėmimo metu, vertinimą, sprendžia, jog apeliantė dirbtinai siekia įrodyti, kad dėl teismo darbuotojų neatidumo ir dėl tariamai „sunkios sveikatos būklės“, negalėjo savęs tinkamai atstovauti teisme, į kurį buvo atvykusi. Šiuo atveju akivaizdu, jog apeliantė savo skundo argumentus dėl netinkamo, t. y. jai nepalankaus, įrodymo įvertinimo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-28 sprendime už akių, nori susieti su neva tai padarytais pirmosios instancijos teismo procesiniais teisės pažeidimais, sąlygojusiais neteisingą bylos išsprendimą. Tačiau teisėjų kolegija, nesutikdama ir su šiais atskirojo skundo argumentais ir atsižvelgdama į tai, kad sprendimo už akių teisėtumo peržiūrėjimo specifika – ribojimas apeliacine tvarka skųsti sprendimą šaliai, kurios atžvilgiu jis yra priimtas (CPK 285 straipsnio 5 dalis), suponuoja teismo pareigą tokį sprendimą priimti tik griežtai laikantis jo priėmimo tvarkos, esant įstatyme numatytiems pagrindams ir sąlygoms, pasisako dėl abiejų sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindų.
Būtent dėl aukščiau nurodytų priežasčių, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovės atlikti veiksmai po atsiliepimo į ieškinį pateikimo 2010-12-20 (t.1, b. l. 40-41), tiek prašymas atidėti parengiamąjį teismo posėdį, tiek dėl įvairių duomenų bei pareiškimų teikimas, siekiant nepagrįstai užvilkinti (vilkinti) bylos nagrinėjimą (t.1, b.l. 56, 57-58, 59, 60-61), vertintini kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, todėl negali būti pripažinti teisėtu pagrindu prašymo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinimui. Šiuo atveju teisėjų kolegija tokias išvadas daro atsižvelgdama ir į tai, jog apeliantė, teikdama atskirąjį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011-06-14 nutarties (t.2, b. l. 15-26) bei dėl paties Kauno miesto apylinkės teismo 2011-02-28 sprendimo už akių panaikinimo (t.2, b. l. 27-44), šių dokumentų nepasirašė. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliantės procesinis elgesys leidžia manyti esant jos veiksmuose piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis CPK 7 straipsnio 2 dalies prasme požymių.
Antroji (esminė) aplinkybių grupė, kurią teismas vertina spręsdamas dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje numatyto pagrindo panaikinti sprendimą už akių egzistavimo, yra šalies kartu su prašymu panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą pateikti argumentai ir juos pagrindžiantys įrodymai. Tačiau prielaidas sprendimo už akių panaikinimui sudaro tik akivaizdžiai priimto sprendimo už akių teisingumą paneigiantys duomenys (CPK 177 straipsnio 1 ir 2 dalys), kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad be faktinių aplinkybių tyrimo bendrąja ginčo teisenos tvarka nepakanka duomenų teisingam šios bylos išnagrinėjimui.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, apeliantė nepateikė patikimų įrodymų, paneigiančių, jog ne dėl jos kaltės įvyko 2009-02-03 autoįvykis, kurio metu buvo apgadintas M. S. priklausantis automobilis WV Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Taip pat apeliantė nepateikė įrodymų, paneigiančių teismo sprendimo išvadas ir bylos rašytinių įrodymų turinį, patvirtinančius, jog autoįvykio pasekoje atsiradusią žalą privalo atlyginti ne ji, bet tretysis asmuo AAS „Gjendisige Baltic“ ir kad draudimo sutartis tarp apeliantės ir trečiojo asmens nebuvo pasibaigusi. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nenustatęs CPK 288 straipsnio 4 dalyje sąlygų, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, pagrįstai netenkino atsakovės prašymo.
Įvertinusi aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kas skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis teisėta ir pagrįsta, todėl paliktina nepakeista, o atsakovės atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 338 straipsniu,
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.