Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2013-07-16 · Civilinė byla Nr. 2A-2401-464/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-16
Bylos Nr.
2A-2401-464/2013
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-13955-2012-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Dainius Rinkevičius, Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
V. C.
Atsakovas
M. R.
Trečiasis asmuo
E. S., M. B., J. Č., Trakų rajono savivaldybės administracija
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2401-464/2013Teisminio proceso Nr. 2-01-3-13955-2012-4Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Gerasičkinienės, Dalios Kačinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. C. apeliacinį skundą dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. C. ieškinį atsakovei M. R. dėl teisės atlikti statybos darbus be žemės sklypo bendraturčio sutikimo, tretieji asmenys E. S., M. B., J. Č., Trakų rajono savivaldybės administracija, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė V. C. su 2012-10-01 ieškiniu (b.l.1-2) kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą ir prašė pripažinti jai teisę be atsakovės M. R. sutikimo gauti Statybos įstatymo 20 str. 3 d. 1 p. numatytus specialiuosius architektūros reikalavimus nesudėtingo statinio – ūkinio pastato – statybai jai nuosavybės teise priklausančiose 29/145 dalyse 1,44500 ha bendro ploto žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), bei pripažinti teisę gauti leidimą statyti naują pastatą (statybą leidžiančius dokumentus), t.y. nesudėtingą statinį – ūkinį pastatą, pagal Statybos įstatymo 23 str. nuostatas be atsakovės M. R. sutikimo. Nurodė, kad jai kartu su atsakove ir kitais bendrasavininkiais E. S., M. B., J. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1,45 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) kurio 29/145 dalys priklauso ieškovei. Ieškovė, ketindama jai nuosavybės teise priklausančioje žemės sklypo dalyje pastatyti II grupės nesudėtingą statinį – ūkinį pastatą, užsakė projektinį šio statinio pasiūlymą ir kreipėsi į Aukštadvario regioninio parko direkciją bei į Trakų rajono savivaldybės administraciją dėl statinio statybos. Tačiau minėtos įstaigos ieškovei nurodė, kad teisės aktų nustatyta tvarka leidimui statyti naują statinį ieškovė turi pateikti žemės sklypo bendraturčių sutikimą. Bendrasavininkiai E. S. ir J. Č. sutikimą statyti naują ūkinį pastatą ieškovei davė, tačiau trečiasis asmuo M. B. ir atsakovė M. R. tokio sutikimo nedavė. Trakų rajono apylinkės teismas 2012-05-24 sprendimu tenkino ieškovės reikalavimą ir pripažino jos teisę be žemės sklypo bendrasavininkės M. B. sutikimo gauti Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 1 p. numatytus specialiuosius architektūros reikalavimus naujo neypatingo statinio – ūkinio pastato statybai ir šio ūkinio pastato statybą leidžiančius dokumentus. Nurodo, kad ieškovė dar 2011-07-05 kreipėsi per Vilniaus miesto 37-ąjį notarų biurą į atsakovę M. R. dėl projekto naujo ūkinio pastato statybai suderinimo, prašydama raštu išreikšti savo sutikimą arba pagrįstą raštišką atsisakymą dėl ūkinio pastato statybos. Atsakovė atsisakė duoti sutikimą, tačiau atsisakymo tinkamai nepagrindė. Nurodo, kad ieškovė su kitais bendrasavininkais yra broliai ir seserys, bet tarp jų yra kilęs ginčas, taigi ji neturi galimybės nustatyti žemės sklypo naudojimosi tvarkos. Tačiau, ieškovės teigimu, faktinė naudojimosi žemės sklypu tvarka yra nusistovėjusi, atsakovės atsisakymas duoti sutikimą naujo ūkinio pastato statybai trukdo ieškovei įgyvendinti Statybos įstatyme numatytas teises.

Atsiliepimas

Atsakovė M. R. 2012-10-29 atsiliepime (b.l. 47-49) prašė ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Ji jau yra nurodžiusi, jog neketina trukdyti ieškovei įgyvendinti nuosavybės teisių ar pastato statytojo teisių ir, esant reikalui, duoti konkrečius sutikimus dėl ieškovei reikalingų atlikti veiksmų, siekiant pastatyti ūkinį pastatą. Tačiau neturi būti pažeista teisių ir pareigų pusiausvyra, t.y. ieškovei įgyvendinant teises, neturi būti pažeistos atsakovės teisės. Atsakovė nurodė, kad ieškovė kartu su pareiškimu dėl sutikimo davimo nepateikė nei vieno preliminaraus dokumento, iš kurio būtų galima spręsti, kokį pastatą ir kurioje sklypo vietoje ieškovė ketina statyti. Nurodo, kad ieškovei ir atsakovei bei tretiesiems asmenims priklausančiame žemės sklype nėra nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka, teisiškai nėra nustatytos faktiškai bendraturčių naudojamų sklypo dalių ribos, todėl neaišku, kokioje vietoje ieškovė ketina statyti pastatą ir ar taip nebus pažeistos atsakovės teisės. Nepateikus tokios informacijos, atsakovės duotas sutikimas reikštų sutikimą dėl abstrakčių dalykų.

Tretieji asmenys E. S., M. B., J. Č. ir Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepimų į ieškinį nepateikė.

Šalies argumentai

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo M. B. su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti. Jos manymu, ieškovės statyba pažeis atsakovės teises, kadangi ieškovė ketina statyti statinį netoli atsakovei priklausančio ūkinio pastato. Paaiškino, kad ginčo žemės sklype jai priklauso gyvenamasis namas ir du ūkiniai pastatai, kuriais ji leido naudotis ieškovei, atsakovei bei trečiajam asmeniui E. S.. Žemės sklype nusistovėjusios naudojimosi tvarkos nėra, sklypo bendrasavininkai savo nuožiūra pasirenka vietą savo daržams.

Bylos nagrinėjimo metu trečiasis asmuo J. Č. ieškinį palaikė, prašė tenkinti. Nurodė neprieštaraująs, kad ieškovė statytųsi ūkinį pastatą. Jo, kaip ir ieškovės bei trečiojo asmens E. S., naudojamų sklypo dalių šiaurinės ribos ribojasi su trečiojo asmens M. B. naudojama sklypo dalimi. Pastato rekonstrukcijai reikalingą trečiojo asmens M. B. sutikimą jis gavo taip pat teismo tvarka.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus m. apylinkės teismas 2013-02-27 sprendimu (b.l. 179-183) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės V. C. atsakovės M. R. naudai 1000 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, pripažino, kad byloje nepateikti jokie objektyvūs duomenys, patvirtinantys ieškovės ketinamo statyti ūkio pastato vietą žemės sklype. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog tarp ginčo sklypo bendrasavininkų ir gretimo sklypo bendraturčių vyksta ginčas dėl išorinių sklypų ribų. Naujo statinio statyba pripažįstama statybos rūšimi, todėl ji turi atitikti Statybos įstatymo 4 str. - 6 str. Bendraturčio (atsakovės) nesutikimas grindžiamas aplinkybe, kad sutikimui duoti kliudo nustatytos sklypo naudojimosi tvarkos nebuvimas, ir atlikus statybos darbus, bus paneigta atsakovės teisė į gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias sklype iki statybos. Teismas pažymėjo, jog iš pateikto priešprojektinio pasiūlymo nėra galimybės spręsti, kad jis atitinka Statybos įstatymo 4 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. reikalavimus ir nepažeidžia atsakovės teisių. Nesant nustatytai žemės sklypo naudojimosi tvarkai, nėra galimybės konstatuoti, kad ūkinis pastatas bus pastatytas ieškovei skirtoje (naudojamojoje) žemės sklypo dalyje ir atsakovės teisės nebus pažeistos. Todėl atsakovės atsisakymą duoti sutikimą pripažino protingai motyvuotu ir pagrįstu. Teismas taip pat pažymėjo, jog ginčo žemės sklypas yra saugomojoje teritorijoje, kuriai keliami ženkliai griežtesni aplinkosauginiai reikalavimai statybai.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė V. C. 2013-03-25 apeliaciniu skundu (b.l. 190-193) prašo panaikinti Vilniaus m. apylinkės teismo 2013-02-27 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti valstybei bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:

Nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl priešprojektinio pasiūlymo vertinimo, jo atitikties Statybos įstatymo 4 str. 1 d. ir 6 str. 1 d. ar ginčo sklypo buvimo saugomoje teritorijoje, šie argumentai yra teisiškai nereikšmingi. Dėl statybos teisėtumo, statybos projektinių sprendinių atitikimo teisės aktams sprendžia valstybės įgaliotos institucijos. Išduodant statybą leidžiantį dokumentą savivaldybės administracijos direktoriui turės būti pateikti visi Statybos įstatyme nurodyti dokumentai, reikalingi gauti statybą leidžiantį dokumentą pagal Statybos įstatymo 23 str. 7 d., todėl jų atitikimas įstatymui neturi kelti jokių abejonių ir nėra bei negali būti šios bylos nagrinėjimo dalykas. Aukštadvario regioninio parko direkcija 2011-11-29 raštu neprieštaravo ieškovės ketinamiems vykdyti statybos darbams ir išdavė specialiuosius reikalavimus projektų rengimui. Trakų rajono savivaldybės administracija 2011-11-30 raštu „Dėl statinio statybos“ taip pat neprieštaravo.Teismas be pagrindo sutiko su atsakovės argumentais, kad nenustatyta sklypo naudojimosi tvarka ir atlikti statybos darbai paneigs atsakovės teisę į gyvenimo ar veiklos sąlygas, buvusias sklype iki statybos ir nėra galimybės konstatuoti, ar ūkinis pastatas bus pastatytas ieškovei skirtoje (naudojamoje) žemės sklypo dalyje ir atsakovės teisės nebus pažeistos. Pagal Statybos įstatymo 23 str. 7 d. tarp dokumentų, kuriuos būtina pateikti institucijai, išduodančiai leidimus statybai, nereikalaujama pateikti bendraturčių susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Byloje dalyvaujančios šalys iš esmės patvirtino, kad tarp bendrasavininkų yra nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypu tvarka, ginčų dėl jos nėra.Skundžiamu sprendimu pažeidžiama ieškovės teisė į nuosavybę ir teisė būti statytoja. Ieškovė neturi jokio pastato ginčo sklype, kai tuo tarpu atsakovei M. R. priklauso ūkio pastatas, M. B. – gyvenamasis namas, viralinė, ūkio pastatas, tvartas bei kiti kiemo statiniai, J. Č. – kiemo statiniai. Aukštadvario regioninio parko apsaugos reglamento 17.9 p. nustato, kad didesniuose negu 0,5 ha ploto sklypuose bendras statiniais užimamas plotas negali viršyti 500 kv. m. Šios nuostatos netaikomos esamoms ar buvusioms sodyboms, kurių užstatymo plotas yra 0,2 ha, t.y. 2000 kv. m. Atsižvelgiant į tai, argumentai dėl faktiškai užstatyto sklypo ploto ir atsakovės tikslų pačiai vykdyti statybas, atmestini kaip nepagrįsti. Teismas be pagrindo atsisakė prijungti schemą, kurioje buvo nurodyta faktiškai susiklosčiusi naudojimosi tvarka ir kur ieškovė ketina statyti pastatą.

Atsiliepimas

Ieškovė M. R. 2013-04-19 atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 214-216) prašo apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių procesinių ar materialinių teisės normų pažeidimų, nenurodyta, kuo pasireiškia teismo sprendimo nepagrįstumas ir neteisėtumas. Ieškinio dalykas nėra tinkamai suformuluotas, nes ieškinio reikalavimai yra visiškai abstraktūs, neaiškūs veiksmai, kuriuos galėtų atlikti ieškovė, jeigu teismas patenkintų jos reikalavimus. Sutikimą turintis duoti bendraturtis turi motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą, tačiau motyvacija nereiškia konkrečių teisės normų nurodymo – ji gali būti pagrįsta ir konkrečiomis aplinkybėmis, kurios gali sąlygoti bendraturčio teisių pažeidimą.Teismas faktinių aplinkybių pagrindu negalėjo priimti kitokio sprendimo, nesant nustatytos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Teismui patenkinus ieškinį, ieškovė galėtų statyti namą bet kur, nesant teisiškai įformintos naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Dėl to gali kilti daug teisinių ginčų, ypač tuo atveju, kai atlikus geodezinius matavimus paaiškėtų, kad pastato dalis ar visas pastatas yra kitame žemės sklype. Atsakovė galėtų duoti sutikimą tik tada, kai būtų žinomos abiejų jai priklausančių sklypų ribos, kai būtų nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka. Ieškovės pateikta schema negali būti laikoma įrodymu, turinčiu kokios nors reikšmės bylai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Apeliacine tvarka yra patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai bylą išsprendė faktiniu ir teisiniu aspektais. Nagrinėjamojoje byloje kilo ginčas dėl Statybos įstatymo 3 str. žemės sklypo savininkui įtvirtintos teisės būti statytoju įgyvendinimo be kito žemės sklypo bendraturčio sutikimo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad pagal apeliantės pateiktus projektinius pasiūlymus, kuriuos parengė UAB „Akroinvest“ (b.l. 106), teisė jai priklausančioje 29/145 žemės sklypo, kurio bendras plotas 1,4500 ha, dalyje (b.l. 7-8) pasistatyti suprojektuotą ūkinį statinį, kurio aukštis 6,30 m, bendras plotas 59,68 kv.m., užstatymo plotas 72,50 kv. m., o tūris - 396 kv.m. (b.l. 110), be atsakovės M. R., vienos iš šio žemės sklypo bendraturčių (t.1, b.l. 10-11), sutikimo negali būti realizuota. Savo išvadą teismas grindė iš argumentu, kad tarp sklypo bendraturčių nenustatyta naudojimosi šiuo žemės sklypu tvarka, dėl ko nėra galimybės įvertinti, ar atsakovės teisės ateityje nebus pažeistos. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės skundo argumentais, kad tokia teismo padaryta išvada nėra pagrįsta.

Statybos įstatymo 3 str. yra įtvirtinta žemės sklypo savininko teisė vykdyti statybas jam priklausančiame žemės sklype. Atsižvelgiant į minėtą įstatyminį reglamentavimą, žemės sklypo bendraturtė, apeliantė V. C., neabejotinai turi teisę pradėti ir vykdyti statybas bendrame daikte (žemės sklype), tačiau tą ji padaryti gali tik laikydamasi specialiuose teisės normose - Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarką reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybą nustatančiuose teisės aktuose - nustatytų atitinkamų taisyklių ir reikalavimų. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomą daiktą ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus. Toks ribojimas išreikštas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su būsima statyba ar rekonstrukcija, sutikimą (Statybos įstatymo 23 str. 7 d. 4 p.). Šie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimą atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi būti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš statybos ar rekonstrukcijos darbų, ir kaip jau nurodyta, be pagrindo nevaržyti kito bedraturčio teisių. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimą, teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl atsakovės teisių galimo suvaržymo tik tuo aspektu, kad būsimas statinys gali kliudyti spręsti būsimus ginčus dėl naudojimosi žemės sklypu konkrečios tvarkos nustatymo, konkrečių naudotinų šio sklypo dalių, apribojo apeliantės teisės būti statytoja įgyvendinimą įstatymo nenustatytais pagrindais. Sprendimo motyvai, kuriais sutinkama su atsakovės atskirtimais, kad įgyvendinus šias statybas būtų paneigta jos pačios teisė į gyvenimo ir veiklos sąlygas, buvusias sklype iki statybų, nes nėra galimybės nustayti, ar ūkinis pastatas bus pastataytas būtent ieškovei skirtoje (naudojamojoje) žemėje, teisiškai ydingi. Viena vertus, nei kurios nors savo vykdomos sklype veiklos sąlygų, nei gyvenimo sąlygų pažeidimo atsakovė apskritai byloje neįrodinėjo (CPK 12 str., 13 str.). Statybos įstatymo 6 str. 4 d. (kolegija vadovaujasi aktualia ginčo laikotarpiui šio įstatymo redakcija) nustatyta, kad statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir vėliau naudojant pastatytą statinį trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Šios sąlygos yra tokios: 1) statinių esamos techninės būklės nepabloginimas; 2) galimybė patekti į valstybinės ir vietinės reikšmės kelius bei gatves; 3) galimybė naudotis inžineriniais tinklais; 4) patalpų, skirtų žmonėms gyventi, dirbti ar verstis kita veikla, natūralaus apšvietimo pagal higienos ir darbo vietų įrengimo reikalavimus išsaugojimas; 5) gaisrinę saugą reglamentuojančiais dokumentais nustatytų saugos priemonių išsaugojimas; 6) apsauga nuo keliamo triukšmo, vibracijos, elektros trikdymų ir pavojingos spinduliuotės; 7) apsauga nuo oro, vandens, dirvožemio ar gilesnių žemės sluoksnių taršos; aplinkos apsaugos statinių bei priemonių, jų veiksmingumo išsaugojimas; gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimas; vertingų želdinių išsaugojimas; gaisro gesinimo sistemų išsaugojimas; 8) hidrotechnikos statinių ir melioracijos įrenginių išsaugojimas, kad nebūtų pažeistas tų statinių ir įrenginių sukurtas hidrogeodinaminis režimas. Statybos įstatyme reglamentuoti pagrindiniai reikalavimai ir veiklos principai statybos srityje, o šio įstatymo reikalavimų įgyvendinimą nustato kiti teisės aktai, kuriuose yra išvardyti statinio projektavimo, statybos, statinio pripažinimo tinkamu naudoti ir kiti reikalavimai, taisyklės, bendrieji principai bei charakteristikos - statybos techniniai reglamentai (STR), statybos bei statinių naudojimo ir priežiūros taisyklės, standartai, techniniai liudijimai, metodiniai nurodymai, rekomendacijos (Statybos įstatymo 2 str. 54 d.). Tačiau jokių konkrečių faktų, kad būsimos tokio nedidelio statinio (jo užstatymo plotas vos 72,50 kv.m., kiti parametrai nurodyti aiškinamajame projektinių pasiūlymų rašte, 2.2. p., b.l. 110) statybos tokiame dideliame sklype, šiaurinėje šio sklypo dalyje, netoli šiaurinės sklypo ribos (aiškinamojo rašto 2.1. p., b.l. 110), kurio daugiau nei ketvirtadalis nuosavybės teise priklauso apeliantei, galėtų kaip nors įtakoti ar pakeisti jau išvardintas įstatymines veiklos ar gyvenimo sąlygas, atsakovė nenurodė. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, bendraturčių valiai pareikšti yra įtvirtintos tam tikros principinės nuostatos, t.y. jų nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-06-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-260/2009; 2009-12-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-571/2009). Priešingai bei vertino pirmosiuos instancijos teismas, atsakovės atsikirtimai į ieškinį nėra paremti jokiais konkrečiais jos teisių pažeidimą patvirtinančiais faktais, išskyrus išsakytas abejones, kad jin pati ketina ateityje statytis (perstatyti) statinius šiamke sklype, taigi jai gali neužtekti ploto užtatymui (b.l.174). Tačiau tokie argumentai nepatvirtina jokio jau esamo (o ne būsimo, galinčio būti arba nebūti) negatyvaus poveikio dėl projektiniuose pasiūlymuose nurodyto statinio statybų įgyvendinimo, jie pagrindžia atsakovės norą maksimaliai patenkinti tik savo pačios interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, todėl neatitinka CK 1.5 str. nuostatų ir negali būti laikomi protingai motyvuotais. CK 4.75 str. 1 d. nustatyta pagrindinė bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė, pagal kurią bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pabrėžęs, kad tokia įstatymo nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. Optimalesniam naudojimosi bendrąja nuosavybe variantui pasiekti būtinas bendraturčių kooperavimasis, todėl siekis maksimaliai patenkinti tik savo asmeninius interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 str. ir 4.75 str. nuostatų ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-nutartis c.b. Nr. 3K-3-96/2012; 2012-08-14 nutartis c.b. Nr. 3K-3-390/2012).

Kita vertus, teisiškai nepagrįsti ir teismo sprendimo motyvai, kad naudojimosi konkrečiomis sklypo dalimis tvarkos nenustatymas kliudo pradėti statybas šiame bendrame daikte. Atsakovė nebuvo pareiškusi reikalavimų teisme dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo ar atidalijimo, neaiški ir tokio reikalavimo pareiškimo perspektyva (kada jis bus ar ar bus reiškiamas). Taigi tokia aplinkybė negali neribotą laiką kliudyti savininkui naudotis jam priklasančiu daiktu taip, kaip mano reikalinga. Be to, net ir statino egzistavimas bendrame žemės sklype nekliudys tokio reikalavimo pareikšti ateityje, juo labiau, kad bendrame sklype yra ir kitiems jo savininkams (ir atsakovei) priklausančių statinių. Tokiu atveju bus atsižvelgiama ir į faktinę žemėnaudą, skiriant savininkui žemės sklypo dalį, esančią po jam priklausančiais statiniais. Pažymėtina, kad faktiškai visi žemės sklypo bendratučiai jau esamu metu naudojasi atskiromis šio sklypo dalimis, visi jie, išskyrus atsakovę ar M. B., kurios sutikimą pakeičia teismo sprendimas (b.l.18-19), sutinka su apeliantės būsimomis statybomis ir neprieštarauja jos ketinimams vykdyti statybas jos faktiškai naudojamojoje sklypo dalyje.

Kolegija visiškai sutinka ir su apeliacinio skundo teiginiais, kad ginčo sklypo buvimas saugomoje teritorijoje nėra teisiškai aktualus, sprendžiant bendraturčių ginčą dėl nepagrįsto atsisakymo duoti sutikimą statyboms. Būsimo statybų proceso teisėtumą lemia ne vien tokio sutikimo gavimas, bet ir kitos sąlygos. Statybos proceso dalyvių teises ir pareigas, statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, trečiųjų asmenų ar viešo intereso apsaugos statybos procese principines nuostatas nustato Statybos, Saugomų teritorijų ir kiti įstatymai. Vadinasi, statiniai turi būti projektuojami ir statomi taip, kad atitiktų esminius statiniui keliamus reikalavimus, nustatytus Statybos įstatymo 4 str. Projektiniuose pasiūlymuose nėra būtinybės detaliai aptarti to, kas tiesiogiai yra numatyta pačiu įstatymu bei poįstatyminiais teisės aktais, ir ko laikytis statytojui jau savaime yra privalu. Atitinkamai saugomoms teritorijoms aktualių reikalavimų laikymąsi kontroliuoja statybų priežiūrą vykdantys asmenys bei institucijos.

Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t.y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Neduodant sutikimo dėl teismo pripažintų nepagrįstomis priežasčių, statytojui gali būti pripažinta teisė vykdyti statybas be bendrtaturčių sutikimo teismo sprendimu. Šiuo atveju apeliantė yra atskleidusi savo siekius ir pateikusi būsimo statino techninį projektą, kurį parengė UAB „Akroinvest“ (b.l. 106-115). Būtent pagal šio projekto sprendinius vertintina, ar apeliantės ketinamos vykdyti statybos įtakoja atsakovės teises ir interesus. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos statybos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 str. 31 p., t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) parengimas ir pateikimas. Šis projektinis pasiūlymas, kolegijos vertinimu, reiškia tinkamai įvykdytą apeliantės pareigą informuoti bendraturčius apie būsimus statybos darbus, jo visiškai pakanka nuspręsti, kad apeliantės (sklypo bendraturtės) būsimi veiksmai esminio poveikio atsakovės teisėms ir interesams neturės (CPK 185 str.). Kaip minėtas, atsakovės atsisakymo duoti sutikimą šioms statyboms priežastys nėra aiškiai apibrėžtos ir konkrečių jos teisių ar interesų pažeidimo nenusako. Kadangi atsisakymas duoti sutikimą yra apeliantės teisės į statybą ginčijimas, jis turi būti protingai motyvuotas, neapsiribojant vien galimomis prielaidomis, jog galėtų būti vienaip ar kitaip. Taigi šiame kontekste sutiktina su apeliantės pozicija, kad būtent sutikimo nedavusi bendraturtė nepagrįstai varžo apeliantės teisę naudotis savo nuosavybe ir būti statytoja.

Tai konstatavus, priimtinas naujas sprendimas dėl ginčo (CPK 329 str. 1 d., 330 str.), apeliantei pripažintina teisė gauti specialiuosius reikalavimus ir leidimą ūkinio pastato pagal UAB „Akroinvest“ parengto projektinio pasiūlymo sprendinius statyboms be žemės sklypo bendraturtės M. R. sutikimo.

Ieškinį patenkinus, pakeistinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.). Ieškovė paduodama ieškinį bei apeliaicinį skundą nemokėjo žymino mokesčio (yra atleista nuo jo mokėjimo pagal įstatymą), todėl 144 Lt žyminis mokestis, o taip pat procesinių dokumentų siuntimo (pašto) pirmosios (52,68 Lt) ir apeliacinės instancijos (20,10 Lt) teismuose išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovės, iš viso 216,78 Lt (CPK 92 str., 96 str.).

Išsprendus ginčą apeliantės naudai, atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidųs komoebsavimo klaisimas nekyla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 2 p., kolegija

nusprendė:

Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. vasario 27 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti, kad V. C. įstatymų nustatyta tvarka turi teisę įgyvendinti statytojo teises, t.y. teikti institucijoms dokumentus ir gauti statybą leidžiančius dokumentus ūkinio pastato statyboms jai nuosavybės teise priklausančioje 29/145 dalyje 1,4500 ha žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Akroinvest“ 2012-01-19 parengtų projektinių pasiūlymų sprendinius, be žemėse sklypo bendraturtės M. R. sutikimo.

Priteisti iš M. R. 216 (du šimtus šešiolika) litų 78 centus bylinėjimosi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose išlaidų valstybės naudai.

Teisėjai Laima GerasičkinienėDalia KačinskienėDainius Rinkevičius