- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-02-28
- Bylos Nr.
- e2A-573-640/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10693-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė, Eglė Surgailienė, Loreta Bujokaitė
- Ieškovas
- Ž. B.
- Atsakovas
- E. M.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Loretos Bujokaitės, Eglės Surgailienės ir Rūtos Veniulytės-Jankūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės ieškovės Ž. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Ž. B. ieškinį atsakovui E. M. dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-3160-55/2011 iš E. M. nepilnamečiui vaikui A. B., gim. (duomenys neskelbtini), priteistą išlaikymą po 115,84 Eur (400 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis; priteisti iš E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti iš E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo; pavesti Ž. B. tvarkyti nepilnamečiui vaikui A. B. priteistą išlaikymą uzufrukto teise; priteisti iš atsakovo visas turėtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodoma, kad nuo teismo sprendimo priėmimo iki ieškinio pateikimo teismui dienos pakito šalių nepilnamečio vaiko A. B. poreikiai ir dėl to per mėnesį ženkliai padidėjo jos išlaikymui skirtinos išlaidos, o atsakovo iki šiol teikiamas išlaikymas – tik po 115,84 Eur – buvo ir yra akivaizdžiai nepakankamas. Šiuo metu būtinosios šalių nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtinos išlaidos sudaro vidutiniškai apie 500 Eur per mėnesį. Kadangi šalių nepilnamečio vaiko A. B. poreikiai nuolat kinta ir jai augant tik didėja, taip pat kadangi teismo sprendimu priteistas ir atsakovo iki šiol faktiškai teikiamas išlaikymas nuo pat teismo sprendimo priėmimo iki šios dienos yra akivaizdžiai nepakankamas, todėl siekiant užtikrinti būtinuosius (minimalius) poreikius šalių vaikui A. B. priteista išlaikymo suma didintina. Ieškovė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovas dėl objektyvių priežasčių negalėtų teikti pusės, t. y. ½ dalies, šalių vaikui reikalingo išlaikymo, neturi, todėl daro išvadą, jog jis gali laisvai pasirinkti darbą ar verslą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 str. 1 d.) ir vykdyti savo pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Atsakovo mokamas išlaikymas nuo pat teismo sprendimo priėmimo buvo ir šiuo metu yra akivaizdžiai nepakankamas. Tai reiškia, kad atsakovas prie šalių vaiko išlaikymo prisidėjo ir šiuo metu prisideda tik iš dalies. Dėl nurodytų aplinkybių iš atsakovo šalių nepilnamečiui vaikui A. B. priteistina 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo (nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. balandžio 30 d., remiantis minimalaus mėnesinio atlyginimo dydžiu).
Atsiliepimas
3. Atsakovas E. M. atsiliepime teigė, kad nepilnametės dukters poreikiai ieškinyje nėra įrodinėjami, apsiribojama poreikių lentele, konstatuojama, kad nepilnametės dukros poreikiai atitinka (šiek tiek viršija) šiuo metu patvirtintą minimalios mėnesinės algos dydį. Atsakovas nesutiko su dukters išlaidomis patalynei (120 Eur per metus), skalbimo priemonėms (240 Eur), medicininėms patikroms (420 Eur per metus), papildomam ugdymui (300 Eur per metus), namų apyvokai (120 Eur per mėnesį). Nurodė, kad ieškovės lentelėje pateiktas dukters išlaikymo dydis mažintinas valstybės skiriama išmoka vaikams. Teigė, kad turi būti atsižvelgta į tai, kad šiuo metu jis turi tris išlaikytinius, t. y. dvi dukras: A. B., G. M., ir sūnų D. M. Atsakovas nesutiko su reikalavimu dėl išlaikymo įsiskolinimo, nes išlaikymas dukrai A. B. jau buvo priteistas iš jo teismo sprendimu ir buvo mokamas. Didesnis nei buvo išlaikymas gali būti priteisiamas tik nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos.
4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Skyrius, Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad ieškinys pareikštas nepilnamečio vaiko interesais, prašomas išlaikymo dydis galimai patenkintų vaiko kasdienius poreikius, pažymėjo, kad tėvų pareiga išlaikyti vaikus yra absoliuti, todėl šios prievolės jie negali atsisakyti vykdyti arba perkelti vykdyti kitiems asmenims, taip pat vienam iš tėvų, su kuriuo vaikas gyvena.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės Ž. B. atstovas papildomai paaiškino, kad vaikas šiai dienai specialiųjų poreikių neturi, lanko šokių būrelį, vaiką ieškovė išlaiko padedama dabartinio sutuoktinio ir jos tėvų. Kalbėdamas apie vaiko poreikių išlaikymo paskaičiavimą sudarytoje lentelėje, nurodė, kad pozicijos lentelėje nuolat kinta, jų tiksliai apskaičiuoti ir numatyti į priekį kiek gali tekti nenumatytoms išlaidoms, drabužiams, vaistams ar atsitikus nelaimei, neįmanoma. Pažymėjo, kad tai yra orientacinio pobūdžio lentelė, apibrėžianti būtinuosius vaiko poreikius.
6. Teismo posėdžio metu atsakovas E. M. nurodė, kad iš dalies sutinka su išlaikymo vaikui padidinimu, bet nesutinka su išlaikymo įsiskolinimo priteisimu. Atsakovo teigimu, ieškovė niekada nesikreipė į jį dėl išlaikymo padidinimo. Kad nepakanka išlaikymo atsakovas sužinojo, kai gavo ieškinį. Atsakovas priteistą išlaikymą dukrai teikia, pervesdamas pinigus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
7. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-3160-55/2011 iš atsakovo E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. priteistą išlaikymo dydį, t. y. priteisė iš atsakovo E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. po 250 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.) iki jos pilnametystės; priteisto išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; paskyrė vaiko motiną Ž. B. nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise; likusioje dalyje ieškinį atmetė.
8. Nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad iš skyrium gyvenančio tėvo priteistas išlaikymas nepilnametei dukrai šiai dienai neatitinka vaiko poreikių. Duomenų, pagrindžiančių, jog papildomai prie vaiko poreikių tenkinimo atsakovas prisideda, į bylą nepateikta. Iš skyriumi gyvenančio tėvo mokamas išlaikymas vaikui priteistas 2011 m. pabaigoje, kuomet šalių dukrai buvo dveji metai. Šiuo metu dukra yra paauglystės amžiaus laikotarpyje, kuris pasireiškia sparčiu nepilnamečio augimu, jo raida. Skyrium gyvenantis tėvas su dukra nebendrauja visiškai, dėl to visa nepilnametės priežiūros, auklėjimo, rūpinimosi ir išlaikymo našta tenka išimtinai ieškovei. Atsakovo pateiktas banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. patvirtina, kad jis teikia dukrai 119,03 Eur dydžio išlaikymą. Atsižvelgiant į išdėstytą, teismui nekilo abejonių, kad šiuo metu iš atsakovo dukrai priteistas 115,84 Eur dydžio išlaikymas be indeksacijos nėra pakankamas patenkinti net būtiniausius jos poreikius.
9. Teismas sprendė, kad ieškovės išlaidos yra protingo dydžio, racionalios ir nėra neproporcingai padidintos. Juolab, kad ieškovės atstovas pažymėjo, kad lentelėje yra pateikiami tik orientaciniai vaiko išlaikymui reikalingų poreikių dydžiai ir kas mėnesį jie gali svyruoti. Neabejotina, kad ypatingai paauglystės laikotarpiu rūbų skalbimai būna dažni, tikėtinai kartais tenka pasinaudoti ir rūbų valymo paslaugomis (pvz. žieminiams paltams, striukėms ir pan.); neabejotinai, vaikas naudojasi tiek visuomeniniu transportu, tiek ir motinai tenka jį pavėžėti arba savu automobiliu, arba pasinaudoti pavežėjimo paslauga; taipogi sutiko, kad reikalingos lėšos vaiko gyvenamosios erdvės, kambario įrengimui, jo atnaujinimui pagal vaiko amžių (šiuo atveju dukra turi atskirą savo kambarį, kuris neabejotinai yra įrengtas ir aprūpintas visais vaikui reikalingais dalykais), įskaitant ir dukros kasdienai naudojamą patalynę, rankšluosčius, kitas higienos priemones (pvz. dantų šepetukais ir pan.), kurie kas kažkiek laiko yra atnaujinami. Be to, šiandien yra tapusi būtinybe moksleiviams turėti asmeninį telefoną, kompiuterį, kuriuos jaunuoliai intensyviai naudoja ne tik savo laisvalaikiui ar pramogai, tačiau ir mokymosi tikslais; dukra turi būti paruošiama mokyklai, aprūpinant ją tiek kanceliarinėmis prekėmis, kuprine, sportine apranga, tiek vadovėliais ir pratybomis; paaugliui taipogi svarbus poreikis yra laisvalaikis (pramogos), susitikimas ir bendravimas su draugais, socializacija, domėjimasis kinu, teatru, ar apsilankymas kavinėje su draugais. Įvertinus visas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai, kad ieškovės dukters poreikių lentelėje yra nurodomi pertekliniai ar per daug užaukštinti vaiko poreikiai.
10. Sprendime pažymėta, kad šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių jos išlaidas pagrindžiančių įrodymų, dėl to teismas rėmėsi neginčijamu būtinuosius vaiko poreikius užtikrinančius teismų praktikoje pripažįstamu orientaciniu minimalios mėnesinės algos kriterijumi, kuris yra būtinas, siekiant patenkinti minimalius kasdienius vaiko poreikius.
11. Teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, kad ieškovei yra per didelė našta prisiimti didesnę vaiko išlaikymo naštą. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys leidžia daryti išvadą, kad atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir turimus nepilnamečius išlaikytinius gali tenkinti vaiko poreikius bent jau minimalia suma, garantuojančia minimalų, socialiai priimtiną vaiko poreikių patenkinimo lygį, kurio ieškovė nėra įpareigota įrodinėti detaliais rašytiniais įrodymais. Taipogi didžiausios vaiko išlaikymo naštos perkėlimas išimtinai vienam iš tėvų neatitiks nei kitų paauglystės laikotarpyje esančios dukters interesų, nei šalių pareigų (įskaitant išlaikymo) jų bendram nepilnamečiui vaikui pusiausvyros. Teismas sprendė, kad šiuo atveju 250 Eur dydžio kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis suma atitinka šalių nepilnamečio vaiko poreikių ir skyrium gyvenančio tėvo finansinių galimybių pusiausvyrą, būtiniausiems ir papildomiems jo poreikiams užtikrinti pagal teismų praktikoje suformuotą orientacinį kriterijų atskaičius valstybės skiriamą išmoką vaikui.
12. Pažymėjo, kad atsakovo pateiktas banko išrašas už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. patvirtina, kad jis teikia dukrai 119,03 Eur dydžio išlaikymą. Byloje nepateikta duomenų, kad ieškovė atsakovui reikalavimą padidinti teikiamą išlaikymą reiškė anksčiau nei kreipdamasi į teismą su ieškiniu. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė, kad ieškovė į jį nesikreipė dėl nepakankamo išlaikymo, šių aplinkybių ieškovė nepaneigė, todėl padidintas išlaikymas iš atsakovo negali būti priteisiamas iki ieškinio pareiškimo dienos.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
13. Ieškovė Ž. B. pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą dalyje dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, t. y. priteisti iš atsakovo E. M. 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui A. B. Likusioje dalyje skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Atitinkamai paskirstyti šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas.
14. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas žemiau nurodomais argumentais:
14.1. Nurodė, kad teismo sprendimas dėl vaikui priteisto išlaikymo res judicata galios neįgyja. Tai reiškia, kad pasikeitus vaiko poreikiams ir esant būtinybei teikti didesnį išlaikymą, tai privalo daryti abu tėvai ir nepriklausomai nuo to, kad yra ar nėra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Joks teisės aktas nenumato, kad tėvams gyvenant skyrium vieno iš tėvų pareiga teikti didesnį išlaikymą, negu jis priteistas teismo sprendimu, atsiranda tik nuo to momento, kai kitas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, praneša ar/ar pareikalauja didesnio išlaikymo vaikui. Šiuo atveju teisiškai yra reikšminga vaiko poreikių padidėjimo faktas ir jo nustatymo momentas.
14.2. Pažymėjo, kad prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą patvirtino byloje esantis išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas.
14.3. Atsakovas privalėjo šalių vaikui A. B. teikti tinkamą ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą, o jo nesidomėjimas vaiko išlaikymu ir tik priteisto išlaikymo sumos sumokėjimas negali būti pateisinamas galimu ieškovės nepranešimu apie padidėjusius vaiko poreikius. Be to, pažymėjo, kad atsakovo pareiga teikti didesnį išlaikymą nėra ir negali būti paneigiama ieškovės galimu nepranešimu apie šalių vaiko poreikių padidėjimą ir apie vaikui reikalingą didesnį išlaikymą. Nepaisant to, bylą išnagrinėjęs pirmos instancijos teismas netyrė aplinkybių ir nenustatinėjo šalių vaiko poreikių pasikeitimo momento, spręsdamas išlaikymo įsiskolinimo klausimą nepagrįstai sprendė, jog ieškovė nepateikė atsakovui reikalavimo padidinti teikiamą išlaikymą.
Atsiliepimas
15. Atsakovas E. M. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą nepakeistą, priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.
16. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas žemiau išdėstytomis aplinkybėmis ir argumentais:
16.1. Pažymėjo, kad prie apeliantės (ieškovės) ieškinio pridėtos 2022 m. gegužės 2 d. lentelės „Nepilnamečiui vaikui A. B. reikalingo išlaikymo dydžio paskaičiavimas“ (toliau – išlaikymo lentelė) bei 2022 m. gegužės 2 d. lentelės „Nepilnamečiui vaikui A. B. išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas“ (toliau – įsiskolinimo lentelė) bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikti absoliučiai jokie įrodymai apie šiose lentelėse nurodytų sumų išleidimą. Pastebėjo ir tai, kad pati apeliantė (ieškovė) net neatvyko į bylos nagrinėjimą ir nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su pasikeitusiu nepilnametės dukros poreikiu ir, kas svarbiausia, su tariamu įsiskolinimu, kurį prašo priteisti iš atsakovo.
16.2. Atkreipė dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu neginčytinai nustatyta, kad per visą apeliantės (ieškovės) nurodytą tariamą išlaikymo įsiskolinimo laikotarpį, atsakovas tinkamai vykdė ankstesnių teismų sprendimus, kuriais išlaikymas buvo priteistas.
16.3. Nurodė, kad ieškovė teigdama, kad kažkuriuo momentu padidėjus nepilnametės dukros poreikiams, atsakovas privalėjo teikti jai didesnį išlaikymą nei tas, kuris buvo priteistas teismo sprendimu (ir kuris atsakovo buvo mokamas), be kita ko turėjo nurodyti ir įrodyti jo apimtį, t. y., įrodyti ne tik jo dydį, bet ir jo teikimo už atsakovo faktą. Tačiau, kaip jau minėta, tokių aplinkybių apeliantė (ieškovė) ne tik kad nenurodė bylos nagrinėjimo metu, bet jų net neįrodinėjo.
16.4. Nurodė, kad joks išlaikymo įsiskolinimas objektyviai negalėjo ir negali susidaryti, nes teismo sprendimas, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, buvo nuolat tinkamai vykdomas. Kaip ir tai, kad atsakovui nežinant apie tariamai pasikeitusį nepilnametės poreikį, jis neturi ir negali turėti jokios galimybės nustatyti būtent kada atsiranda tariama pareiga mokėti pasikeitusio dydžio išlaikymą, ir kokia jo apimtis, t. y. kokia yra tariamai pasikeitusio išlaikymo dydžio suma. Pažymėjo, jog ankstesni teismų sprendimai dėl išlaikymo priteisimo tiek, kiek jais atliktas teisinis padėties, buvusios jo priėmimo momentu, kvalifikavimas, turi res judicata galią, kaip ji suprantama pagal Civilinio proceso kodekso 279 straipsnio 4 dalį. Kas atitinkamai reiškia, kad atsakovas buvo įsitikinęs, kad vykdydamas teismo sprendimą elgiasi teisėtai ir, kad iš tokio teisėto elgesio atsakovui negali atsirasti jokios papildomos prievolės (ypač įvertinus tai, kad apie jų atsiradimą atsakovas informuotas apeliantės (ieškovės) nebuvo).
16.5. Pažymėjo, kad ieškovės pateiktoje išlaikymo įsiskolinimo lentelėje nėra absoliučiai jokių aplinkybių apie pasikeitusį nepilnametės dukros išlaikymo poreikį, aplinkybių dėl kokių priežasčių jis pasikeitė, kada tiksliai jis pasikeitė ir kokias dėl to išlaidas patyrė pati apeliantė (ieškovė). Be to, minėta lentelė, be kita ko, yra sudaryta neteisingai. Joje nėra jokios galimybės nustatyti kaip yra apskaičiuota įsiskolinimo lentelės grafoje „iš vieno tėvo vaiko išlaikymui reikalinga suma, Eur“, skaičiuojant hipotetinį nepilnametės dukros pakitusio išlaikymo poreikį, kuris yra siejamas išimtinai su minimalios mėnesio algos kitimu, nurodyta pinigų suma, akivaizdu, kad ji nėra mažinama pagal Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
17. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
18. Apeliacinis procesas vyksta dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo (toliau – ir skundžiamas sprendimas), kuriuo pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkino ieškovės ieškinį dėl išlaikymo dydžio nepilnamečiui vaikui pakeitimo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, pagrįstumo ir teisėtumo.
19. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3160-55/2011, kuris buvo iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi, iš atsakovo E. M. dukros A. B. išlaikymui buvo priteista po 115,67 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Ieškovė (nepilnamečio vaiko motina) Ž. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pakeisti minėtu sprendimu priteistą kas mėnesį mokamą 115,67 Eur išlaikymą dukrai ir iš E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. priteisti išlaikymą po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės išlaikymo, sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, taip pat prašė priteisti iš E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiamu sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, t. y. pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N-2-3160-55/2011 iš atsakovo E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. priteistą išlaikymo dydį ir priteisė iš atsakovo E. M. nepilnamečiui vaikui A. B. po 250 Eur išlaikymo kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo dienos (2022 m. gegužės 3 d.) iki jos pilnametystės. Likusioje dalyje (dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo) ieškinį atmetė.
20. Apeliantė nesutikdama su skundžiamo sprendimo dalimi, kuria ieškinio reikalavimas dėl 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimo priteisimo buvo atmestas, pateikė apeliacinį skundą. Taigi ieškovė skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimą tik dalyje, kurioje atmestas jos ieškinio reikalavimas priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 320 straipsnio nuostatomis, pasisako tik dėl apskųstosios teismo sprendimo dalies pagrįstumo.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, jog pasikeitus vaiko poreikiams ir esant būtinybei teikti didesnį išlaikymą, tai privalo daryti abu tėvai ir nepriklausomai nuo to, kad yra ar nėra priimtas teismo sprendimas dėl išlaikymo vaikui priteisimo. Joks teisės aktas nenumato, kad tėvams gyvenant skyrium vieno iš tėvų pareiga teikti didesnį išlaikymą, negu jis priteistas teismo sprendimu, atsiranda tik nuo to momento, kai kitas tėvas, su kuriuo gyvena vaikas, praneša ar/ar pareikalauja didesnio išlaikymo vaikui. Apeliantės vertinimu, atsakovas privalėjo šalių vaikui A. B. teikti tinkamą ir jo poreikius atitinkantį išlaikymą, o jo nesidomėjimas vaiko išlaikymu ir tik priteisto išlaikymo sumos sumokėjimas negali būti pateisinamas galimu ieškovės nepranešimu apie padidėjusius vaiko poreikius.
22. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuoseklioje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog pasikeitus vaiko poreikiams ar atsiradus kitam pagrindui pakeisti vaikui priteisto išlaikymo dydį, vaiko išlaikymo lėšas tvarkantis asmuo turi apie tai informuoti kitą išlaikymą teikiantį asmenį. Pastarajam turint galimybių teikti didesnį išlaikymą, jei jo padidinimo reikalaujama pagrįstai, nuo šio momento atsiranda atitinkama pareiga išlaikymą padidinti (CK 3.200 straipsnis).
23. Nagrinėjamu atveju, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki ieškinio šioje byloje pareiškimo ji būtų pasikreipusi į atsakovą su prašymu teikti didesnį išlaikymą nei priteista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3160-55/2011. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytą teismų praktiką ir nustatytas aplinkybes sprendžia, kad ieškovė tinkamai nesikreipė į atsakovą dėl didesnio išlaikymo dydžio teikimo, nei jis priteistas 2011 m. sausio 20 d. sprendimu, todėl atsakovui, kuris nebuvo informuotas apie padidėjusius vaiko poreikius ar tai, kad nepakanka teikiamo išlaikymo, negalėjo atsirasti pareiga mokėti padidintą išlaikymą. Be to, apeliantė neįrodinėjo, kad padidinto dydžio išlaikymą minėtu laikotarpiu atsakovas turėjo galimybę teikti.
24. Kolegija taip pat pažymi, jog teisė reikalauti išlaikymo už ankstesnį laikotarpį pripažįstama tik tuo atveju, kai išlaikymą privalantis mokėti asmuo nevykdė tokios pareigos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 8 d. civilinėje byloje Nr. 3K-3-77/2008).
25. Kaip jau minėta, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-3160-55/2011, kuris buvo iš dalies pakeistas Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartimi, iš atsakovo E. M. dukros A. B. išlaikymui buvo priteista po 115,67 Eur (400 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jos pilnametystės. Iš byloje pateikto atsakovo banko išrašo už laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2022 m. gegužės 3 d. nustatyta, kad jis kas mėnesį teikė dukrai 119,03 Eur dydžio išlaikymą. Taigi, remiantis bylos duomenimis, atsakovas tinkamai vykdė ankstesniu teismo sprendimu nustatytą įpareigojimą ir teikė sprendime nustatyto dydžio išlaikymą nepilnametei dukrai. Todėl atsakovui tinkamai vykdžius pareigą išlaikyti nepilnametę dukrą, nėra pagrindo iš jo priteisti išlaikymo įsiskolinimo.
26. Apeliantė skunde nurodo, jog prašomą priteisti 4069,76 Eur išlaikymo įsiskolinimą taip pat patvirtina byloje esantis išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimas. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, iš ieškovės byloje pateiktos 2022 m. gegužės 2 d. nepilnamečiui vaikui išlaikymo įsiskolinimo paskaičiavimo lentelės nėra aišku, kaip ieškovė apskaičiavo 2019 m. – 2022 m. išlaikymo įsiskolinimo sumą, t. y. nors iš lentelės duomenų matyti, kad ieškovė remiasi konkrečiais metais buvusiu minimalios mėnesio algos dydžiu, tačiau nėra aišku kokiu būdu apeliantė nustatė iš vieno tėvo vaiko išlaikymui reikalingą sumą. Kaip pagrįstai nurodo atsakovas minėtoje lentelėje nėra duomenų apie pasikeitusį nepilnametės dukros išlaikymo poreikį, kada jis pasikeitė ir kokias dėl to išlaidas patyrė pati apeliantė. Byloje ieškovė taip pat nėra pateikusi jokių minėtu laikotarpiu nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti patirtų išlaidų patvirtinančių įrodymų.
27. Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, dėl ko jis paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas, jame nurodytais motyvais, atmestinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
28. Dėl kitų ieškovės ir atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytų argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų sprendžiant skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, teisėjų kolegija plačiau nepasisako. Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas, priimtas byloje van de Hurk v. Netherlands, bylos Nr. 16034/90; Europos Žmogaus Teisių Teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimas, priimtas byloje J. v. Lietuvą, bylos Nr. 25330/07).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
29. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, kad šiuo procesiniu sprendimu pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, ieškovė (apeliantė) neturi teisės į išlaidų atlyginimą.
30. Atsakovas pateikė įrodymus, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą patyrė 1 149,50 Eur teisinių išlaidų. Atsakovo pateiktos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamo priteistino mokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalių dydžių. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į bylos apimtį, byloje sprendžiamų klausimų pobūdį, atsakovo apeliacinėje instancijoje pateikto procesinio dokumento turinį ir apimtį, bei į tai, kad byloje atsakovą atstovauja tas pats advokatas, kuris su bylos medžiaga jau buvo susipažinęs bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad atsakovui priteistinos apeliacinėje instancijos patirtos bylinėjimosi išlaidos mažintinos iki 500 Eur sumos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
ieškovės Ž. B. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės Ž. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 500 Eur (penkis šimtus eurų) jo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.