Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Administracinės bylos Nr. A2.9.-56-922/2015Teisminio proceso Nr. 4-51-3-00012-2016-5Procesinio sprendimo kategorija: (S) 2.10.4.; 2.14.3.

2016 m. vasario 19 d.

Varėnos rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Janiulytė, sekretoriaujant Laurai Verseckienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui B. N., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 180 straipsnį traukiamas B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nedirbantis, neteistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. N. 2016-01-07 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 55P-47974253-16 surašytas dėl to, kad jis 2015-11-12 d. apie 17.30 val. viešoje vietoje, Varėnos r. sav., Marcinkonių k., esančiame turgelyje, prie parduotuvės, adresuVarėnos r. sav., Marcinkonių k., Miškininkų g. 2, nepilnamečiui R. Č., gim. (duomenys neskelbtini), siūlė alkoholinių gėrimų – vyno, o nepilnamečiui A. S., gim. (duomenys neskelbtini), davė surūkyti cigaretę. Taip pat B. N. parėjus į namus, kartu su nepilnamečiais- R. Č. ir A. S., leisdamas ir nesudrausmindamas jų, gėrė alkoholinius gėrimus- vyną, todėl B. N. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 180 straipsnį.

Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas B. N. nurodė, kad nepripažįsta savo kaltės dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo. Paaiškino, kad tądien po pietų, t. y. po pamokų pas jį atėjo vaikai rinkti obuolių. Vaikų buvo apie penkis. Kai jie prisirinko obuolių, pridavė atvažiavusiam vairuotojui-supirkėjui, kuris supirko obuolius. Kiek vaikai užsidirbo už obuolius, pasakyti negali, tačiau jam vaikai davė tris eurus. Su vaikais vyno negėrė, jiems nesiūlė, tačiau jie patys buvo atsinešę du bambalius alaus. Vaikams taip pat ir cigarečių nepirko, nedavė, nes prie namų pats sau augina tabaką. Cigaretes susisuka iš laikraščio arba kartais nusiperka ruošinių. Dar turi ir pypkę, todėl vaikams tikrai nedavė cigarečių rūkyti.

Teismo posėdyje liudytoja E. Č. nurodė, jog B. N. pažįsta iš matymo. Tądien sūnus paprašė leisti jį į sporto salę. Sporto salę atidaro apie 16-17 val. Sūnus tą dieną parėjo prieš 20 val., tačiau ji nesuprato, kad jis išgėręs. Jai dukra pasakė, kad sūnus R. buvo pas B. N., ten išgėrė. Tuomet ji sūnui liepė papūsti, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Sūnus prisipažino, kad išgerti davė B. N.. Sakė, kad išgėrė kelis stikliukus vyno. Pas jį dar nueina ir parūkyti, nes jis cigarečių duoda arba nuperka. Dėl obuolių nieko nežino. Žino, kad vaikai rinko obuolius rugsėjo-spalio mėnesį, tačiau ne lapkritį ir ne prie B. N. namų.

Teismo posėdyje liudytoja E. S. nurodė, jog B. N. pažįsta kaip (duomenys neskelbtini) gyventoją. Tądien ji ėjo į darbą, sūnus buvo grįžęs iš mokyklos. Kai ji išėjo į darbą, sūnus irgi išėjo iš namų jai nežinant. Kur jis tądien buvo nežinojo, kol E. Č. jai nepasakė, kad jos sūnus buvo išgėręs, gėrė B. N. namuose kartu su E. Č. sūnumi. Kitą dieną sūnus jai pasakė, kad buvo išgėręs ir gėrė su B. N. jo namuose, rūkė. Sūnus ir dabar parūko. Sūnus patvirtino, kad jam davė parūkyti B. N.. Be to, jos sūnus nebuvo pas B. N. rinkti obuolių, nes pas jį nėra sodo. O prie vadinamos pirties yra sodas, kuris ne B. N., gali būti, kad ten sūnus ir rinko obuolius. Nuo B. N. namų iki pirties apie 200-300 metrų, tiksliai pasakyti negali, tačiau ne prie pat B. N. namų.

Teismo posėdyje liudytoja R. Š. nurodė, jog B. N. jos sugyventinis. Kartu gyvena apie 17 metų. Tądien po pietų atėjo pas juos vaikai, rinko obuolius, kadangi pas juos yra didelis sodas- prie namo dvi obelys, bet toliau didelis sodas. Vaikai atsinešė alaus du bambalius. Tuomet ji juos subarė dėl alaus, tačiau su vaikais jie kartu nesėdėjo ir alaus negėrė. Vaikus tiesiog išvarė ir jie išėjo. Vėliau, po savaitės, jie rinko obuolius. Vaikai už obuolius davė jiems tris eurus. Neprisimena ką už tuos pinigus pirko. Liudytoja taip pat nurodė, jog nors paaiškinime policijai ji nurodė, kad gėrė tą dieną alkoholinius gėrimus kartu su B. N., tačiau kodėl taip paaiškinime nurodė, pasakyti negalėjo, teismo posėdžio metu nurodė, kad tądien alkoholio nevartojo. Teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, jog B. N. rūko. Jis rūko naminį tabaką, nes augina prie namų. Jis tabaką suka į laikraštį, darosi namines cigaretes, bet turi ir pypę. Vaikams nei cigarečių nei alkoholio nesiūlė.

Administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovas posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio datą, laiką ir vietą pranešta tinkamai. Prašymų dėl bylos nagrinėjimo teisme negauta.

Teismas išklausė byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus ir ištyrė byloje esančią rašytinę medžiagą: 2016-01-07 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 55P-47974253-16 su jame esančiu B. N. paaiškinimu, kuriuo jis nepripažino savo kaltės dėl pažeidimo; 2015-11-27 nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 55-At-00600-15; 2015-11-19 E. S. pareiškimą; 2015-11-19 E. Č. pareiškimą; Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Varėnos rajono policijos komisariato pareigūno tarnybinį pranešimą dėl pareiškimų sujungimo; E. Č. kaip liudytojos apklausos protokole nurodytas aplinkybes; nepilnamečio R. Č. kaip liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes; nepilnamečio A. S. kaip liudytojo apklausos protokole nurodytas aplinkybes; E. S. kaip liudytojos apklausos protokole nurodytas aplinkybes; 2016-01-07 R. Š. paaiškinimą; asmens blaivumo testo kvitą; B. N. charakterizuojančią medžiagą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracinę bylą nagrinėjantis organas (tuo pačiu ir teismas) byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N444-3654/2009, N143-2984/2009, N575-61/2010; Nr. N575-924/2012, Nr. N261-1194/2012 ir kt.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad versijų kėlimas yra įstatymo leidžiama administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gynybos priemonė, kuri turi būti kruopščiai, be išankstinio skeptiško nusistatymo, ištirta ir įvertinta (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N62-2219/2011 ir kt.). Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (ATPK 256, 257 straipsniai). Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Pažymėtina, kad vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Nors B. N. neigia, jog davė alkoholinių gėrimų nepilnamečiams vaikams bei rūkyti jiems cigarečių, tačiau jo paaiškinimai laikytini neįtikinamais, išreiškiančiais tik jo gynybinę poziciją nepalankioje situacijoje. Pastebėtina, jog tikslinant įvykio aplinkybes 2015-11-26 buvo apklausti nepilnamečiai A. S. bei R. Č., kurie nurodė, jog būtent B. N. jiems pasiūlė alkoholinio gėrimo ir cigarečių: t. y. A. S. parodė, kad 2015-11-12 d. apie 15.00 val. išėjo iš namų į Marcinkonių seniūnijos biblioteką. Ten pažaidęs kompiuteriu nuėjo pasitikti R. Č., su kuriuo buvo susitaręs eiti į Marcinkonių mokyklos sporto salę. Beeinant link mokyklos R. jis pasiūlė nueiti pas vyrą pravarde „B.“ (t.y. B. N.), jo vardas B., ir jis sutiko. Beeinant link „B.“, prie geležinkelio stoties esančios parduotuvės, sutiko „B.“, kuris su savimi turėjo vyno, alaus, cigarečių. Prie parduotuvės esančiame turgelyje „B.“ A. pasiūlė surūkyti cigaretę, o R. davė pagerti vyno. Surūkius cigaretę, o R. pagėrus vyno, visi trys nuėjo pas „B.“ į namus. Susėdus prie stalo, prie jų dar prisijungė ir jo sugyventinė R.. Jie abu gėrė vyną. A. su R. „B.“ taip pat siūlė gerti. Jie atsisakė, tačiau jis vis tiek siūlė gerti sakydamas, kad niekam nesakys. A. išgėrė du stikliukus vyno. R. taip pat gėrė. Apie 20.00 val. A. parėjo namo. Nežino ar mama suprato, kad jis gėrė alkoholį. Labai gailisi, kad gėrė. (b.l. 25-26); R. Č. parodė, jog 2015-11-12 d. apie 17.00 val. būdamas namuose, paprašė mamos, kad leistų nueiti į Marcinkonių pagrindinės mokyklos sporto salę ir ji sutiko. R. jau buvo susitaręs į sporto salę eiti su A. S., kuris laukė netoli jo namų. Beeinant link mokyklos A. pasiūlė jam nueiti pas vyrą pravarde „B.“ (t.y. B. N.), jo vardas B., ir R. sutiko. Beeinant link „B.“, prie geležinkelio stoties esančios parduotuvės, sutiko „B.“, kuris su savimi turėjo vyno, alaus, cigarečių. Prie parduotuvės esančiame turgelyje „B.“ jam pasiūlė išgerti vyno, o A. davė cigaretę, kad jis galėtų parūkyti. R. išgėrus vieną gurkšnį vyno, o A. surūkius tą cigaretę, visi trys nuėjo pas „B.“ į namus. Susėdus prie stalo, prie jų dar prisijungė ir „B.“ sugyventinė R. Jie abu gėrė vyną. R. su A. „B.“ taip pat siūlė gerti. Jiems atsisakius, „B.“ vis tiek siūlė gerti sakydamas, kad niekam nesakys. R. išgėrė du stikliukus vyno. A. taip pat gėrė. Apie 20.00 val. R. parėjo namo. Mama suprato, kad jis gėrė alkoholį, todėl jai viską papasakojo. Labai gailisi, kad gėrė (b.l. 23-24). Taip pat pastebėtina, jog esminių prieštaravimų tarp liudytojų E. Č. ir E. S. nurodytų aplinkybių bei kitos bylos medžiagos nenustatyta, nenustatyta ir šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, todėl netikėti šiomis liudytojomis teismas neturi pagrindo, byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų bent įtarti liudytojas turint motyvų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui ir komplikuoti savo padėtį reiškiant nepagrįstus kaltinimus. Liudytojos R. Š. parodymus teismas vertina kritiškai, ypač turint omenyje, kad ši liudytoja yra administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sugyventinė, todėl ši liudytoja gali būti suinteresuota padėti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui išvengi atsakomybės.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei bylos duomenis, teismas daro išvadą, kad B. N. administracinėn atsakomybėn patrauktas pagrįstai, jo padaryta veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota teisingai pagal ATPK 180 straipsnį, administracinio teisės pažeidimo sudėtis įrodyta.

B. N. administracinę atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. ATPK 30 straipsnyje, reglamentuojančiame administracinės nuobaudos skyrimo bendrąsias taisykles, numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą yra skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencijos tikslų.

Skiriant nuobaudą B. N. atsižvelgtina į tai, kad jis neteistas, baustas administracine tvarka, nedirbantis, į jo atžvilgiu nenustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo padarymo aplinkybes, jo sunkumą, vadovaujantis ATPK 24, 29, 30 ir 30² straipsniais B. N. skirtina administracinė bauda – bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 272 straipsniu, 280 straipsniu, 286 straipsniu, 288 straipsniu, teismas

n u ta r i a:

pripažinti B. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 180 straipsnyje ir skirti jam administracinę nuobaudą – 72,00 EUR (septyniasdešimt dviejų eurų) baudą.

Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad baudą privaloma sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus šį nutarimą – ne vėliau kaip keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos.

Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas- 1001. Mokėjimo nurodymo paskirtyje būtina nurodyti pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK 16054417205).

Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos:

Sąskaitos Nr.Banko kodasBanko pavadinimas(duomenys neskelbtini)72900AB „Citadele“ bankas(duomenys neskelbtini)40100AB DNB bankas(duomenys neskelbtini)70440AB SEB bankas(duomenys neskelbtini)71800AB Šiaulių bankas(duomenys neskelbtini)74000Danske Bank A/S Lietuvos filialas(duomenys neskelbtini)21400Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius(duomenys neskelbtini)73000„Swedbank“, AB(duomenys neskelbtini)72300UAB Medicinos bankas

Nesumokėjus visos baudos per nurodytą terminą, bauda bus išieškoma priverstinai ir atsiras prievolė sumokėti vykdymo išlaidas antstoliui.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Varėnos rajono apylinkės teismą.