- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2022-03-14
- Bylos Nr.
- AN2-74-954/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00854-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Nukentėjusysis
- R. R.
- Institucija
- Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK 2-asis veiklos skyrius
- Advokatai
- Diana Višinskienė
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal nukentėjusiojo R. R. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 15 d. nutarimo V. T. (V. T.) administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
1. V. T., 2021 m. kovo 25 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus (toliau – Institucija) vyresniojo tyrėjo nutarimu, pripažintas padaręs administracinį nusižengimą ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnį – 30 Eur bauda už tai, kad jis, 2020 m. rugpjūčio 19 d. 11.55 val., adresu (duomenys neskelbtini), neįsileisdamas R. R. į nuosavybės teise priklausantį būstą, savavališkai vykdė savo tariamą teisę, kurią ginčija kitas asmuo, nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.
Žemesnės instancijos teismas
2. Šį nutarimą V. T. apskundė apylinkės teismui. Kauno apylinkės teismas 2022 m. sausio 18 d. nutarimu skundą tenkino ir panaikino Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukė. Teismas padarė išvadą, kad V. T. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje sudėties požymių.
Šalies argumentai
3. Nukentėjusiojo R. R. atstovė advokatė Diana Višinskienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2022 m. sausio 18 d. Kauno apylinkės teismo nutarimą ir palikti galioti Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą.
3.1. Skunde nurodo, kad apylinkės teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog V. T. veiksmuose nebuvo tyčios pažeisti nukentėjusiojo teises bei interesus. Atstovė pažymi, kad nukentėjusysis Rimantas Rugienius įgijęs nekilnojamąjį turtą sužinojo, jog būste gyvena V. T., tačiau jis neturėjo konkrečių tikslų dėl įgyto nekilnojamojo turto, todėl tarp asmenų susidarė faktiniai panaudos santykiai. 2020 m. rugpjūčio mėn. nukentėjusysis nusprendė nekilnojamąjį turtą parduoti. Tuo pagrindu nukentėjusysis atvyko prie būsto, norėdamas jį apžiūrėti, nurašyti viduje esančių skaitliukų rodmenis, tačiau V. T. nesutiko jo įleisti į būstą, todėl kitą kartą - 2020 m. rugpjūčio 19 d., prie būsto atvyko kartu su antstoliu S. U., norėdamas patekti į būstą ir nurašyti skaitliukų rodmenis. V. T. ir šį kartą atsisakė įleisti nukentėjusįjį į būstą. Siekdamas įgyvendinti savo, kaip būsto savininko pareigas, nukentėjusysis turi laiku apmokėti komunalinių paslaugų tiekėjų pateikiamas sąskaitas, padengti susidariusius įsiskolinimus. Negalėdamas patekti į būstą, nukentėjusysis neturėjo galimybės nurašyti faktinių elektros skaitliukų rodmenų ir pateikti šių duomenų komunalinių paslaugų tiekėjui, tuo pačiu padengti susidariusius įsiskolinimus ir tinkamai vykdyti komunalinių paslaugų sutartyje numatytas sąlygas.
3.2. Atstovė nurodo, kad V. T. savo veiksmų teisėtumą (gyvenimą būste ir nukentėjusiojo neįsileidimą) grindė 2011 m. birželio 10 d. panaudos sutartimi, pagal kurią panaudos davėjai - V. L., sutuoktiniai L. A. ir V. A., atstovaujami V. L., panaudos gavėjas - V. T., sutartis pasirašyta V. L. ir V. T., jos galiojimo terminas 2025 m. gruodžio 31 d. Tačiau atstovės teigimu, nukentėjusysis apie šią sutartį nežinojo, ji nebuvo įregistruota viešame registre. V. T. šią panaudos sutartį paviešino tik 2021 m. vasario 15 d. su atsiliepimu į ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021. Iki šio momento panaudos sutartis buvo laikoma paslaptyje.
3.3. Atstovės teigimu, akivaizdu, jog V. T. atliko savavaldžiavimo veiksmus, numatytus ANK 518 straipsnyje ir tokiu būdu pažeidė nukentėjusiojo teises, nes nukentėjusiojo tyčia neįleido į jam priklausantį būstą. Be to, V. T. 2021 m. lapkričio 12 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu atidėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo dalį dėl iškeldinimo iš būsto dešimties mėnesių terminui ir prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3053-1088/2021 V. T. prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo V. T. iškeldinimą iki 2022 m. sausio 11 d. Jau priėmus skundžiamą nutarimą, Kauno apygardos teismas 2022 m. sausio 25 d. civilinėje byloje Nr. e2S-206- 480/2022 priėmė nutartį, kuria nutarė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. lapkričio 25 d. nutarties dalį dėl prašymo atidėti sprendimo vykdymą panaikinti ir klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Astovės nuomone, iš Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose ir Kauno apygardos teisme sprendžiamų civilinių ginčų tarp nukentėjusiojo ir V. T. yra aišku, jog net ir teismui priėmus neskundžiamą sprendimą dėl V. T. iškeldinimo, pastarasis siekia kuo ilgiau delsti įvykdyti teismo sprendimą, taip tyčia apsunkindamas ir apribodamas nukentėjusiojo galimybę disponuoti būstu, į jį patekti.
4. Atsiliepimu į nukentėjusiojo R. R. atstovės apeliacinį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
R. R. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apeliaciniame skunde R. R. atstovė nesutinka su administracinio nusižengimo bylos teisenos V. T. atžvilgiu nutraukimu, prašo pirmosios instancijos teismo nutarimą panaikinti. Vadovaudamasis ANK 652 straipsnio 1 dalimi, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą.
6. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Taigi, administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Administracinio nusižengimo sudėtį sudaro ANK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir asmuo negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
7. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
8. Aukštesnės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, taip pat išanalizavęs R. R. atstovės apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, ir bylos duomenimis pagrįstą procesinį sprendimą, kuriuo pagrįstai panaikino Institucijos 2021 m. kovo 25 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną V. T. atžvilgiu nutraukė. Nutraukdamas administracinio nusižengimo bylos teiseną, apylinkės teismas vadovavosi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, motyvavo, kodėl byloje esantys duomenys neleidžia patikimai pagrįsti fakto, kad V. T. tyčia padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje.
9. Pagal ANK 518 straipsnį savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Savavaldžiaujant gali būti įgyvendinamos tiek turtinės, tiek ir neturtinės savo ar kitų asmenų tikros ar tariamos teisės. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindus, jų įgyvendinimą ir pareigų vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (toliau – ir CK). CK 1.137 straipsnyje, be kita ko, numatyta, jog asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (1, 2 dalys). To paties straipsnio 3 dalyje reglamentuota, jog draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Žalos padarymas kitiems asmenims piktnaudžiaujant teise yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę. Jeigu asmuo piktnaudžiauja subjektine teise, teismas gali atsisakyti ją ginti.
10. Byloje nekyla abejonių, kad žemės sklypas, pastatas –gyvenamasis namas, su kitais inžineriniais statiniais – kiemo statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), 2018 m. rugsėjo 4 d. pirkimo pardavimo sutarties pagrindu nuosavybės teise priklauso R. R.. Remiantis bylos duomenimis, nustatyta, jog 2020 m. rugpjūčio 19 d. 11.55 val., V. T. neįsileido R. R. į pastarajam nuosavybės teise priklausantį būstą. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, duomenų, jog nagrinėjamu atveju V. T. atlikdamas ginčo veiksmus veikė sąmoningai, tyčia byloje nėra. 2011 m. birželio 10 d. panaudos sutartis patvirtina, kad tarp V. L., L. A., V. A. bei V. T. buvo sudaryta panaudos sutartis dėl gyvenamosios valdos – žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ir jame esančių gyvenamojo namo, kitų inžinerinių pastatų, numatant, kad sutartis galioja iki 2025 m. gruodžio 31 d. Nors iš tiesų ši panaudos sutartis nebuvo įregistruota viešame registre, tačiau tai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad V. T. administracinio nusižengimo protokole nurodytu laiku būste, esančiame (duomenys neskelbtini), gyveno pagrįstai manydamas, kad tokią teisę turi panaudos sutarties pagrindu. Taip pat pirmosios instancijos teismo išvadų nepaneigia ir ta aplinkybė, jog V. T. apie turimą panaudos sutartį duomenis pateikė tik teikdamas atsiliepimą į R. R. pareikštą civilinį ieškinį.
11. Kaip jau buvo pasisakyta, administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. Apygardos teismo vertinimu, R. R. atstovės apeliaciniame skunde nurodyti V. T. veiksmai nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę, padarius savavaldžiavimą pagal ANK 518 straipsnį, o tuo labiau būtiną šio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia. Vien tai, kad priimtas sprendimas netenkina R. R. interesų, neleidžia skundžiamą teismo nutarimą naikinti kaip nepagrįstą ar neteisėtą, nes pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, teisingai įvertino bylos duomenis ir jų visumos pagrindu padarė motyvuotas išvadas dėl administracinio nusižengimo sudėties požymių nebuvimo V. T. veiksmuose, kurių apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nepaneigia.
12. Taigi, apibendrindamas visa tai, kas aptarta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad administracinio nusižengimo byloje nesant patikimų įrodymų, patvirtinančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę bei įvertinus tai, kad administracinio nusižengimo byloje kilusios abejonės yra vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (in dubio pro reo principas), pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai nutraukė V. T. pradėtą administracinio nusižengimo teiseną, nenustačius jo veikoje administracinio nusižengimo požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė, ištyręs ir įvertinęs visas bylai išnagrinėti reikšmingas aplinkybes (ANK 563 ir 567 straipsniai), todėl nesant pagrindo dėl apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų keisti ar naikinti skundžiamą nutarimą, R. R. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. sausio 18 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. R. atstovės advokatės Dianos Višinskienės apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.