Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Leonarda Gurevičienė, išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimo, kuriuo atsisakyta iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą, ir nutraukta pradėta administracinė teisena V. G. atžvilgiu pagal ATPK 50⁶ str. 1 d., nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2013-07-29 Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2013-07-25 pareiškimas, kuriuo prašoma iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą UAB „Pangėja“ direktoriui V. G. ir paskirti administracinių teisės pažeidimų kodekso 50⁶ str. 1 d. nustatytą administracinę nuobaudą.

Pareiškime nurodoma, kad UAB „Pangėja“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, 2013-07-22 dienai turi 2 111 556, 07 Lt mokestinę nepriemoką, kurią sudaro pelno mokestis, pelno mokesčio delspinigiai, pelno mokesčio baudos, pridėtinės vertės mokesčiai, pridėtinės vertės mokesčio delspinigiai, pridėtinės vertės mokesčio baudos.

Valstybinė mokesčių inspekcija 2013-02-15 parengė pranešimą apie ketinimą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovei buvo nurodoma iki 2013-03-29 sumokėti susidariusią mokestinę nepriemoką, taip bendrovė informuota apie Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nuostatas, įpareigojančias įmonės vadovą pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Per pranešime nurodytą laikotarpį bendrovės mokestinė nepriemoka nesumokėta, taip pat negauta informacijos, kad V. G. būtų kreipęsis į Vilniaus apygardos teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

2013-10-02 Vilniaus apygardos teisme gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinis skundas, kuriuo prašoma – panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimą, kuriuo atsisakyta iškelti administracinę bylą UAB „Pangėja“ direktoriui V. G. ir skirti UAB „Pangėja“ direktoriui V. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini) Vilniuje, ATPK 50-6 straipsnio 1 dalyje nustatytą 5000 Lt dydžio administracinę nuobaudą.

2013-10-14 Vilniaus apygardos teisme gautas V. G. atsiliepimas į VMĮ apeliacinį skundą, kuriuo jis prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimą.

Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjo apeliacinis skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 str. nustatyta, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. atsako tas, kas pažeidžia įmonių ir įstaigų kreditorių teises (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimas, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymų numatytais atvejais).

Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N444-216/2011; Nr. N444-619/2011; Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-7-544/2005, Nr. 2K-251/2008 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimai bylose O. prieš Norvegiją § 37/3, Condron prieš Jungtinę Karalystę § 62 ir kt.).

Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama administracinė nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N9-990/2006).

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2005-04-01 nutartimi V. G. buvo nušalintas nuo UAB „Pangėja“ direktoriaus pareigų ir šis nušalinimas tęsėsi iki 2013-06-14, kuomet buvo priimta Vilniaus apygardos teismo nutartis apeliacine tvarka ir įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012-03-23 nuosprendis.

Preziumuojama, kad Valstybinės mokesčių inspekcijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus vedėjas žino, kuo civilinis procesas skiriasi nuo baudžiamojo proceso, todėl teismas apeliantui neaiškins, kas yra baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis, taip pat nepasisakys ir dėl jų skyrimo, pratęsimo, įsigaliojimo ir panaikinimo tvarkos. Apelianto argumentai, kad pagal Lietuvos Respublikos CPK 18 str. teismo sprendimas dėl V. G. nušalinimo nuo UAB „Pangėja“ direktoriaus pareigų įsiteisėjo tik 2013-06-04, vadinasi, apelianto manymu, iki minėtos datos, jis nebuvo įsiteisėjęs, reiškia nebuvo vykdomas, todėl V. G. nuo 2005-04-01 iki 2013-06-14 teisėtai ėjo įmonės vadovo pareigas, todėl jis jau nuo 2006 m. turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Pangėja“, tačiau to nepadarė, atmestini kaip visiškai nepagrįsti.

Pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad viešojo intereso negalėtų apginti teismas, į kurį buvo kreiptasi, taip pat kad teismas, spręsdamas bylą, būtų priverstas priimti tokį sprendimą, kuriuo pačiu būtų pažeidžiamas viešasis interesas, vadinasi, ir kuri nors Konstitucijoje įtvirtinta, jos ginama ir saugoma vertybė. Jeigu teismas priimtų tokį sprendimą, tas sprendimas nebūtų teisingas. Tai reikštų, kad teismas Lietuvos Respublikos vardu įvykdė ne tokį teisingumą, kokį įtvirtina Konstitucija, taigi pagal Konstituciją – ne teisingumą. Šitaip būtų paneigta ir teismo, kaip Lietuvos Respublikos vardu teisingumą vykdančios institucijos, konstitucinė samprata (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimas).

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje administracinėje byloje nėra neginčijamų įrodymų patvirtinančių V. G. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 50⁶ str. 1 d. padarymo, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, apeliantas, vadovaudamasis tik subjektyvia nuomone dėl skundžiamo nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo, klaidingai aiškindamas baudžiamojo poveikio priemonių taikymą, nepateikė aukštesnės instancijos teismui duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti šį nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² str. 1 d. 1 p.

nutarė:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 3 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.