Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. Ž., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo apsaugos ministerijos, vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, teistas:

1) 1992 m. vasario 21 d. Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 90 straipsnio 2 dalį, 146 straipsnio 2 dalį, 250 straipsnį – galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams;

2) 1994 m. balandžio 28 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 146 straipsnio 2 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

3) 1995 m. spalio 16 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 3 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 4 metams;

4) 1998 m. vasario 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 3 metams 3 mėnesiams su 200 Lt turto vertės konfiskavimu;

5) 2001 m. liepos 11 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 271 straipsnio 2 dalį, 3 dalį – galutine bausme laisvės atėmimu 2 metams su 1/3 turto dalies konfiskavimu;

6) 2014 m. kovo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 243 straipsnį – 4 MGL dydžio bauda;

7) 2016 m. birželio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – viešaisiais darbais 6 mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 40 valandų per mėnesį visuomenės labui, ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

8) 2016 m. liepos 27 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 90 parų arešto ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

9) 2018 m. spalio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams ir 4 MGL (150,64 Eur) dydžio bauda;

10) 2019 m. lapkričio 12d. Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų nuosprendžiu pagal BK 242 straipsnį – galutine bausme laisvės atėmimu 4 mėnesiams ir 19 dienų, bausmę atlikęs 2020-03-31,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis G. Ž. 2021 metų liepos 4 dieną, apie 2.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, miegamojo kambaryje gulinčiai lovoje savo sugyventinei J. Š. tyčia kumščiu sudavė ne mažiau keturių smūgiu į dešinįjį šoną, taip sukėlė savo šeimos narei – nukentėjusiajai J. Š. fizinį skausmą.

Kaltinamasis G. Ž. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad atvažiavo pas juos į namus buvusi kaimynė ir atsivežė alaus, visi gėrė, gėrė, paskui kaimynei išvykus, atsigulė miegoti. Nukentėjusioji pradėjo jam prikaišioti tą kaimynę, taip pat kitas kaimo moteris, nes prisiklausė kalbų, ir jis supykęs trenkė jai kelis kartus. Ir pats gavo.

Atsakydamas į užduotus klausimus, kaltinamasis G. Ž. parodė, kad tai įvyko namuose, liepos 4 dieną, apie antrą valandą nakties. Su J. Š. jie kartu gyvena jau beveik 19 metų, sugyvena, veda bendrą ūkį. Ne visada susipyksta, kai išgeria. Šį kartą buvo daug išgėrę. Kai sudavė smūgius nukentėjusiajai, ji gulėjo ant nugaros. Smūgius sudavė į šoną. Kai sudavė, ji liepė jam išeiti ir jis išėjo į verandą. Jam išėjus, ji miegojo lovoje. Nieko nesakė, kad skambins į policiją. Ryte atsikėlęs, jis išėjo į miestelį, susitiko pažįstamą, nuvažiavo iki sesės. Grįžus kitą dieną, ji jam pasakė, kad jo ieško policija. Liepos 7 dieną pats nuvažiavo pas tyrėją. Turbūt, kad naktį ji niekur nesikreipė, o tik ryte paskambino policijai, taip pat buvo atvažiavę ir medikai. Jis išėjo iš namų, nes nukentėjusioji jį išvarė. Nukentėjusiosios jis atsiprašė, jie susitaikė ir nebesipyksta. Jis dabar būna verandoje, ne pas ją. Tokiam jo elgesiui alkoholis turėjo įtakos. Alkoholį dabar vartoja labai retai. Gailisi, kad taip pasielgė. J. jis pataikė į klubą kelis kartus, sudavimo žymių nesimatė. Gal jai ir galėjo skaudėti, nes davė su kumščiu. Jis pats ieškosi darbo - ėjo į (duomenys neskelbtini) kelis kartus, sakė, jei reikės, paskambins, buvo bendrovėje, kurioje sakė, kad nereikia darbuotojų, buvo pas B., bet ten taip pat nereikia. Čia gal reikės tik rugsėjo pabaigoje, nes prasidės akmenų rinkimas, burokų rovimas, tai čia gal ir priims. Jis pragyvena, dirbdamas pas žmones, padeda seniems žmonėms, dabar susitvarkė socialinę pašalpą. Norėtų, kad „nepasodintų“, kad skirtų švelnesnę bausmę.

Po kaltinamojo G. Ž. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo G. Ž. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). (b. l. 11-19)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašytas garso įrašas iš BPC. (b. l. 28-29)

Iš kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad jame aprašytas vaizdo ir garso įrašas iš policijos pareigūnų „Body“ kamerų. (b. l. 31-32)

Iš tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad jame užfiksuoti faktiniai duomenys įvykio vietoje. (b. l. 34-37)

Iš asmens apžiūros protokolo su foto lentelėmis matyti, kad vizualiai apžiūrint nukentėjusiąją J. Š., smurto žymių ant matomų vietų nėra. (b. l. 38-42)

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvados Nr. G 798/2021(04) matyti, kad J. Š. objektyvių duomenų už kūno sužalojimą nenustatyta. (b. l. 58)

Iš nukentėjusiosios J. Š. apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji parodė, kad 2021 m. liepos 3 d. apie 21.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose su sugyventiniu G. Ž. pradėjo vartoti alkoholinius gėrimus - alų. Po išgertuvių apie 2.00 val. nuėjo miegoti ir tuo metu ji gulėjo lovoje, o prie jos priėjęs sugyventinis, nieko nesakęs pradėjo ją mušti. Sudavė rankos kumščiu apie keturis kartus į dešinį šoną, taip sukeldamas jai fizinį skausmą. Kuria ranka jai sudavė ji tiksliai nepamena. Ji pradėjo šaukti, ką čia darai ir jis tada iš namų pabėgo. Sulaukusi ryto pranešė apie įvykį policijai. Kodėl apie įvykį nepranešė iš karto, pasakyti negali, gal dėl to, kad buvo stipriai neblaivi. Dėl sukelto fizinio skausmo buvo atvykę medikai, kurie ją apžiūrėjo nustatė dešinio šono sumušimą ir paliko gydytis namuose ambulatoriškai. Dėl sumušimo į teismo medicinos ekspertizę nevyks, civilinio ieškinio nereiškia, daugiau įvykio niekas nematė, nes kai ją mušė, jie buvo tik dviese. Su sugyventiniu vaikų neturi, o bendrą ūkį veda ir kartu gyvena jau apie 18 metų. Per tuos metus jis yra ją sumušęs ir ne kartą, policijai apie įvykius buvo pranešta. Sugyventinis dažniausia būna agresyvus tada, kai būna neblaivus, o kai būna blaivus, konfliktų būna mažiau. Sugyventiniui dėl tokio elgesio neatleis ir nenori taikytis, ir nori, kad jis prie jos nesiartintų ir gyventų skyriumi. Pagalbos mygtukas jai nereikalingas, nes turi telefoną. Dėl sukelto fizinio skausmo šoną skauda iki dabar. Tą vakarą abu su sugyventiniu buvo neblaivūs. ( b. l. 61-64)

Iš papildomos nukentėjusiosios J. Š. apklausos matyti, kad ji parodė, jog atvyko į policiją pareikšti, kad jokių pretenzijų G. Ž. neturi, jis jos atsiprašė, labai nuoširdžiai gailisi, kad prieš ją smurtavo. Viskas įvyko dėl to, kad abu per daug alkoholio išgėrė. Ji neapgalvojusi, pagauta pykčio iškvietė policiją. Jei būtų galimybė, ji šiuo metu pareiškimą atsiimtų, nes jokių pretenzijų G. neturi. Ji labai myli savo sugyventinį, jis ją taip pat, ji pati išprovokavo konfliktą, jam pradėjo reikšti savo teises, aiškinti, kad namuose kuriuose abu jau senai gyvena ir bendrą ūkį veda, niekas jam nepriklauso. Ji nenori, kad G. būtų skirta laisvės atėmimo bausmė, prašo jam skirti kuo švelnesnę bausmę, mano, kad G. jos atžvilgiu tikrai taip nesielgs ir daugiau prieš ją nesmurtaus. Ji rimtų sužalojimų nepatyrė, jai tik buvo sukeltas trumpalaikis fizinis skausmas, gal labiau skaudėjo tik smūgių sudavimo metu. Į gydytojus ji nesikreipė ir nesikreips, į medicininę ekspertizę ji nevažiavo ir nevažiuos. Ji nepageidauja, kad G. iš jos namų būtų iškeldintas, nes turi problemų su sąnariais, sunkiai vaikšto, o jis jai labai padeda ūkio darbuose. (b. l. 74-77)

Kaltinamojo G. Ž. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis suduodamas su kumščiu sugyventinei J. Š. į šoną, sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui.

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo G. Ž. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 13 punktas)

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis G. Ž. teistas dešimt kartų, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (b. l. 86-96, 97-100, 101-102), padarė vieną nesunkią nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, metų laikotarpiu baustas administracine tvarka (103-121), šiuo metu nedirba (b. l. 122), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 123). Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamasis yra baustinas arešto bausme, paskirtą bausmę sumažinant vienu trečdaliu. (BK 41, 49, 64¹ straipsniai)

Kaltinamajam G. Ž. paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir dokumentų paėmimas paliktinos galioti iki bausmės vykdymo pradžios. (b. l. 137-141, 151-153)

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 1 kompaktinis diskas su garso įrašu iš BPC ir 1 kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kamerų, saugomi vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio, paliktini prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. Ž. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 40 (keturiasdešimties) parų areštą.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti nuteistajam G. Ž., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei nuteistasis G. Ž. neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios ir dokumentų paėmimą G. Ž. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti,- 1 kompaktinį diską su garso įrašu iš BPC ir 1 kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašu iš „Body“ kamerų, saugomus vokuose prie baudžiamosios bylos viršelio, palikti prie bylos per visą jos saugojimo laiką.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.