Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Šiaulių apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovams Birutei Žymantienei, Donatui Žakariui

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. G. a\k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Rusijos Federacijos pilietis, rusas, mokėsi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: Šiaulių miesto apylinkės teismo 2005-12-06 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 7 (septyniems) mėnesiams, nustatant įpareigojimus nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose, mokytis ir neatlygtinai per 3 (tris) mėnesius atidirbti 6 valandas sveikatos, priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose, bausmę atlikęs; Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007-09-12 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems metams ir 9 (devyneriems) mėnesiams, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p.

M. V., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, 9 klasių išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), mokosi (duomenys neskelbtini), 1 kurse , neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 str. 2 d. 8 p.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. G. , M. V. 2005-08-29 d. apie 21.00 - 22.00 val., bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini) m., smėlio dėžėje, esančioje gyvenamojo daugiabučio (duomenys neskelbtini) namo kieme, gulinčiam nukentėjusiajam A. Z. dėl chuliganiškų paskatų tyčia spyrė ir sudavė rankomis ne mažiau dešimties smūgių į galvos sritį ir nenustatytą smūgių skaičių į kitas kūno vietas, bei M. G. chuliganiškai spardant smėlį bei beriant jį ant nukentėjusiojo veido, tokiu būdu savo bendrais veiksmais, jie padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimus, su jų 2 projekcijoje esančiomis minkštų audinių kraujosruvomis momens priekinėje dalyje, kaktoje, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejų paakių srityje, skruostuose, nosyje, lūpose, kaktoje, kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dangalais ir smegenų medžiagoje, kraujosruvą dešinio žasto viduriniame trečdalyje ir kraujosruvą dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, dėl ko nuo galvos sumušimo, pasireiškusiu kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu po minkštaisiais dangalais ir smegenų medžiagoje, galvos smegenų suspaudimu po kietuoju galvos smegenų dangalu krauju A. Z. mirė, tokiu būdu M. G. , M. V. tyčia nužudė A. Z. .

Apklausti teisiamojo posėdžio metu kaltinamieji M. G. , M. V. , pagal jiems pareikštą kaltinimą dėl A. Z. nužudymu, kaltais prisipažino iš dalies.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojas L. K. teisminio nagrinėjimo metu nurodo, kad 2005 m. vasaros gale buvo vėlyvas vasaros vakaras. Tai galėjo būti rugpjūčio pabaiga. Sėdėjo kieme kalbėjosi. Kiek asmenų buvo tikslaus skaičiaus nepamena, buvo M. V. , R. L. , M. G. , R. P. , A. P. , R. L. ir M. G. nuėjo, nesakydami jiems nuėjimo priežasties, jie grįžo. Nesimatė jokių kraujo dėmių, nei ant rūbų, nei ant batų, jie nebuvo išgėrę. Dar kažkiek laiko pasėdėjo kieme ir išsiskirstė į namus. Kad žmogus buvo sumuštas, sužinojo kitą dieną per žinias.

Parodymų patikrinimo vietoje protokole, 2005-12-07 įtariamasis R. L. patvirtina savo duotus parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, savo smūgio sudavimą, detalizuodamas M. G. suduotus smūgius nukentėjusiajam A. Z. . Parodymų patikrinime dalyvavo gynėjas, pretenzijų dėl neteisingų įrašų nei įtariamasis R. L. , nei jo gynėjas protokole nepateikė (t.2, b.l. 52-58).

Parodymų patikrinimo vietoje protokole 2006-11-30 nurodyti liudytojos J. A. duoti parodymai dėl A. Z. sumušimo (1 t., b.l. 101 -103).

Daiktų pateikimo 2005-09-09 protokolas liudija, kad įtariamasis M. V. pateikė rūbus, vilkėtus įvykio metu, - megztinį, džinsines kelnes, sportinius batelius (t.2 b.l. 93).

Asmenų parodymo atpažinti pagal jų nuotraukas 2005-09-08 protokolai ( t.1 b.l. 59-62) rodo, kad įtariamasis R. L. iš pateiktų fotonuotraukų atpažįsta M. G. , M,. V. , kaip asmenis, kurie mušė vyriškį pravarde „(duomenys neskelbtini) " gulintis smėlio dėžėje.

Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimai dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo dalyje rodo, kad V. U. , R. L. , D. G. atžvilgiu pagal LR BK 129 str.1 d. nutraukta, jiems nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių ( t. 1 b.l. 178-179; t.2 b.l.39-40, 82-83).

Teismo medicinos specialisto 2005-11-21 išvada Nr.M 648/05 (04) (1 t., b.l. 12-15), liudija, kad atlikus tyrimą, nustatyta, kad A. Z. mirtis įvyko nuo galvos smegenų sumušimo, kraujo išsiliejimo po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir kraujo susikaupimo po kietuoju dangalu kairėje pusėje, suspaudus smegenis, išsivysčius smegeninei komai. Rasti sužalojimai padaryti A. Z. esant gyvam, mirtis įvyko 2005-08-30 16,55 val. Sužalojimai padaryti vieno smūginio kontakto kietu buku daiktu, nustatyti konkrečiai kokiais, nėra duomenų į momenų vidurį, vieno į dešinį smilkinį, vieno į smakrą, vieno į pasmakrė, ir ne mažiau 4 smūgių į veido sritį, vieno į kaklo kairę pusę ir vieno į dešinį žastą poveikyje. (I t., b.l. 12-15).

Mykolo Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2006-06-16 , komisijinės ekspertizės akto išvados Nr.EKL 17/06 (02), kurias pateikė trys ekspertai, patvirtino, kad , atlikus tyrimą, nustatyta, kad A. Z. kūne rasti sužalojimai: odos nubrozdinimai, su jų projekcijoje esančiomis minkštų audinių kraujosruvomis momens priekinėje dalyje, kaktoje, dešiniame antakyje, dešinės akies viršutiniame voke, abiejų paakių srityje, skruostuose, nosyje, lūpose, kaktoje, kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu, po minkštaisiais dangalais ir smegenų medžiagoje, kraujosruva dešinio žasto viduriniame trečdalyje ir kraujosruva dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje. Sužalojimų lokalizacija nurodo, kas jie padaryti traumuojant nukentėjusiojo galvos veidinę dalį ir šonus. Tai galėjo būti padaryti tiek jam stovint, tiek sėdint, tiek gulint, veidu atsisukus į žalojantį asmenį. Sužalojimų pobūdis ir lokalizacija įvairiose galvos vietose nebūdinga sužalojimams, padarytiems nugriuvus ir atsimušus į dėžės betoninį kraštą. Visi A. Z. sužalojimai padaryti tiesiogiai paveikus nurodytas sužalotas kūno vietas riboto paviršiaus kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti žmogaus kumštis, apauta koja. A. Z. sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems nugriuvus. Galvos smegenų sužalojimas įvyko nuo trauminių poveikių į galvą. Kuris iš išvardintų galvos sužalojimų turėjo lemiamos įtakos galvos smegenų pažeidimui, nustatyti negalima. Tačiau šiam pažeidimui galėjo turėti įtakos visi trauminiai poveikiai į galvą. Po galvos sumušimo, prasidėjus kraujavimui po kietuoju gavos smegenų dangalu, kurį laiką, kol išsiliejęs po kietuoju dangalu kraujas nesuspaudė smegenis, A. Z. galėjo atlikti savarankiškus veiksmus. To laiko trukmės nustatyti negalima. Nukentėjusiojo A. Z. kraujyje rasta 1,72 promilės alkoholio ( t.1b.l. 143-145).

Papildomoje teismo specialisto 2006-10-02 išvadoje Nr. 33/06 (02) - EKL 17/06 (02) nustatyta, kad A. Z. sužalojimams padaryti reikėjo: vienu smūginiu kontaktu į momens vidurį, vienu į dešinį smilkinį, vienu į smakrą, vienu į pasmakrę, ne mažiau keturiais (4) smūgiais į veido sritį, vienu į kaklo kairiąją pusę ir vienu į dešinį žastą; iš viso 10 smūgių (1 t.,b.l. 148-150).

Įrodymų analizė, vertinimas, veikos teisinė kvalifikacija.

Teisėjų kolegija, remiasi kaltinamųjų, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, surinktais rašytiniais įrodymais, gretina dėl jų įrodomosios reikšmės, liečiamumo, leistinumo ir tarpusavio ryšio su parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Vertindama kaltinamųjų M. G. ir M. V. parodymus, esminių prieštaravimų neįžvelgia: abu patvirtino tas pačias įvykio aplinkybes, nurodė tuos pačius faktus, tik kiekvienas kiek skirtingai vertino savo veiksmus, jų apimtį ir atsakomybės laipsnį. Savo kaltę iš dalies pripažinimo dėl suduotų smūgių skaičiaus, tačiau nepripažino dėl kilusių žalingų padarinių – nukentėjusiojo A. Z. mirties.

Liudytojos J. A. , O. L. ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaujant įstatyminėms atstovėms T. A. , K. L. , apklaustos: J. A. 2005-11-29, J. A. 2005-12-02. Jos parodė, kad 2005 m., vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, buvo vakaras ir prieblanda. Ėjo prie autobusų sustojimo ir kieme sutiko D. G. , M. G. bei dar kažkokį vieną jų draugą, kurio nepažįsta. Prie (duomenys neskelbtini) namo matė gulintį smėlio dėžėje vyriškį. Sutikusios brolius G. kalbėjo su jais, o tuo metu jų (brolių G.) draugas nuėjo prie smėlio dėžės ir pradėjo spardyti vyriškiui kažkur į galvos sritį. Vaikinas vyriškiui įspyrė apie 2 kartus, kadangi vaikinas į juos stovėjo nugara ir užstojo, todėl tikslią galvos vietą, kur spyrė negali nurodyti. Vyriškis gulėjo susirietęs ant kairiojo šono ir po vaikino spyrių nejudėjo ir nieko nesakė. Liudytoja J. A. 2006-11-30 parodymų patikrinimo vietoje parodė, kaip gulinčiam vyriškiui spyrė ne mažiau du kartus į galvą (t.1 b.l. 101-103).

Liudytoja O. L. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad kaltinamuosius pažįsta. Kai spardė smėlio dėžėje gulintį vyrą nuo takelio matė dviejų metrų atstumu, kai įvyko šis įvykis jau temo. Jinai stovėjo su drauge A., su M. G. , D. G. . Smėlio dėžėje vienas vyriškis gulėjo, o kitas spardė.

Aptariant liudytojų J. A. , O. L. duotus parodymus, iš dalies parodymų kaitą, iš minėtų liudytojų veiksmų sekos matyti, kad broliai M. ir D. G. liudytojas palydėjo iki stotelės, viena iš liudytojų – O. L. maršrutiniu autobusu išvažiavo, o liudytoja J. A. grįžo į namus. Liudytojos J. A. , O. L. po išsiskyrimo su broliais D. ir M. G. nematė ir nežino ką broliai D. ir M. G. veikė, kokius veiksmus atliko M. G. nukentėjusiojo A. Z. atžvilgiu. Be to, liudytojos J. A. , O. L. parodymuose, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nurodė, kad 2005 m. vasaros pabaigoje, tikslios datos neprisimena, vakare, kiek buvo valandų nežino, susitiko savo klasės draugą D. G. , jo brolį Mišą, kalbėjosi su D., nes jį geriausiai pažinojo (t.1 b.l. 94, 98). Tačiau apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas D. G. parodė, kad jis su M. G. , J., N., kurių pavardžių nežino, ir M. V. ėjo pasivaikščioti. Einant pro smėlio dėžę matė ten kniūbsčią gulintį „(duomenys neskelbtini)“. Jiems einant pro jį M. V. vieną kartą, lyg užkliūdamas įspyrė „(duomenys neskelbtini) “ į galvą, liudytojas D. G. parodė, kad M. G. ir M. V. buvo nuėję prie „ Zajos“ ( A. Z. ) ir galėjo sumušti (t.2 b.l. 44). Pažymėtina ir tai, kad liudytojos J. A. , O. L. apklaustos liudytojomis teisminio nagrinėjimo metu, praėjus ilgo laiko tarpui po įvykio nurodė susitikimo laiką su broliais D. ir M. G. . Paminėtos aplinkybės sukelia pagrįstų abejonių liudytojų parodymų patikimumu, nes liudytojos visos įvykių sekos nematė, negali nurodyti tikslaus buvimo su broliais D. ir M. G. laiko, patvirtina tai, kad būnant su jomis, jos nematė, kad M. G. muštų nukentėjusįjį gulintį smėlyje.

Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojo D. G. parodymus duotus byloje, nėra pagrindo įvertinti kaip vienodus ir nuoseklius, teisėjų kolegija įžvelgia sąmoningą siekimą nuslėpti brolio kaltinamojo M. G. liečiančias nusikaltimo padarymo aplinkybes, todėl remiasi D. G. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo metu, iš dalies atmesdama jo duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu kiek jie neprieštarauja kitai bylos medžiagai. Bylos duomenis liudija, kad apklaustas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad M. G. jam papasakojo, kad jie su M. V. norėjo „(duomenys neskelbtini)" pakelti, nes jiems sakė taip padaryti kažkokia moteris, kad jie bandė jį pakelti, pakėlė, bet „(duomenys neskelbtini) " nukrito ant smėlio dėžės kampo, taip pat sakė, kad M. V. įspyrė du ar tris kartus „(duomenys neskelbtini) ", o M. G. vieną kartą įspyrė „(duomenys neskelbtini) " į šoną ir vieną kartą delno apatine dalimi sudavė „(duomenys neskelbtini) " į kaktą. Be to, teisminio nagrinėjimo metu apklausiant liudytoju papildomai 2007-10-02 nurodė, kad jam ikiteisminio tyrimo metu buvo daromas pareigūnų psichologinis spaudimas, tačiau D. G. tokių parodymų nepateikė apklausiant teisminio nagrinėjimo metu 2007- 03-13 liudytoju (t.3b.l.84-85). Teisėjų kolegija mano, kad liudytoją D. G. klaidina, tai kad jis buvo patrauktas įtariamuoju – jo procesinė padėtis buvo kita, tačiau tokie jo teiginiai dėl prievartos naudojimo jo atžvilgiu paneigimai, nes apklausose dalyvavo gynėjas, vertėjas, jo apklausų protokoluose įrašų apie procesinių teisių pažeidimus nėra. Pažymėtina ir tai, kad po apklausos, kuri vyko 2005-09-08 D. G. nepateikė skundo dėl pareigūnų daromo poveikio.

Įvertinus visas šios bylos aplinkybes, nukentėjusiajam A. Z. suduotų smūgių skaičių, jo spardymą į galvą, darytina išvadą, kad kaltinamieji M. G. , M. V. suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį ir numatė, kad dėl tokio jų veikimo nukentėjusysis A. Z. gali mirti. Tai numatydami, kaltinamieji nesivadovavo jokiais objektyvaus pobūdžio apskaičiavimais, kurie, jų manymu, būtų turėję užkirsti kelią kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nors nukentėjusiajam A. Z. iš tikrųjų buvo suduota ne mažiau 10 smūgių, jis buvo spardomas į galvą, net ir šios aplinkybės dar neleidžia daryti išvados, kad buvo siekiam nukentėjusįjį nužudyti. Visa tai rodo, kad kaltinamieji M. G. , M. V. mušdami A. Z. ir spardydami suprato, kad savo veika kelia pavojų A. Z. gyvybei, turėjo numatyti, kad atims jam gyvybę, ir nors nenorėjo atimti gyvybę, tačiau pagal bylos aplinkybes jų kilimas buvo neišvengiamas, kadangi galva yra gyvybiškai svarbi žmogaus kūno sritis. Tai reiškia, kad kaltinamieji M. G. ., M. V. nužudė nukentėjusįjį A. Z. veikdami netiesiogine tyčia ( BK 15 str.3 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra objektyvių duomenų, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, jog M. G. , M. V. nukentėjusįjį A. Z. nužudė gindamiesi nuo jo pavojingo kėsinimosi į jų sveikatą ar gyvybę, kad kaltinamieji nukentėjusįjį A. Z. nužudė staiga labai susijaudinus dėl pačio nukentėjusio A. Z. neteisėto, ar itin įžeidžiančio kaltininkus poelgio, kaltinamųjų M. G. , M. V. greitas atsakas į tai. Teisėjų kolegija atmeta kaltinamųjų M. G. , M. V. duotus parodymus teisminio nagrinėjimo metu, kad nukentėjusysis A. Z. pirmas sudavė, nes jų parodymai nėra paremti byloje esančiais patikimais įrodymais, kurie kaltinamųjų aplinkybes patvirtintų.

Nukentėjusysis A. Z. po patirtų sužalojimų mirė, jo mirtį nulėmė kaltininkų pavartotas fizinis smurtas. Tai yra kilusios žalingos pasekmės – mirtį- sukėlė ir nulėmė kaltininkų veiksmai. Tokią mirties priežastį patvirtina ir teismo medicinos specialisto, komisijinės ekspertizės išvados, kuriose nurodoma, kad sužalojimų pobūdis ir lokalizacija įvairiose galvos vietose nebūdinga sužalojimams, padarytiems nugriuvus ir atsimušus į dėžės betoninį kraštą. Visi A. Z. sužalojimai padaryti tiesiogiai paveikus nurodytas sužalotas kūno vietas riboto paviršiaus kietu buku daiktu, kuriuo galėjo būti žmogaus kumštis, apauta koja. A. Z. sužalojimai nebūdingi sužalojimams, padarytiems nugriuvus. Galvos smegenų sužalojimas įvyko nuo trauminių poveikių į galvą. Kuris iš išvardintų galvos sužalojimų turėjo lemiamos įtakos galvos smegenų pažeidimui, nustatyti negalima. Tačiau šiam pažeidimui galėjo turėti įtakos visi trauminiai poveikiai į galvą. Todėl esant šiems argumentams ir motyvams, daroma išvada, kad tarp kaltininkų M. G. , M. V. veiksmų – smūgių sudavimo ir kilusių žalingų padarinių – A. Z. mirties- yra tiesioginis priežastinis ryšys, todėl kaltininkų veika kvalifikuojama pagal kilusius padarinius.

Kaltinamųjų M. G. ir M. V. nusikalstama veika ikiteisminio tyrimo metu kvalifikuota pagal LR BK 129 str. 2 d. 8 p. teisingai, nes iš kaltinamųjų M. G. , M. V. veiksmų sekos matyti, byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad nusikalstami veiksmai padaryti dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, nes kaltininkų M. G. , M. V. elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį.

Teisėjų kolegijos nuomone, ištirti įrodymai neduoda pagrindo daryti išvadą, kad kaltinamasis M. G. šokinėjo nukentėjusiajam A. Z. ant pilvo, nugaros, galvos kadangi byloje, teisminio nagrinėjimo metu, nesurinkta objektyvių duomenų, kurie tai patvirtintų, šios aplinkybės prieštarautų esančioms byloje ekspertų pateiktoms išvadoms. Todėl ši kaltinimo dalis pripažintina neįrodyta.

M. G. 2006-12-27 teismo psichiatrijos ekspertų specialisto išvadoje Nr. 516, nurodyta, kad M. G. yra lengvas protinis atsilikimas su asocialiomis elgesio tendencijomis. Atliktoje stacionarinė teismo psichiatrijos ekspertizės išvadoje nurodyta, kad M. G. pakaltinamas (t.2, b.l. 186).

M. V. 2007-02-15 d. teismo psichiatrijos ekspertų specialisto išvadoje Nr. 85 nurodyta, kad M. V. yra psichiškai sveikas. Ambulatorinė teismo psichiatrijos ekspertizė nereikalinga. (t.2, b.l. 123).

Teisėjų kolegija įvertindama nepilnamečių M. G. , M. V. kaltės pripažinimą ir gailėjimąsi dėl padaryto nusikaltimo, atsižvelgią į nepilnamečių psichinę brandą, pakankamą sugebėjimą vertinti socialines elgesio normas, gretindama bylos duomenis su jų išdėstytomis aplinkybėmis, kad realios įvykio aplinkybės perėjusios per kaltinamųjų nepilnamečių sąmonę, įvertinama ir atgaminimą duodant parodymus ikiteisminiame ir teisminiame bylos tyrime. Nors kaltinamieji ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, o teisminio nagrinėjimo metu iš dalies: pripažino smūgių sudavimą, tačiau aptartos aplinkybės leidžia teisėjų kolegijai pripažinti kaltinamiesiems D. G. . M. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad prisipažino ir nuoširdžiai gailisi ( BK 59 str. 1d.2 p.).

Kaltinamiesiems M. G. , M. V. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Bausmės skyrimas ir kiti klausimai.

Skiriant bausmę M. G. atsižvelgiama į tai, kad jis teisiamas trečią kartą, tačiau šį nusikaltimą padarė neturėdamas teistumo, nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str.6 d.), žala nukentėjusiajai neatlyginta, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, mokyklos charakterizuojamas neigiamai, gyvenamojoje vietoje charakterizuojamas prieštaringai, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, mokėsi, nusikaltimo padarymo ir šiuo metu yra nepilnametis, nustatyta lengvinanti aplinkybė, todėl, atsižvelgiant į jo veiksmus nusikaltimo padaryme ir individualizuojant bausmę, kad po šio padaryto nusikaltimo nusikalto, įvykdė smurtinį nusikaltimą - plėšimą, jo atžvilgiu priimtas Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendis (t. 3 b.l. 26-27). Sugretinus paminėtas aplinkybes darytina išvada, kad M. G. skirtina griežta reali terminuota laisvės atėmimo bausmė, nes kita bausmės rūšis nepasieks tikslų. Taikyti BK 62 str. nėra teisinio pagrindo, net atsižvelgiant į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 80,81 str. str.). Paskirtos bausmės subendrinamos vadovaujantis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 d.1 p.,9 d, taisyklėmis, apėmimo būdu, griežtesnę bausmę apimant švelnesne, į bausmės laiką įskaityti bausmę atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 12 d. nuosprendį. Kaltinamajam M. G. įskaitytinas sulaikymo ir suėmimo laikas į bausmės laiką ( BK 66 str.).

Kardomąją priemonę kaltinamajam šioje byloje iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą – suėmimą.

Skiriant kaltinamajam M. V. bausmę atsižvelgiama į tai, kad teisėjų kolegija pripažino lengvinančią atsakomybę aplinkybę, nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis M. V. neteistas, administracine tvarka nebaustas, mokosi, charakterizuojamas patenkinamai, nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau įvykdė labai sunkų nusikaltimą – nužudė žmogų (BK11 str. 6 d.), paminėtos aplinkybės apsprendžia bausmės dydį, skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, nesant sąlygų numatytų BK 62 str. kitos bausmės rūšį taikyti nėra įstatyminio pagrindo, net atsižvelgiant į bausmės skyrimo ypatumus nepilnamečiui (BK 80,81 str. str.).

Kardomąją priemonę M. V. pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje. Kadangi įvykdė labai sunkų nusikaltimą( LR BK 11 str.6 d.), paskirta reali laisvės atėmimo bausmė, gali pasunkinti bausmės vykdymą.

Nukentėjusios N. S. civilinis ieškinys dėl 2600 litų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies iš kaltinamųjų M. G. M. V. solidariai priteistina atlyginti 1850 Lt žalą nukentėjusiajai, o M. G. neišgalint, priteistina subsidariai iš įstatyminio atstovo I. P. 925 Lt žala nukentėjusiajai iki M. G. pilnametystės. Ši žala padaryta tyčiniais neteisėtais kaltinamųjų veiksmais, jos dydis patvirtinamas byloje esančiu N. S. pareiškimu bei pateiktais dokumentais įrodančiais prašoma žalos sumą , tačiau teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad į prašoma sumą įtraukta gauta 750 litų laidojimo pašalpa iš valstybės, todėl minėta suma išskaičiuota iš nukentėjusiosios prašomos 2600 litų sumos (b.t.1, b.l.40-41).

Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala ( CK 6.250 str.2 d.). Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimti, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Teismas pripažįstą, kad nukentėjusioji N. S. dėl įvykdyto sūnėno A. Z. nužudymo iškentė dvasinį sukrėtimą, patyrė stresą, tačiau būtina įvertinti esančius baudžiamojoje byloje duomenis, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus neturtinės žalos nukentėjusiosios N. S. prašoma 50000 litų dydį sumažinti, priteisiant iš kaltų asmenų solidariai 10000 litų, o M. G. neišgalint, priteistina subsidiariai iš įstatyminio atstovo I. P. 5000 litų ( CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai turintys šiai nusikalstamai veikai tirti: A. Z. rūbai: megztinis, kelnės, džemperis, baltiniai, palaidinė, sportinių batelių pora, 2 poros kojinių, trumpikės perduotini nukentėjusiajai N. S. ; M. G. sportiniai batai (pora)- 2 vnt. perduotini įstatyminiam atstovui I. P. ; M. V. rūbai: megztinis mėlynos – pilkos spalvos su užtrauktuku, džinsinės kelnės mėlynos spalvos, sportiniai bateliai pilkos-juodos spalvos perduotini jo motinai I. O. (BPK 94 str.1 d. 3 p.)

Laikinasis nuosavybės teisių apribojimas nėra taikytas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasis išdėstytais teiginiais bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299 str., 302-305,307 str.,

nusprendžia:

M. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio antrąją dalį 8 punktą ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams ir (6) šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 5 d. 1 p., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su Šiaulių apylinkės teismo 2007-09-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirti galutinę bausmę terminuotą laisvės atėmimą 7 ( septyneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmės pradžią laikyti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaityti sulaikymo bei suėmimo laiką nuo 2005 m. rugsėjo 8 d. iki 2007 m. rugsėjo 9 d., taip pat bausmės, atliktos pagal 2007-09-12- nuosprendį, laiką, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

Kardomąją priemonę – suėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

M. V. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio antrąją dalį 8 p. ir nuteisti laisvės atėmimu 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pakeisti į suėmimą, suimant teismo posėdžių salėje.

Priteisti iš M. G. , M. V. solidariai atlyginti 1850 Lt turtinę žalą nukentėjusiajai N. S. , o M. G. neturint lėšų, subsidariai priteistina iš įstatyminio atstovo I. P. 925 Lt žala nukentėjusiajai, iki M. G. pilnametystės.

Priteisti iš M. G. , M. V. solidariai atlyginti 10000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai N. S. , o M. G. neturint lėšų, subsidariai priteistina iš įstatyminio atstovo I. P. , 5000 Lt neturtinę žalą nukentėjusiajai iki M. G. pilnametystės.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktiniai įrodymai turintys šiai nusikalstamai veikai tirti: A. Z. rūbai: megztinis, kelnės, džemperis, baltiniai, palaidinė, sportinių batelių pora, 2 poros kojinių, trumpikės perduotini nukentėjusiajai N. S. ; M. G. sportiniai batai (pora) - 2 vnt. perduotini įstatyminiam atstovui I. P. ; M. V. rūbai: megztinis mėlynos – pilkos spalvos su užtrauktuku, džinsinės kelnės mėlynos spalvos, sportiniai bateliai pilkos-juodos spalvos perduotini jo motinai I. O. .

Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.