Kauno apygardos teismo nutartis

2021-05-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-954/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-05-14
Bylos Nr.
1S-278-954/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-05832-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Aušra Vingilė, Jurga Vasiliauskienė, Algirdas Giedraitis
Nuteistasis
D. V.
Advokatai
Vaidas Paltanavičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1S-278-954/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-05832-2019-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gegužės 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jurgos Vasiliauskienės ir Aušros Vingilės,

nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria patenkintas Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Š. skundas, pakeistas Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2021 m. kovo 18 d. nutarimas Nr. 91-39 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam ir nuteistajam D. V. netaikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. D. V. nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. liepos 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį – 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su 2019 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 2 metai 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2019 m. lapkričio 26 d., pabaiga – 2022 m. kovo 26 d. Neatlikta bausmės dalis Komisijos nutarimo priėmimo dienai (2021 m. kovo 18 d.) – 1 metai 8 dienos.

3. Komisija 2021 m. kovo 18 d. priėmė nutarimą Nr. 91-39, kuriuo nutarė D. V. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Komisija nutarime nurodė, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika – vidutinė (42 balai), dirbantis, laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas ir nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

4. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. Š. šį Komisijos nutarimą apskundė Kauno apylinkės teismui, kuris 2021 m. balandžio 14 d. nutartimi prokurorės skundą tenkino ir Komisijos 2021 m. vasario 19 d. nutarimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, pakeitė, ir nuteistajam D. V. netaikė lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal BVK 157 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Teismas, įvertinęs Komisijos nutarimo pagrindus ir motyvus, sprendė, kad nuteistojo pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Šalies argumentai

5. Nuteistojo D. V. gynėjas advokatas Vaidas Paltanavičius skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartį ir palikti galioti Komisijos 2021 m. kovo 18 d. nutarimą Nr. 91-39, kuriuo D. V. buvo taikytas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos.

5.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismo nutartis priimta remiantis vien deklaratyviomis frazėmis, neįsigilinus į bylos esmę, nutarties motyvai yra formalūs, deklaruojamojo pobūdžio ir iš esmės nepagrįsti. Visų pirma skunde pažymima, kad D. V. neatliktos bausmės dalis nutarimo priėmimo dienai yra 11 mėnesių ir 12 dienų, tačiau skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, jog D. V. neatliktos bausmės dalis yra didesnė – 1 metai ir 8 mėnesiai, ir įvertinus tai kitų aplinkybių kontekste, neleido daryti išvados, kad nuteistojo pataisos procesas jau yra baigtas, o jam paskirtos bausmės tikslai pasiekti. Advokato nuomone, tai, kad teismas nurodė žymiai didesnę nuteistojo neatliktos bausmės dalį nei ji yra iš tikrųjų, kelia pagrįstas abejones, kad byla išnagrinėta formaliai, nutartis yra subjektyvi.

5.2. Skundo autoriaus teigimu, priimdamas skundžiamą nutartį, teismas konstatavo tik tas senas aplinkybes ir faktus, kurios D. V. charakterizuoja ne itin teigiamai, tačiau visiškai neatsižvelgė į pastarųjų metų D. V. teigiamus asmenybės pokyčius, kad jis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas - 42 balai, savo tolesnio gyvenimo jis nesieja su kriminaline subkultūra, nori integruotis i visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu. Teismas nevertino tokių aplinkybių kaip tai, kad D. V. bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, dirba, ir išėjęs į laisvę, bus priimtas dirbti UAB „(duomenys neskelbtini)”, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Skunde taip pat pažymėta, kad D. V. nėra socialiai atsiskyręs, palaiko gerus santykius su artimaisiais, laisvėje jo laukia du mažamečiai vaikai, kurie yra viena iš svarbiausių priežasčių išeiti į laisvę ir daugiau nenusikalsti. D. V. bendrauja su kitais būrio nuteistaisiais, turi draugų ir pažįstamų, sutaria su personalu. Nėra duomenų apie nuteistojo narkotinių medžiagų ar alkoholio vartojimą pataisos namuose. Gynėjo vertinimu, šios aplinkybės leidžia spręsti, kad nuteistasis D. V. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, ir lygtinai paleistas integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Jo nuomone, tai, kad teismas vertino tik senus faktus ir aplinkybes, kelia pagristų įtarimų, kad skundžiama nutartis priimta suinteresuotai ir kryptingai, siekiant netaikyti jam lygtinio paleidimą iš pataisos įstaigos.

5.3. Skunde teigiama, kad nors įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamas pagrindas manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal tokį teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Skundo autoriaus įsitikinimu, nagrinėjamu atveju visi pagrindai ir sąlygos D. V. atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą yra ir lygtinis paleidimas jo atžvilgiu galėjo ir turėjo būti taikomas. D. V. tikrai pasitaisė, stengiasi visur ir visada elgtis nepriekaištingai. Be to, Kauno apygardos teismo 2008 m. balandžio 21 d. nutartyje (byla Nr. 1Sk-120/2008) buvo konstatuota, kad sutinkamai su BVK 157 straipsniu esant galimybei toliau taisyti nuteistąjį neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, jis gali būti lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos. Šiuo atveju įstatymas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos nesieja su konkrečiu likusios atlikti bausmės dydžiu, su padaryto nusikaltimo pobūdžiu. Įstatymų leidėjas yra numatęs sąlygas, kuomet nepriklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, pavojingumo laipsnio, lygtinis paleidimas gali būti taikomas atlikus žymiai mažesnę bausmės dalį, negu paskirta bausmė.

5.4. Skunde nurodoma, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, tenkindamas prokurorės skundą, nepagrįstai išskirtinę reikšmę suteikė vieno iš padarytų nusikaltimų pobūdžiui, pavojingumui, likusios neatliktos bausmės dydžiui, tačiau visapusiškai neįvertino aplinkybių, susijusių su D. V. rizika pakartotinai nusikalsti lygtinio paleidimo laikotarpiu. Teismas iš esmės nenurodė jokių aplinkybių, dėl kurių D. V. asmenybė iki šiol išlieka pavojinga visuomenei, lakoniškai konstatuodamas, kad nuteistojo pažanga nėra pakankama lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Tokie pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai negali paneigti nuteistojo teisės tikėtis pasinaudoti lygtinio paleidimo teise, jeigu jis įvykdys visus įstatyme keliamus reikalavimus. Vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Skunde taip pat pažymėta, kad priimant skundžiamą nutartį nebuvo paisyta Europos Tarybos Ministrų rekomendaciją dėl lygtinio paleidimo.

5.5. Gynėjas skunde teigia, kad, remiantis nurodytomis aplinkybėmis, D. V. pataisos procesas neturėtų būti tęstinas pataisos namuose. Nuteistojo atžvilgiu įtvirtinti teigiami socialinio elgesio išėjus į laisvę modeliai, kurie padės jam kaip nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatins tik teisėtą jo elgesį. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo rezultatas nuteistajam yra žemas, pataisos namuose jis sumažino kriminogeninių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia teigti, jog apylinkės teismas, netinkamai įvertino šiam klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes, tenkindamas prokurorės skundą, nesilaikė minėtų nuostatų ir nei Lietuvos Respublikos, nei tarptautinės teisės normose įtvirtintų principų ir juos pažeidė.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundas atmetamas.

6. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį (teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2020 m. liepos 1 d.). Taigi, net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Nuteistojo gynėjas skunde nurodė, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino Komisijos nutarime nurodytas aplinkybes, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimą tenkinti prokurorės skundą ir netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, įvertino visas lygtinio paleidimo instituto taikymui reikšmingas aplinkybes. Išnagrinėjusi nuteistojo gynėjo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinusi pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė pirmosios instancijos teismas, aukštesnysis teismas neturi pagrindo, kadangi skunde nepateikta naujų aplinkybių, kurių nebūtų vertinęs pirmosios instancijos teismas ir kurios turėtų esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo. Tai, kad priimtas sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nėra pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas klaidingai įvertino D. V. asmenybės charakteristiką, jo elgesio korekciją.

8. Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis D. V. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas jo lygtinio paleidimo klausimas. Individualų socialinės reabilitacijos planą ir Komisijos numatytas priemones nuteistasis vykdo – dirba, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, nepažeidinėjo vidaus tvarkos taisyklių. Teigiamai nuteistojo elgesį apibūdina ir tai, kad jis bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, per visą bausmės laikotarpį vieną kartą paskatintas, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Šios teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo, tačiau visgi nėra absoliutus pagrindas spręsti, jog savo elgesiu jis jau padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką.

9. Taip pat bylos duomenys patvirtina, jog nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo laiku akivaizdžiai tik teigiamu elgesiu nepasižymėjo. Per šį laikotarpį jis vieną kartą skatintas, taip pat ir vieną kartą baustas drausmine tvarka, ir nors nuteistajam paskirta nuobauda nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, jog nuteistasis bausmės atlikimo laikotarpiu nesistengia elgtis nepriekaištingai ir atskleidžia dviprasmišką nuteistojo požiūrį į taikomas pataisos priemones. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis D. V. tik iš dalies geba įvardinti naujus, problemos sprendimo būdus, ir nors suvokia, kad nusikaltimas sukūrė tam tikras pasekmes, tačiau geba įvardinti tik asmenines pasekmes. Nuteistajam anksčiau ne visuomet pavyko sėkmingai identifikuoti problemas, numatyti pasekmes. Jis žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina. Nusikaltimą įvykdė su draugais, pasidavė jų įtakai. Pagal „OASys“ metodiką D. V. nustatyta vidutinė – 42 balai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, statinių kriminogeninių veiksnių svertinių taškų suma – 12 balų, o žymiai didesnė jų dalis – 30, sudaro svertiniai dinaminiai balai, kas leidžia pagrįstai teigti, jog nuteistojo elgesio korekcija išimtinai teigiama linkme vis dar galima. Vis dar išskiriami du nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai – išsilavinimas, mokymasis ir galimybė įsidarbinti, kuris sudaro 15 svertinių balų, ir gyvenimo stilius ir draugai, kuris sudaro 10 svertinių balų. Šiame kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui.

10. Lygtinis paleidimas iš nuteisto asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteisto asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl nuteistasis privalo mažinti dinaminius svertinius balus, kad būtų galima konstatuoti, jog jis daro akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką. Aukštesnysis teismas pažymi, kad asmens elgesio bei mąstysenos keitimas yra sudėtingas bei ilgą laikotarpį vykstantis procesas, todėl būtina nuosekliai įvertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, atsižvelgti į jo asmenybę. Taip pat svarbu paminėti, jog ir Socialinio tyrimo išvadoje, ir Išvadoje apie nuteistojo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytų priemonių įgyvendinimo rezultatus, kuriuos Komisija vertino savo nutarime taikyti D. V. lygtinį paleidimą, yra konstatuota tik minimali nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką bausmės atlikimo metu.

11. Nesutikdamas su teismo nutartimi, skundo autorius nurodo, jog vien tik nusikaltimų sunkumas ir paskirtos bei neatliktos bausmės santykio vertinimas negali būti kliūtimi lygtinio paleidimo taikymui. Su tokiu teiginiu nėra pagrindo sutikti, nes iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą netaikyti D. V. lygtinio paleidimo, išanalizavo ne tik skunde nurodytas aplinkybes, tačiau ir nuteistojo asmenybę, jo elgesį bausmės atlikimo metu, nusikalstamą elgesį didinančius kriminogeninius veiksnius, taip pat faktorius, kurie rodo galimybę dar labiau mažinti nusikalstamo elgesio riziką, t. y., išanalizavo ir įvertino aplinkybių, rodančių lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, visumą. Nors pagrįstai skunde pažymima, jog apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė neteisingą D. V. neatliktos bausmės dalį, tačiau tai nėra pagrindas naikinti skundžiamą nutartį. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, pirmosios instancijos teismas taip pat vertino ir D. V. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą bei pobūdį, kad laisvės atėmimo bausmę atlieka už du tyčinius nusikaltimus – sukčiavimą ir plėšimą, taip pat jam paskirtosios bausmės ir neatliktos bausmės dalies santykį. Teisėjų kolegija sutinka, kad, sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu bei bausmės tikslais, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas.

12. Sutiktina, kad BVK 157 straipsnis nustato kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir D. V. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas, naujų nusikalstamų veikų prevencija realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo taikymo ir dėl teisingumo principo užtikrinimo, o taip pat ir dėl sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes privalu atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad nuteistasis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes, kitaip būtų iškreipta bausmės esmė. Taigi, tiek padarytos nusikalstamos veikos, tiek atliktos ir neatliktos bausmės santykio vertinimas, sprendžiant lygtinio paleidimo instituto taikymą, nėra esminiai faktoriai, tiesiogiai darantys įtaką teismo sprendimui, tačiau jų vertinimas kitų aukščiau aptartų aplinkybių visumoje įstatymo nedraudžiamas ir negali būti laikomas neteisėtu. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, apylinkės teismas įvertino ne tik nuteistojo nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, bet ir nuteistąjį pataisos proceso metu charakterizuojančius duomenis, bei padarė pagrįstą ir motyvuotą išvadą, kad D. V. pažanga šiuo metu dar nesudaro pagrindo manyti, kad jis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės ir kad paskirtos bausmės tikslai jau pasiekti.

13. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog nuteistojo D. V. pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Priešingos išvados teisėjų kolegijai neleidžia daryti ir skundo teiginiai dėl artimų jo socialinių ryšių su savo šeima, gyvenamosios vietos turėjimu bei teigiama darbine motyvacija. Neabejotina, jog šie faktoriai gali veikti kaip apsauginiai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio, tačiau, įvertinus tai, kad šios aplinkybės, t. y. artimųjų buvimas, gyvenamosios vietos turėjimas egzistavo ir iki nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, leidžia pagrįstai spręsti, jog jam būnant laisvėje, jie nebuvo pakankami siekiant atgrasyti nuteistąjį nuo jo nusikalstamo elgesio. Dėl to ir šiuo atveju abejotina, jog nuteistojo šeima ir kiti artimieji, gyvenamosios vietos turėjimas, gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo jo pakartotinio nusikalstamumo jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos atveju. Vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad D. V. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Skunde nuteistojo advokatas taip pat be pagrindo teigia, pirmosios instancijos teismas nesilaikė Europos Tarybos Ministrų komiteto rekomendacijos dėl lygtinio paleidimo. Teisėjų kolegija pažymi, kad be Europos tarybos Ministrų komiteto rekomendacijų, kiekvienu konkrečiu atveju individualiai turi būti vertinama nuteistojo bausmės atlikimo aplinkybės ir sprendimas priimamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, o be to, minėtoji Rekomendacija yra tik patariamojo pobūdžio, tačiau nėra imperatyviai vykdoma.

14. Skundą nagrinėjanti teisėjų kolegija, atsižvelgdama į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisija nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes vertino pakankamai šališkai, o apylinkės teismas visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas, taigi, D. V. lygtinio paleidimo galimybės klausimą išnagrinėjo išsamiai ir objektyviai bei padarė teisingą išvadą, jog nuteistasis neatitinka Bausmių vykdymo kodekse nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos – nenustatyta akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

15. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tenkindamas prokurorės skundą dėl Komisijos nutarimo taikyti nuteistajam D. V. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. balandžio 14 d. nutartis paliekama nepakeista, o nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo D. V. gynėjo advokato Vaido Paltanavičiaus skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2021 m. balandžio 14 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas GiedraitisJurga VasiliauskienėAušra Vingilė