- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-06-13
- Bylos Nr.
- 2-1423-647/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-00766-2014-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Ieškovas
- BUAB „REPEX“
- Atsakovas
- UAB „CALENBERG VILNIUS“
- Kategorijos
- 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „REPEX“ ieškinį atsakovui UAB „CALENBERG VILNIUS“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu (actio Pauliana) ir 9459,72 Lt priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „REPEX“ bankroto administratorius UAB „LEMATAS“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančiu 2013-02-25 turto perleidimo sandorį ir ieškovo BUAB „Repex“ naudai iš atsakovo UAB „Calenberg Vilnius“ priteisti 9459,72 Lt sumą, už kurią buvo parduotas turtas, bei priteisti ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodė, kad 2013-02-25 UAB „Repex“ ir UAB „Calenberg Vilnius“, sudarė sutartį, kurios pagrindu pardavė ieškovui nuosavybės teise priklausantį kilnojamąjį turtą: žaliuzes (pardavimo kaina 550,95 Lt), 5 biuro stalus (pardavimo kaina 3000,00 Lt), 7 biuro kėdes (pardavimo kaina 1267,00 Lt), 2 oro kondicionierius (pardavimo kaina 3000,00 Lt). Nurodoma bendra sandorio vertė 9459,72 Lt. Bankroto administratoriui buvo perduota tik 2013-02-25 PVM sąskaita – faktūra Nr. (duomenys neskelbtini), išrašyta atsakovui, kuri nėra pasirašyta nė vienos iš šalių. Patikrinus turimus bendrovės apskaitos dokumentus, nebuvo rasta jokių minėtos sąskaitos apmokėjimą pagrindžiančių dokumentų. Ko pasekoje, 2014-02-19 raštu „Dėl įsiskolinimo padengimo“ buvo kreiptasi į atsakovą. 2014-02-20 iš atsakovo atstovo A.Vasiliausko buvo gautas el. laiškas, kuriame buvo nurodyta, kad atsakovas teikė ieškovui patalpų nuomos paslaugas, už kurias ieškovas su atsakovu neatsiskaitė ir tarp šalių buvo padaryta užskaita. Tarp bankroto administratoriui perduotų nepasirašytų dokumentų, buvo rastas pardavimų žurnalas, kuriame užfiksuotas turto pardavimas ir užskaitymas. 2013-02-25 atsakovui buvo perleistas ieškovui priklausantis turtas, tačiau už jį bendrovė negavo jokių piniginių lėšų, kadangi tokiu būdu buvo padengta bendrovės prievolė atsakovui, t.y. atliktas įskaitymas. Ieškovo bankroto administratoriaus manymu turto perleidimas buvo sudarytas nesąžiningai, suteikiant prioritetą išimtinai vienam kreditoriui – atsakovui, taip paneigiant kitų bendrovės kreditorių galimybę patenkinti savo kreditorinius reikalavimus. Be to, toks sandoris buvo priešingas įmonės veiklos tikslams ir turėjo įtakos, tam, kad bendrovė negali atsiskaityti su kreditoriais. Dėl šių priežasčių, remiantis CK 6.66 str., yra pagrindas turto perleidimą atsakovui pripažinti negaliojančiu ir taikyti restituciją.
Pažymi, kad 2014-01-07 Vilniaus apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1991-640/2014 patvirtino kreditorių ir jų reikalavimų dydžio sąrašą. Bendra ieškovo kreditorių finansinių reikalavimų suma – 241 014,12 Lt Atsižvelgiant į tai, Ieškovo kreditoriai turi teismo patvirtintas neabejotinas, galiojančias ir vykdytinas reikalavimo teises, kurias šioje byloje gina teismo paskirtas bankroto administratorius. Todėl pirmoji actio Pauliana taikymo sąlyga yra įrodyta. AB „Repex“ bankroto byla iškelta 2013-09-30. Bendrovės dokumentai bankroto administratoriui perduoti tik 2013-11-11. Atsižvelgiant į tai, CK 6.66 str. 3 d. įtvirtintas 1 metų senaties terminas ieškinių dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu actio Pauliana pagrindu pateikimo nėra praleistas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-25 turto perleidimo sandoris nebuvo sudarytas įstatymo, teismo sprendimo ar vienašalio įsipareigojimo pagrindu, darytina pagrįsta išvada, jog šio sandorio ieškovas ir atsakovas sudaryti neprivalėjo. Ieškovo vadovė ir akcininkė turėjo galimybę sąžiningai pagerinti bendrovės finansinę padėtį, pavyzdžiui, kuo brangiau parduoti bendrovės turtą, kad būtų patenkinta kuo daugiau kreditorių reikalavimų, arba tiesiog susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kurie mažintų bendrą bendrovės turto masę prieš pat bankroto bylos iškėlimą, tačiau vietoj to, buvo nuspręsta suteikti prioritetą ir išimtinai patenkinti vieno kreditoriaus reikalavimą, perleidžiant didžiąją dalį bendrovės turto. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės patvirtina, jog egzistuoja ir actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga – pareigos sudaryti ginčijamą sandorį nebuvimas.
Bankroto administratoriaus manymu, ginčijamu sandoriu buvo pažeistos kreditorių teisės, kadangi skolininkas (ieškovas), būdamas nemokus, suteikė pirmenybę kitam kreditoriui. Remiantis 2012-12-31 ieškovo balansu ir pelno (nuostolių) ataskaita, bendrovė 2012-12-31 jau buvo visiškai nemoki, kadangi pradelsti įsipareigojimai ženkliai viršijo turimo turto vertę. Be to, bendrovė dirbo nuostolingai. Remiantis šiais finansinės atskaitomybės duomenimis, Vilniaus apygardos teismas iškėlė ieškovui bankroto bylą. Nemokumo faktas yra konstatuotas teismo nutartimi. Remiantis 2012-12-31 balansu, bendrovės turtą iš viso sudarė 754 662,00 Lt, iš kurių ilgalaikis turtas – 10703,00 Lt, trumpalaikis – 743 959,00 Lt. Sudarius ginčijamą sandorį, buvo perleistas beveik visas ieškovo ilgalaikis turtas. Ginčijamu sandoriu perleidus turtą atsakovui, bendrovė iš esmės liko beturtė, kadangi bendrovėje liko tik 3 automobiliai, kurių vertė po 1,00 Lt, kasos aparatas ir interneto svetainė. Viso šio ilgalaikio turto vertė – 1 045,84 Lt ir šis turtas bankroto administratoriui iki šios dienos perduotas nebuvo (dėl žalos atlyginimo ieškovo naudai yra pateiktas ieškinys ieškovo vadovei). Trumpalaikis turtas dėl savo pobūdžio yra menkas garantas kreditoriams. Šiuo atveju, ieškovo trumpalaikį turtą sudarė debitoriniai įsiskolinimai ir nebaigtos vykdyti sutartys, kurie realiai yra nepagrįsti ir juos išieškoti nėra galimybės.
Ieškovo elgesys, sudarant ginčijamą sandorį, ne tik neatitiko protingo ir rūpestingo asmens mato (bonus pater familias principo), buvo nesąžiningas, ir pagal faktinę situaciją akivaizdu, jog ieškovui buvo suprantama, kad 2013-02-25 turto perleidimo sandoriu bus pažeistos kitų kreditorių teisės, t.y. ieškovas sąmoningai suteikė pirmenybę atsakovui, nes žinojo, kad toliau veiklos nebevykdys ir su kitais kreditoriais nebus atsiskaitoma: Ieškovas su savo darbuotojais neatsiskaitinėjo jau nuo 2012 m. gegužės mėn., todėl suvokė, kad pirmiausiai bus pažeisti silpnesniųjų kreditorių interesai; ieškovui dar 2012-11-09 bankroto bylą inicijavęs kreditorius J. J. išsiuntė pretenziją dėl įsiskolinimo padengimo ir bankroto bylos iškėlimo, kuria ieškovas buvo įspėtas, kad po 30 dienų po šios pretenzijos įteikimo bus kreiptasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Remiantis 2012-12-31 balansu visos ieškovo skolos buvo pradelstos ir sudarė 1.680.995,00 Lt. Ginčijamo sandorio sudarymo dieną ieškovas buvo skolingas ne vien atsakovui. Bendrovė nuo 2013 m. pradžios veiklą vykdė labai minimaliai: išrašė tik 4 sąskaitas (įskaitant ir 2013-02-25 d. sąskaitą, kuria perleistas turtas atsakovui); bendrovė per 2013 m. neįsigijo jokių medžiagų, susijusią su pagrindine veikla (medinių namelių gamyba), bendrovės pirkimus sudarė iš esmės tik įvairios paslaugos (telekomunikacijų (Omnitel, Teo) bei kuro įsigijimas; 2013 m. bendrovėje dirbo tik 4 darbuotojai: direktorė (darbo sutartis nutraukta 2013-04-12), vyr. buhalterė (darbo sutartis nutraukta 2013-04-12), vadybininkė (darbo sutartis nutraukta 2013-02-25) ir montuotojas (darbo sutartis nutraukta 2013-03-01). Šie duomenys leidžia teigti, kad ieškovas neketino toliau tęsti veiklos, bei siekti pagrindinio tikslo, t. y. pelno. Nuo 2013 m. gegužės mėn. bendrovė jokios veiklos jau nebevykdė, joje nebedirbo nė vienas darbuotojas; 2013-06-26 paaiškinime ieškovo vadovė sutiko su bankroto bylos iškėlimu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovas, būdamas nemokus ir ginčijamu sandoriu suteikdamas pirmenybę atsakovui, ne tik pažeidė kreditorių interesus, bet ir buvo nesąžiningas.
Atsakovas buvo nesąžiningas, t. y., net ir tiksliai žinodamas, kad nemoki bendrovė turi ir kitų kreditorių, kadangi viešame registre jau buvo įregistruoti turto areštai bendrovės atžvilgiu (turto areštų registro duomenys yra vieši ir visiems prieinami, nuo 2013-01-24 kito kreditoriaus atžvilgiu antstolė I.Beliačic vykdė priverstinį išieškojimą, augo skolos valstybės biudžetui bei laiku nebuvo atsiskaitoma su pačiu Atsakovu, ir suprasdamas, kad 2013-02-25 turto perleidimo sandoris pažeis kitų kreditorių teises ir teisėtus interesus, ignoravo šiuos faktus ir elgdamasis nesąžiningai sudarė ginčijamą sandorį. Toks atsakovo elgesys pasireiškė net ne neatsargia forma, kurios pakanka nesąžiningumui konstatuoti, bet tyčiniais ir sąmoningais veiksmais. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad egzistuoja dar viena actio Pauliana ieškinio taikymo sąlyga trečiojo asmens nesąžiningumas sudarant ginčijamą sandorį.
Sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą.
Pripažinus 2013-02-25 turto perleidimo sandorį negaliojančiu actio Pauliana pagrindu, turėtų būti taikoma restitucija natūra, t.y. ieškovui turėtų būti grąžintas turtas, o atsakovui grąžinta 9.459,72 Lt reikalavimo teisė į bendrovę, kas reikštų, jog atsakovas su kreditoriniu reikalavimu turėtų stoti į bendrą BUAB „Repex“ kreditorių eilę ir jo reikalavimas būtų tenkinamas ĮBĮ numatyta tvarka. Tačiau CK 6.222 str. 1 d. įtvirtinta, kad tais atvejais, kai grąžinimas natūra neįmanomas ar šalims nepriimtinas dėl sutarties dalyko pasikeitimo, atlyginama pagal to, kas buvo gauta, vertę pinigais, jeigu toks atlyginimas neprieštarauja protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijams. Šiuo atveju, bankroto administratoriaus nuomone, ieškovui nėra priimtinas turto grąžinimas natūra, kadangi atsakovui perleistas turtas yra sunkiai identifikuojamas, nėra registruotas viešuose registruose ar išsiskiriantis tam tikromis savybėmis, kas šiuo atveju atsakovui sudarytų galimybę piktnaudžiauti ir grąžinti bendrovei turtą, kuris nebūtinai priklausė ieškovui. Be to, nuo ginčijamo sandorio sudarymo praėjo metai laiko ir turtas galimai visai nusidėvėjo bei nebeturi jokios vertės. Todėl nesant galimybės pritaikyti restitucijos natūra, iš atsakovo priteistina 9459,72 Lt suma, už kurią turtas buvo perleistas atsakovui. (b. l. 2 – 11)
Atsakovas atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodė, kad UAB „CALENBERG VILNIUS“ ir tuometinė UAB „REPEX“ 2007 m. balandžio mėn. 28 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią tuometinei UAB „REPEX“ buvo išnuomotos 42,05 m² administracinės paskirties patalpos, skirtos biuro veiklai. Išnuomotos patalpos buvo įrengtos, tuščios (be biuro baldų, žaliuzių ir be kondicionierių). Visu nuomos laikotarpiu nuo 2007 m. balandžio 28 d. iki 2012 m. balandžio mėnesio tuometinė UAB „REPEX“ vykdė savo veiklą išnuomotose patalpose ir tinkamai atsiskaitinėjo su UAB „CALENBERG VILNIUS“. Nuo 2012 m. balandžio mėnesio tuometinei UAB „REPEX“ buvo pateiktos sekančios 7 (septynios) PVM sąskaitos – faktūros apmokėjimui už patalpų nuomą bei eksploatavimo išlaidas: 2012 m. balandžio 30 d. PVM sąskaita – faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.212,48 Lt.; 2012 m. gegužės 31 d. PVM sąskaita – faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.569.66 Lt.; 2012 m. birželio 29 d. PVM sąskaita - faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.207,02 Lt.; 2012 m. liepos 31 d. PVM sąskaita - faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.375,66 Lt.; 2012 m. rugpjūčio 31 d. PVM sąskaita – faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma - 1.508,35 Lt.; 2012 m. rugsėjo 28 d. PVM sąskaita – faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.293,64 Lt.; 2012 m. spalio 31 d. PVM sąskaita – faktūra CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1.292,91 Lt. Tuometinė UAB „REPEX“ pateiktas aukščiau nurodytas apmokėjimui sąskaitas priėmė, tačiau jų neapmokėjo, neapmokėtų sąskaitų (skolos) bendra suma susidarė 9 459,72 Lt. (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt devyni litai 72 ct.). Atsižvelgiant į uždelsimą laiku atsiskaityti, tuometinė UAB „REPEX“ apytiksliai 2012 m. lapkričio mėnesį išsikraustė iš UAB „CALENBERG VILNIUS“ priklausančių patalpų. Administracinėse patalpose buvo palikti biuro baldai (stalai, kėdės, žaliuzės), palikti 2 (du) kondicionieriai, kurie yra įrengti ant UAB „CALENBERG VILNIUS“ priklausančio pastato stogo.
Nuo tuometinės UAB „REPEX" išsikraustymo dienos iki 2013 m. vasario 25 d. UAB „CALENBERG VILNIUS“ nuolat reikalavo padengti esamą įsiskolinimą už patalpų nuomą, bei eksploatavimo išlaidas, buvo siūloma įsiskolinimą dengti dalimis, sudaryti skolos padengimo grafiką, netgi svarstyta galimybė kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo ir pan., tačiau įsiskolinimo tuometinė UAB „REPEX“ nepadengė. Tuometinė UAB „REPEX“ 2013 m. vasario mėnesį pasiūlė UAB „CALENBERG VILNIUS“ įsigyti biuro baldus (stalus, kėdes, žaliuzes) bei 2 (du) kondicionierius, kurie yra likę nuomotose patalpose, už 9.459,72 Lt. (devynis tūkstančius keturis šimtus penkiasdešimt devynis litus ir 72 ct.). UAB „CALENBERG VILNIUS“ sutiko įsigyti nurodytus baldus, žaliuzes bei kondicionierius, todėl 2013 m. vasario 25 d. tuometinė UAB „REPEX“ išrašė ir pateikė UAB „CALENBERG VILNIUS“ apmokėjimui PVM sąskaitą – faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 9.459,72 Lt. Šalys, įvertindamos tai, jog UAB „CALENBERG VILNIUS“ už patalpų nuomą bei eksploatavimo išlaidas išrašytų ir pateiktų sąskaitų apmokėjimui tuometinei UAB „REPEX“ suma sudarė 9.459,72 Lt, o tuometinės UAB „REPEX“ už biuro baldus, žaliuzes ir kondicionierius išrašytos ir pateiktos apmokėjimui UAB „CALENEBERG VILNIUS“ sąskaitos suma sudarė 9.459,72 Lt., 2013 m. vasario 25 d. šalys sudarė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini). Remiantis minėtu aktu, šalys susitarė užskaityti viena kitai esamus įsiskolinimus, po akto sudarymo šalys jokių įsiskolinimų viena kitai neturės, aktas yra tinkamas pagrindas buhalterinėms operacijoms atlikti.
Pažymi, jog įskaitymą galėjo atlikti bet kuri šalis, vienašališkai. Dar daugiau, šiuo atveju įskaitymas buvo atliktas abiejų šalių valia (tai patvirtina tuometinės UAB „REPEX“ ir UAB CALENBERG VILNIUS“ 2013 m. vasario 25 d. pasirašytas Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr. (duomenys neskelbtini)).
Sprendžiant dėl ieškovo išsakomų abejonių dėl sąžiningo atsakovo elgesio, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ginčijamas ieškovo ir atsakovo sudarytas sandoris (įskaitymas) yra ne savarankiškas (dalyko prasme) šalių susitarimas, tačiau šaltų tarpusavio sutartinių santykių tąsa, šalių susitarimas dėl tinkamo Patalpų nuomos sutarties vykdymo (atlikus įskaitymą – tinkamai atsiskaityti su atsakovu). Antra, ginčijamas ieškovo ir atsakovo sudarytas sandoris (įskaitymas) sudarytas siekiant ne apriboti skolininko ir jo kreditorių teises, tačiau užtikrinti ir užsitikrinti tinkamą ieškovo Patalpų nuomos sutarties vykdymą, tokiu būdu siekiant ne pasipelnymo ieškovo sąskaita, o realaus ir galutinio prievolių pagal sutartį įvykdymo. Trečia - ieškovui reiškiant abejones dėl atsakovo sąžiningumo nesigilinta į sandorio (įskaitymo) sudarymo aplinkybes, Patalpų nuomos sutarties vykdymo aplinkybes. Ketvirta - siekiant pripažinti sandorį (įskaitymą) negaliojančiu, pats ieškovo bankroto administratorius netinkamai vykdė administratoriui įstatymu numatytas pareigas (Bankroto įstatymo 11 str. 3 d. 10, 14 p.), nebendradarbiavo tinkamai su atsakovu ir nereagavo į atsakovo pateiktą informaciją apie egzistavusį ieškovo įsiskolinimą, nesigilino į atsakovo ieškovui pateiktus paaiškinimus, tokiu būdu nesiekta išsiaiškinti teisinių ir faktinių sandorio (įskaitymo) vykdymo aplinkybių, nors kaip pažymima LAT praktikoje, vien tik faktas, jog sandorius ginčija bankroto administratorius, nesudaro pagrindo ginčijamus ir iki bankroto bylos iškėlimo sudarytus sandorius vertinti pagal taisykles, kurios yra būdingos bankroto procesui. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje 3K-3-485/2010).
Atsakovas pažymi ir patvirtina, jog ieškovo sandorio metu atsakovui perduotas turtas yra egzistuojantis, nėra nusidėvėjęs ir pan. Minėtas turtas iki šios dienos yra patalpose, priklausančiose atsakovui, kuriose anksčiau veiklą vykdė tuometinė UAB „REPEX“. Šios patalpos iki šios dienos nėra niekam išnuomotos ir/arba kitu būdu perleistos. Ieškovas turto egzistavimą vertina subjektyviai, jo nėra nei apžiūrėjęs ir/arba įvertinęs. Tokia ieškovo nuomonė ir teiginiai tik dar kartą patvirtina aplinkybę, jog ieškovas, pažeisdamas LR teisės aktų reikalavimus, nesiekė ir tinkamai nebendradarbiavo su atsakovu. Atsakovas patvirtina, jog turtas (žaliuzės (1), biuro stalai (5), biuro kėdės (7)) tebėra patalpose, kuriose veiklą vykdė tuometinė UAB „REPEX“, atsakovui perduoti kondicionieriai (2 vnt.) yra sumontuoti ant atsakovui nuosavybės teise priklausančio pastato stogo.
Prašė netenkinti ieškovo bankrutuojančios UAB „REPEX“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), bankroto administratorius UAB „Lematas“, ieškinyje atsakovo UAB „CALENBERG VILNIUS“ atžvilgiu keliamų reikalavimų, o ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, bei priteisti iš ieškovo atstovo bankroto administratoriaus UAB „Lematas“ atsakovo naudai visas atsakovo UAB „CALENBERG VILNIUS“ turėtas bylinėjimosi išlaidas. (b. l. 59 – 65)
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovas prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad ieškiniu siekia apginti kreditorių teises, kadangi įmonei esant nemokiai buvo perleistas paskutinis įmonei likęs turtas. Sandoris įvykdytas 2013-02-25, o jau nuo 2012 m. gegužės mėnesio nebuvo atsiskaitoma su darbuotojais. Buvo įsiskolinimai SoDrai, įmonei taikyti areštai. Minėtu sandoriu įmonė perleido turtą, suteikiant vienam kreditoriui išimtinę teisę patenkinti savo reikalavimą. Visos aplinkybės, pagal ginčijamą reikalavimą, kiekviena iš sąlygų, būtinų naikinti šį sandorį, išdėstyta ieškinyje.
Atsakovo atstovas nurodė, kad siekiant pripažinti sandorį negaliojančiu yra būtinos visos CK 6.66 str. numatytos sąlygos (sąlygų visetas). Ieškovo atstovas išvardina sąlygas, kurioms esant sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu. Viena iš sąlygų – kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę. Ieškovo atstovas nurodo, kad visos kreditorių reikalavimų teisės buvo patvirtintos būtent Vilniaus apygardos teismo 2014-01-07 sprendimu, t.y. teismo sprendimas įsiteisėjo ir buvo patvirtintos galiojančios reikalavimo teisės. Šiuo atveju nereikia klaidinti, kad 2013 metais, t. y. prieš metus visų kreditorių reikalavimo teisės buvo patvirtintos bei galiojančios. Jos nebuvo nei patvirtintos, nei aiškios, nei nekeliančios abejonių. Viena iš viseto sąlygų neatitinka faktinės situacijos. CK 6.67 str. yra aiškiai išvardintos sąlygos, kurioms esant laikytina, jog bet kuri sandorio šalys yra nesąžininga. Nei viena iš nurodytų sąlygų neatitinka faktinės situacijos, negali būti taikoma, todėl nesąžiningumo prezumpcijos nelieka. Nori patvirtinti, kad UAB „CALENBERG VILNIUS“ neturi absoliučiai jokių sąsajų su „REPEX“ – nei giminystės ryšių, nei pavaldumo, nei akcijų, nei pajų, nieko panašaus t. y. absoliučiai nesusijusios įmonės. Šalys skolą padengė tarpusavio įskaitymu, vadovavosi galiojančiais įstatymais. Tuo metu nebuvo jokių aiškių priežasčių, dėl ko atsakovas galėtų suabejoti nesąžiningumu, nepagrįstumu ir panašiai. Tai reiškia, kad paneigiama sąlyga, jog trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintiną dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Privalomumas sudaryti sandorį buvo, kadangi buvo realiai egzistuojanti „REPEX“ skola atsakovui. Skola egzistavo gana ilgą laiką. Privalomumas sudaryti šitą sandorį buvo akivaizdus, kadangi šalys iki šio sandorio buvo sudarę pirminį sandorį prieš berods penkis metus, t. y. patalpų nuomos sutartį. Yra trys sąlygos, kurios absoliučiai neatitinka CK nurodytų sąlygų viseto. Sandorio sudarymo metu „REPEX“ atstovavo tinkamai įgaliotas įmonės vadovas, įmonė nebuvo bankrutuojanti, ilgai veikianti.
Ieškinys atmestinas.
Šalių paaiškinimais ir kita bylos medžiaga nustatyta, kad UAB „REPEX“ ir UAB „CALENBERG VILNIUS“ 2007 m. balandžio mėn. 28 d. sudarė Patalpų nuomos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), remiantis sutartimi UAB „CALENBERG VILNIUS“ UAB „REPEX“ išrašė sąskaitas – faktūras 2012 m. balandžio 30 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1682,72 Lt, 2012 m. gegužės 31 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1569,66 Lt, 2012 m. birželio 29 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1207,02 Lt, 2012 m. liepos 31 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1375,66 Lt, 2012 m. rugpjūčio 31 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1508,35 Lt, 2012 m. rugsėjo 28 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1293,64 Lt, 2012 m. spalio 31 d. CAVI Nr. (duomenys neskelbtini), suma – 1292,91 Lt (b. l. 77-83). 2013-02-25 UAB „REPEX“ išrašė sąskaitą – faktūrą UAB „CALENBERG VILNIUS“ 9459,72 Lt sumai (b. l. 19). Sąskaitoje faktūroje nurodytos prekės: žaliuzės (550,95 Lt), 5 biuro stalai (3000,00 Lt), 7 biuro kėdės (1267,00 Lt), 2 oro kondicionieriai (3000,00 Lt). Nurodoma bendra suma, įskaitant PVM, – 9459,72 Lt (devyni tūkstančiai keturi šimtai penkiasdešimt devyni litai 72 ct). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2013 m. vasario 25 d. šalys sudarė Tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 66), kuriuo sutarė užskaityti įsiskolinimą už baldus skola už patalpų nuomą ir patvirtino, kad po šios užskaitos jokių skolinių įsipareigojimų viena kitai neturi. 2013-09-30 Vilniaus apygardos teismo nutartimi UAB „REPEX“ iškelta bankroto byla (b. l. 12), 2014-01-07 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtintas UAB „REPEX“ kreditorių sąrašas ir jų kreditoriniai reikalavimai. Bendra kreditorinių reikalavimų suma 241 014,12 Lt (b. l. 23-25).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.66 str. 1 d. numatyta, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo, ar turėjo žinoti (actio Pauliana). Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus, arba būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu šio straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pabrėžiama, kad actio Pauliana skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-P-311/2012, Nr. 3K-3-710/2002, Nr. 3K-3-424/2003, Nr. 3K-3-17/2006, Nr. 3K-3-485/2010 etc.).
Actio Pauliana suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, todėl, taikydami šį institutą, kaip vieną išimtinių sandorių negaliojimo atvejų, teismai turi užtikrinti kreditoriaus, skolininko ir jo turtą įsigijusio trečiojo asmens interesų pusiausvyrą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai plėtojamoje praktikoje yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo c. b. Nr. 3K-P-311/2012, Nr. 3K-3-17/2006, Nr. 3K-3-105/2009; Nr. 3K-3-485/2010; Nr. 3K-3-362/2011; Nr. 3K-3-204/2012 etc.). Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu bei nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu.
Iš nagrinėjamoje byloje esančių duomenų matyti, kad actio Pauliana atveju taikomas vienerių metų ieškinio senaties terminas nėra praleistas, o reikalavimas gali būti nukreiptas į perleistą turtą, todėl vertintinas actio Pauliana taikymo sąlygų buvimas.
Viena iš būtinų actio Pauliana taikymo sąlygų yra ir trečiojo asmens sudariusio atlygintiną dvišalį sandorį nesąžiningumas. Tai reiškia, kad byloje turi būti nustatyta, ar UAB „CALENBERG VILNIUS“ sudarydama ginčijamą sandorį buvo nesąžininga. UAB „CALENBERG VILNIUS“ ir UAB „REPEX“ teisiniai santykiai nuomos sutarties pagrindu siejo dar nuo 2007 m. 2012-04-30 – 2012-10-31 atsakovas išrašė UAB „REPEX“ sąskaitas – faktūras už patalpų nuomą, o 2013-02-25 UAB „REPEX“ išrašė sąskaitą – faktūrą UAB „CALENBERG VILNIUS“ 9459,72 Lt sumai už baldus. 2013-02-25 sudarytas tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas. Matyti, kad teisiniai santykiai atsakovą ir UAB „REPEX“ siejo ilgą laiko tarpą, atsakovas sąskaitas faktūras už patalpų nuomą išrašė dar 2012 metais, ginčijamas sandoris sudarytas daugiau nei pusmetis iki bankroto bylos iškėlimo teisme. Teismas laiko, jog ieškovo argumentai, kad atsakovas turėjo susidaryti įspūdį apie UAB „REPEX“ finansinius sunkumus, suvokti, kad ginčijamas sandoris neabejotinai pažeis kitų kreditorių teises – atmestini. Atsakovas siekė atsiskaitymo pagal sudarytą nuomos sutartį, įskaitymas padarytas siekiant užsitikrinti tinkamą prievolės įvykdymą, laikytina, kad turto perleidimas atitiko verslo praktiką, atsakovo interesus, sandoris sudarytas pagrįstai, nenustatyta, kad daiktai perduoti už nepagrįstai mažą kainą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovas UAB „CALENBERG VILNIUS“ sudarydamas ginčijamą sandorį elgėsi nesąžiningai. Šios būtinos actio Pauliana taikymo sąlygos nėra, taip pat pažymėtina, kad nenustačius bent vienos iš sąlygų egzistavimo, nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, ieškinys atmestinas.
Aukščiau nurodytu pagrindu iš ieškovo priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos: 900,00 Lt už dokumentų surašymą (b. l. 75-76) (LR CPK 93 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR CPK 270 straipsniu, teisėjas
nusprendė:
Ieškinį atmesti.
Iš ieškovės BUAB „REPEX“ administratoriaus UAB „LEMATAS“, priteisti atsakovo UAB „CALENBERG VILNIUS“, į. k. (duomenys neskelbtini), naudai 900,00 Lt (devynis šimtus litų 0 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.