Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant: pareiškėjo - Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus įgaliotam atstovui R. K.,

suinteresuoto asmens I. B., kuriai prašoma nustatyti neveiksnumą, atstovei advokatei Audronei Neniškienei,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus pareiškimą dėl pilnametės I. B. pripažinimo neveiksnia ir ribotai veiksnia tam tikrose srityse, globos, rūpybos nustatymo ir globėjo, rūpintojo paskyrimo, suinteresuoti asmenys – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, I. B., bei D. B., Gudkaimio globos namai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kadangi ekspertizės akte nurodoma, kad pagal psichinę sveikatos būklę I. B. negali tinkamai priimti ir suvokti procesinių dokumentų, pateikti paaiškinimų dėl bylos esmės, dalyvauti teismo posėdyje ir duoti paaiškinimus dėl bylos esmės, jai psichikos sutrikimai nustatyti dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, byla išnagrinėta jai nedalyvaujant (CPK 464 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Pareiškėjas su pareiškimu pateikė teismui Vilkaviškio socialinės pagalbos centro socialinės darbuotojos M. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. išvadą Nr. 224 apie asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu tam tikrose srityse, gebėjimą pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus savarankiškai ar naudojantis pagalba konkrečiose srityse, taip pat pareiškime nurodė konkrečias sritis, kuriose prašo teismo pripažinti asmenį neveiksniu (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „Dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“). Pateiktoje socialinio darbuotojo išvadoje nurodoma, kad I. B. negeba pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus turtinių santykių srityje - dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje ir asmeninių neturtinių santykių srityse - asmens gebėjimas būti globėju ir darbo teisinių santykių sritis. Kitose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse gali savarankiškai priimti sprendimus, tačiau juos įgyvendinti reikalinga kitų pagalba (b. l. 5-7). Nedarbingumo lygio nustatymo pažymoje DL-1 Nr. 1700 ir specialiųjų poreikių nustatymo pažymoje SP Nr.1701 nurodoma, kad I. B. nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) ir transporto išlaidų kompensacijos poreikis. Specialieji poreikiai yra nustatyti neterminuotai. I. B. diagnozuotos ligos: G51.0, G81.9, H 18.2, H47.2, H50.9, H91.1, D32.0. (b. l. 10-11). Pasirengimo nagrinėti bylą metu buvo paskirta I. B. psichiatrinė ekspertizė (b. l. 39-40). Gautame teismo psichiatrijos ekspertizės akte 2019-09-26---2019-10-01 Nr.(duomenys neskelbtini)2019 nurodoma, kad I. B. diagnozuota psichikos sutrikimas – kiti patikslinti psichikos sutrikimai dėl galvos smegenų pažeidimo, disfunkcijos ir somatinės ligos, laikinu psichikos sutrikimu neserga. Ji nesupranta savo veiksmų ir negali jų valdyti visose ekspertams nurodytose turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse (b. l. 40-41). Dėl ekspertizės išvadų bylos dalyviai neprieštaravo, teismui abejonių dėl jų nėra. Nors socialinio darbuotojo išvadoje nurodytos sritys, kuriose I. B. galimai yra ribotai veiksni, o teismo psichiatrijos akte nurodyta, kad ji yra neveiksni visose turtinių, tiek asmeninių neturtinių santykių srityse, teismas vadovaujasi ekspertizės akto, kuris yra aukštesnės įrodomosios reikšmės dokumentas, išvadomis, be to pareiškėjo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad I. B. sveikatos būklė pablogėjo, ji guli slaugos ligoninėje, kas matyti iš ekspertizės akto aprašomosios dalies.

Įvertinęs teismo psichiatrijos ekspertizės akto išvadas, išvadą dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus, kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus, pareiškėjos, asmens, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, atstovo advokatės paaiškinimus, teismas daro išvadą, kad I. B. dėl psichikos būklės negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl, įstatyme esant įpareigojimui teismui nurodyti konkrečias sritis, kuriose asmuo pripažįstamas neveiksniu, yra pagrindas pripažinti ją neveiksnia (CK 2.10 str., Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymas Nr. A1-742 „dėl asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“) atskirose srityse, kuriose gali būti labiausiai pažeidžiami jos interesai. Dėl sunkios sveikatos būklės, kadangi nevaikšto bei nėra pagrindo manyti, kad jos būklė gali pagerėti, nėra jokio reikalo riboti jos veiksnumo tose srityse, kurios jai neaktualios, kurių galimybėmis ji dėl savo sveikatos būklės vis tiek negalės pasinaudoti (Europos Ž. T. Teismo 2008 m. kovo 27 d. sprendimas byloje Štukaturovas prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 44009 / 05). Iškilus poreikiui, visada galima spręsti dėl pripažinto neveiksnumo tam tikrose srityse panaikinimo ar dėl asmens pripažinimo neveiksniu kitose ar papildomose srityse. Lietuvoje yra sukurta teisinė ir institucinė sistema, turinti ir galinti užtikrinti negalią turinčią asmenų teisių įgyvendinimą ir apsaugą nuo jų teisių ir interesų pažeidimų, piktnaudžiavimo jų pasitikėjimu.

Be to 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Civilinio kodekso, Civilinio proceso kodekso pakeitimais, siekiama patobulinti asmens neveiksnumo ir riboto veiksnumo institutus ir priartinti juos prie 2006 m. gruodžio 13 d. J. T. Neįgaliųjų teisių konvencijos (toliau – Konvencija) 12 straipsnio nuostatų. Konvencijos 12 straipsnyje numatyta, kad neįgalieji turi būti visais atvejais laikomi teisės subjektais, kaip ir visi kiti asmenys, turi teisinį veiksnumą visose gyvenimo srityse. 2014 m. balandžio mėn. J. T. Neįgaliųjų teisių komiteto (toliau – Komitetas) Baigiamosiose pastabose dėl pirminės Lietuvos ataskaitos dėl Konvencijos įgyvendinimo pateiktose rekomendacijose Lietuvai nurodyta, kad turi būti panaikintas teisinis reguliavimas, kuris sudaro galimybes riboti neįgalių asmenų teisę balsuoti ir būti išrinktiems, t. y. asmenų veiksnumas šiose srityse apskritai neturi būti ribojamas. Taip pat nurodoma, kad neturi būti ribojama asmenų teisė į šeimą, teisė sudaryti santuoką. Atsižvelgiant į Neįgaliųjų teisių konvencijos 12 straipsnio nuostatas, Europos Ž. T. Teismo jurisprudencijoje, o taip pat ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pasisakoma, kad tokiose srityse kaip šeimos santykių sritis, santuokos sudarymas, rinkimų teisė (aktyvioji ir pasyvioji, kt.), asmuo neveiksniu arba ribotai veiksniu gali būti pripažįstamas tik išimtiniais atvejais. Teismų praktikoje pažymima, kad asmens pripažinimas neveiksniu tam tikroje srityje arba ribotai veiksniu nereiškia, jog asmuo netenka tam tikros turtinės ar asmeninės neturtinės teisės. Taikant neveiksnumo institutą yra siekiama apsaugoti paties neveiksnaus tam tikroje srityje ar ribotai veiksnaus asmens teises, t. y. jam suteikiama pagalba atitinkamas savo teises įgyvendinti per atstovą. Todėl jeigu dėl fizinio asmens sveikatos būklės tam tikros teisės dėl savo prigimties negali būti įgyvendintos per atstovą, ypač asmeninių neturtinių teisių srityje (pvz., teisė sudaryti santuoką, rinkimų teisė), jos ir neturėtų būti ribojamos. Teismų praktikoje laikoma, kad kuo mažesnio neįgalių asmenų teisių ribojimo principas reiškia ir tai, jog nereikia pripažinti asmens neveiksniu tose srityse, kuriomis dėl savo sveikatos būklės asmuo vis tiek negalės pasinaudoti, t. y. atitinkamos sritys asmeniui dėl jo sveikatos būklės yra neaktualios. Atsižvelgiant į tai pareiškimas dalyje dėl neveiksnumo nustatymo asmeninių neturtinių santykių srityje – politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam), taip pat šeimos santykių srityje taip pat neturėtų būti tenkinamas.

Atsižvelgiant į paminėta ir į suinteresuoto asmens I. B. fizinę ir psichikos būklę, į jos amžių, jos gyventą ir gyvenamą gyvenimą, elgseną šiuo metu, taip pat į tai, kad nėra duomenų apie jos keliamą grėsmę sau ir aplinkiniams, nagrinėjamu atveju suinteresuotam asmeniui I. B. neapribotinas veiksnumas šiose Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 10 d. įsakymu Nr. A1-742 patvirtinto Asmens gebėjimo pasirūpinti savimi ir priimti kasdienius sprendimus nustatymo tvarkos aprašo nurodytose srityse: šeimos santykių sritis (santuokos sudarymas, asmens gebėjimas įgyvendinti tėvų valdžią – auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, įvaikinti ir kita) (10.2.3 punktas); asmens gebėjimas būti globėju (rūpintoju), pagalbininku pagal sutartį dėl pagalbos priimant sprendimus (10.2.4 punktas); darbo teisinių santykių sritis (asmens gebėjimas sudaryti darbo sutartį, atitinkančią jo galimybes, poreikius ir panašiai) (10.2.5 punktas), taip pat į aprašą neįtrauktose, tačiau pareiškime nurodytose asmeninėse neturtinėse srityse - politinių ir rinkimo, balsavimo teisių įgyvendinimo srityje (teisė balsuoti ir būti išrinktam); gebėjimo kreiptis į teismą ar į viešojo administravimo institucijas srityje; tačiau suinteresuotam asmeniui I. B. apribotinas veiksnumas šiose srityse: asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai) (10.1.1 p.); asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir panašiai (10.1.2 p.); kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kita) (10.1.3 p.); nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kita) (10.1.4 p.); paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kita) (10.1.5 p.); dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kita) (10.1.6 p.); savitvarkos įgūdžių sritis (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai) (10.2.1 p.) ir sveikatos priežiūros sritis (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir panašiai) (10.2.2 p.).

Byloje dalyvaujantiems asmenims išaiškintina, kad pagal CPK 469 str., jeigu pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje fizinis asmuo pasveiksta arba pagerėja jo sveikatos būklė ir dėl šio sveikatos pagerėjimo jis gali visiškai ar iš dalies suprasti savo veiksmų reikšmę ar juos valdyti, bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pagal asmens globėjo ar kitų CPK 463 str.1 d. išvardytų asmenų (neveiksnaus asmens sutuoktinio, tėvų, pilnamečių vaikų, globos (rūpybos) institucijos, prokuroro) arba paties neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pareiškimą, remdamasis teismo psichiatrijos ekspertizės išvada, priima sprendimą panaikinti pirmiau priimtą savo sprendimą ir pripažinti pasveikusįjį veiksniu arba pripažinimą neveiksniu tam tikroje srityje pakeisti į pripažinimą ribotai veiksniu tam tikroje srityje.

Pilnametį asmenį pripažinus neveiksniu tam tikroje srityje ir ribotai veiksniu tam tikroje srityje, teismo iniciatyva pradėtina byla dėl globos ir rūpybos šiam asmeniui nustatymo ir globėjo bei rūpintojo paskyrimo (CPK 505 str. 1 d., 506 str.1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis paminėtu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 263-268 straipsniais, 468 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti iš dalies.

I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančią .(duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia (negebančia pasirūpinti savimi ir priimti kasdieninių sprendimų) šiose srityse:

1.1. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su smulkiais buitiniais sandoriais (maisto produktų įsigijimas, sumokėjimas už komunalines paslaugas ir panašiai);

1.2. asmeninių pajamų ir išlaidų tvarkymas, susijęs su lizingo, daiktų pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarčių sudarymu, paskolų, vartojimo kreditų sutarčių sudarymu ir pan.;

1.3. kilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (kilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ir kt.);

1.4. nekilnojamojo turto naudojimas, valdymas ir disponavimas juo (nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo, nuomos, dovanojimo, įkeitimo sandoriai ar kt.);

1.5. paveldėjimo teisiniai santykiai (palikimo priėmimas, testamento sudarymas ir kt.);

1.6. dalyvavimas ūkinėje komercinėje veikloje (juridinių asmenų steigimas, buvimas juridinio asmens dalyviu, vertimasis individualia veikla ir kt.);

2.1. savitvarkos įgūdžių srityje (tinkama gyvenamojo būsto priežiūra ir panašiai);

2.2. sveikatos priežiūros srityje (kreipimasis dėl sveikatos priežiūros paslaugų, gebėjimas naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis, reikiamų sveikatos priežiūros paslaugų poreikio įvertinimas ir pan.).

Inicijuoti bylos dėl globos I. B. nustatymo ir globėjo bei turto administratoriaus paskyrimo iškėlimą.

Teismo sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, nedalyvavusiems jo paskelbime, per tris darbo dienas nuo jo paskelbimo.

Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo sprendimo duomenis pateikti Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro tvarkymo įstaigai Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registro nuostatuose nustatyta tvarka.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.