Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. M.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Ž. ieškinį atsakovei D. K. dėl teisės matytis su vaikais apribojimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno miesto Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovės D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž. ir K. Ž. tvarką ir apriboti atsakovei D. K. teisę matytis su nepilnamečiais vaikais – uždrausti D. K. artintis prie vaikų K. Ž. ir K. Ž. ir su jais bendrauti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti ir kt.

Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo laikinai apribota atsakovės D. K. tėvo valdžia nepilnamečių vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu. Taip pat teismas nusprendė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą D. K. (tuo metu A. K.), bendravimo su vaikais K. Ž. ir K. Ž., tvarką ir nustatyti tokią bendravimo tvarką:

1. A. K., bendrauja su vaikais K. Ž. ir K. Ž. tik teismo sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendime nustatytoje vietoje (psichologo kabinete) ir nustatytu laiku. Kitose vietose ir laiku A. K. draudžiama artintis prie vaikų, su jais bendrauti.

2. A. K. nuo 2016-06-01 su vaikais K. Ž. ir K. Ž., bendrauja vieną kartą per savaitę, psichologo paskirtu laiku, po 1 (vieną) valandą dalyvaujant ieškovės pasirinktam psichologui. Už psichologo teikiamas konsultacijas moka A. K. ir D. Ž. lygiomis dalimis. D. Ž. nedalyvauja atsakovo ir nepilnamečių vaikų susitikimuose. D. Ž., įpareigotina užtikrinti vaikų atvežimą psichologo paskirtu laiku vaikų ir tėvo susitikimui.

3.1. Į susitikimus pas psichologą atvyksta K. Ž. ir K. Ž. su D. Ž. ir viso susitikimo metu bendrauja kartu, nedalyvaujant A. K.. Susitikimai nedalyvaujant A. K. vyksta pagal psichologo rekomendacijas, atsižvelgiant į vaikų psichologinę būseną.

3.2. Psichologui rekomendavus į konsultacijas įsijungti A. K., į susitikimus pas psichologą K. Ž. ir K. Ž. pristato D. Ž., psichologui įvertinus K. Ž. ir K. Ž. pasirengimą, D. Ž. palieka vaikus bendrauti su psichologu ir į bendravimą įsijungia A. K.. Baigiantis susitikimui A. K. išvyksta. Pasibaigus susitikimui, vaikus pasiima D. Ž.

Sprendimas paliktas nepakeistas 2016 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini).

2017 m. kovo 3 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą (1 tomas, b. l. 87-88) dėl D. K. (tuo metu A. K.) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), kuris 2019 m. gegužės 13 d. gautas antstolės G. A. kontoroje, užvesta vykdomoji byla Nr. 0088/19/00370 (1 tomas, b. l. 89).

Antstolė priėmė Patvarkymą priimti vykdomąjį dokumentą, 2019 m. gegužės 21 d. įteikė D. Ž. (1 tomas, b. l. 84-86). 2019 m. gegužės 30 d. antstolės kontoroje gautas D. Ž. pranešimas, kad neįmanoma vykdyti teismo sprendimo dėl A. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž. ir K. Ž., nes D. K. (tuo metu A. K.) yra nuteistas dėl fizinio ir psichologinio smurto prieš dukrą K. Ž., kuri paniškai bijo savo tėvo ir jokiais būdais nesutinka jo matyti nei su juo bendrauti. Dėl smurto ir pastovaus gąsdinimo, dukrai diagnozuotas nerimas, miego ir kt. sutrikimai ir dėl šios diagnozės ji nuo 2019 m. gegužės 26 dienos yra sanatorijoje. Sanatorijoje dėl astmos priepuolių nuo 2019 m. gegužės 26 d. yra ir sūnus K. Ž.. D. K. (A. K.) nesumokėjo priteistos moralinės žalos ir nėra galimybės mokėti psichologams, kad smurtautojas galėtų susitikinėti su vaikais (1 tomas, b. l. 78). 2019 m. rugpjūčio 5 d. gautas D. K. prašymas pateikti informaciją, ar nepilnamečiai vaikai lanko psichologą, kurį pasirinko D. Ž. Be to, 2019 m. rugpjūčio 5 d. raštu D. K. informavo, kad sutinka apmokėti išlaidas susijusias su nepilnamečių vaikų apsilankymu pas psichologą, kurios 50 proc. bus nuskaičiuotos nuo vaikų išlaikymo, nurodė, kad moralinė žala mokama. Taip pat rašte nurodė, kad ji yra nuteista už tai, kad bandė nustatyti ne tik, kas tvirkino jos mažametę dukrą K. Ž., bet kas vertė duoti melagingus parodymus; paniškai bijanti mažametė K. Ž. 2016 m. lapkričio 19 d. pati apsilankė D. K. (A. K.) darbovietėje, jį kalbino ir erzino, o vėliau apkaltino melagingai fiziniu smurtu; D. Ž. teiginiai yra laužti iš piršto; ji traumuoja vaikus (1 tomas, b. l. 76, 77). 2019 m. rugpjūčio 6 d. raštu antstolė prašė D. Ž. nurodyti, ar nepilnamečiai vaikai K. ir K. Ž. lanko psichologą, kurį parinko D. Ž. ir nurodyti psichologo adresą (1 tomas, b. l. 75). 2019 m. rugpjūčio 20 d. gautas D. Ž. atsakymas į paklausimą, kuriame be kita ko nurodyta, kad K. ir K. Ž. lankėsi pas psichologus ir medikus, pastoviai siunčiami į sanatorijas dėl savo sveikatos būklės, kurią įtakojo D. K. neleistinas elgesys; A. K. (D. K.) Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už nepilnametės dukters K. Ž. gąsdinimą, terorizavimą, smurtą, persekiojimą, dėl ko K. visiškai atsisako ir nepageidauja susitikti su tėvu (ar moterimi, kuria šiuo metu yra A. K.); per du metus pervesta 10 Eur priteisto vaikų išlaikymo (1 tomas, b. l. 72-73). Valstybės įmonės „Registrų centras“ raštas patvirtina, kad LR Gyventojų registre A. K. asmens duomenys Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 16 d. sprendimu buvo pakeisti į D. K. (1 tomas, b. l. 66).

2020 m. rugpjūčio 7 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta neterminuoti apriboti atsakovės D. K. tėvo valdžią į nepilnamečius vaikus – dukrą K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini); pakeistas vaikams priteisto išlaikymo dydis. Motyvuojamoje dalyje teismas nurodė, kad atsakovei neterminuotai apribojus tėvo valdžią nepilnamečių vaikų atžvilgiu, jai sustabdomos asmeninės turtinės ir neturtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, tačiau lieka teisė matytis su vaikais, kaip numatyta 2016 m. gegužės 9 d. Kauno apylinkės teismo sprendime civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų vaikų interesams (b. l. 44-51). 2020 m. rugpjūčio 13 d. D. Ž. pateikė pranešimą, kad vykdant teismo sprendimą nepilnamečiai vaikai Karolis ir K. Ž. ne kartą buvo nuvykę adresu (duomenys neskelbtini) Kauno miesto poliklinikos (duomenys neskelbtini) padalinyje pas psichologę D. T.; D. Ž. duomenimis, vaikai pas psichologę atsisakė visiškai bendrauti su tėvu ir daugiau vykti pas psichologą kategoriškai atsisako, o jėga pristatyti negali (1 tomas, b. l. 43).

2020 m. gruodžio 3 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) paliktas nepakeistas Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (1 tomas, b. l. 9-19).

Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis), D. K. civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundė antstolės G. A. veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0088/19/00370, nurodė, kad antstolė tik vilkina vykdomąją bylą, vykdomojoje byloje nėra duomenų, kad D. Ž. veža vaikus pas psichologą; antstolė nevykdo vykdomosios bylos, nėra duomenų, kad D. Ž. antstolė būtų įpareigojusi atlikti veiksmus. Tačiau 2021 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi teismas pareiškėjos skundą atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nutartis įsiteisėjusi. Teismas pažeidimų antstolės veiksmuose nenustatė, be to konstatavo, kad pareiškėjos reikalavimo teisė bendrauti su vaikais nėra materiali, ji susijusi su kitų asmenų (17 metų mergaitės ir beveik 10 metų berniuko) valia ir nuomone, todėl nei pareiškėja, nei skolininkė, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti vaikų bendrauti su tėvu, kuris privalo atsižvelgti ir į vaikų norus ir nuomonę bei juos gerbti.

Tiek nacionalinės, tiek tarptautinės teisės normos įpareigoja teismą išklausyti vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgti, jei tai neprieštarauja paties vaiko interesams. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio teisminio ar administracinio nagrinėjimo metu tiesiogiai arba per atstovą ar atitinkamą organą nacionalinių įstatymų nustatyta tvarka. CK 3.177 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas ginčus dėl vaikų, privalo išsiaiškinti vaiko norus ir pažiūras nepriklausomai nuo jo amžiaus, svarbiausia, kad jis sugebėtų šiuos suformuluoti ir išreikšti.

Teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologei I. B. išklausant K. Ž. nuomonę, berniukas nurodė, kad gyvena su mama, sese ir dėde Š. Jo tėčio vardas V., bet su juo nebendrauja. Apie A. nėra nieko girdėjęs, nepažįsta ir nėra bendravęs, mama nepasakojo apie jį. D. K. nepažįsta, nėra matęs ir bendravęs.

Teismo posėdžio metu dalyvaujant teismo psichologei I. B. išklausant K. Ž. nuomonę, mergaitė nurodė, kad gyvena su mama, broliu ir mamos draugu. Gyvena gerai, mokosi, nieko netrūksta. Su tėvu paskutiniu metu nebendrauja, nes ji nenori su juo bendrauti. Tėvas prie jos kabinėjosi lytiškai, rišdavo jai rankas, kojas, mušdavo. Tėvas ją šmeižė „Facebook“ svetainėje, siųsdavo mamai grasinančius laiškus. Neprisimena, kada paskutinį kartą bendravo, gal prieš 7 metus, bendrauti nenori ir kategoriškai nesutinka. Tėvas su ja nebando susisiekti. Jos tėvas dabar yra D. K., anksčiau buvo A. K., dėl to ji jaučia gėdą, kai reikia dokumentuose užrašyti, kas yra tėvas. Apie tėvo lytinį priekabiavimą, persekiojimą, mamai pasakė tik po tėvų skyrybų, nes tėvas grasino, kad jeigu ji pasiskųs, jis nužudys mamą. Jis priekabiaudavo mašinoj, automobilio langus apklijuodavo žurnalais, laikraščiais, surišdavo jai rankas ir kojas.

Kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog atsakovei jos tėvo valdžia vaikų atžvilgiu laikinai apribota dar 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu, o neterminuotai – 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu. Teismas nustatė, kad nuo 2016 m. gegužės 9 d. teismo sprendimo priėmimo atsakovė nė karto nebuvo susitikusi su vaikais ir nesilaikė sprendime nustatytos bendravimo tvarkos, atsakovė paskutinį kartą savo nepilnamečius vaikus matė 2013 metų pabaigoje ir nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant valdžios ribojimo panaikinimo.

CK 3.180 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Kaip matyti iš 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), teismas, laikinai apribodamas D. K. tėvo valdžią jos nepilnamečių vaikų atžvilgiu, nustatė bendravimo tvarką, kuri palikta nepakeista ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu (1 tomas, b. l. 44-51).

Pažymėtina, jog atsakovei apribojus jos, kaip tėvo valdžią savo vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu, atsakovė ne tik nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, siekiant tėvo valdžios ribojimo panaikinimo, tačiau toliau piktnaudžiavo tėvų valdžia ir žiauriai elgėsi su vaikais. Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas atsakovės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimo, konstatavo, kad atsakovė jau po teismo sprendimo laikinai apriboti tėvo valdžią vaikų atžvilgiu, piktnaudžiavo tėvų valdžia ir žiauriai elgėsi su vaikais. Atsakovė terorizavo, persekiojo ir baugino, įžeidinėjo dukrą, sistemingai naudojo psichinę prievartą, sąmoningai sudarydama mergaitei baimės ir nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas, versdama ją nerimauti, nesaugiai jaustis, patirti stresą ir psichologinį diskomfortą. Tokiais savo veiksmais atsakovė sukėlė dukrai psichikos sutrikimą – potrauminį streso sutrikimą bei adaptacijos sutrikimą. Kauno apygardos teismas, šiuos atsakovės veiksmus vertino kaip piktnaudžiavimą tėvo valdžia ir žiaurų elgesį su vaikais. Teismas nurodė, kad nors šie visi veiksmai buvo nukreipti prieš dukrą, tačiau įvertinus tai, kad sūnus gyvena kartu su ieškove ir su dukra, todėl toks atsakovės elgesys vertintinas kaip piktnaudžiavimas tėvo valdžia ir žiaurus elgesys su vaikais abiejų vaikų atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu išklausant K. Ž. nuomonę nagrinėjamu klausimu, mergaitė nuolat graudinosi, verkė, prisimindama savo santykius su tėvu, akivaizdu, jog mintys apie tėvą K. kelia baimę, įtampą, nesaugumo jausmą, o bylos duomenimis, atsakovė jokių veiksmų nesiėmė, kad pakeisti susidariusią situaciją. Tiesiogiai teisme nepilnamečių nuomonę išklausiusi psichologė I. B. byloje pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad vertinant mergaitės neverbalinį elgesį, juntamas priešiškumas tėčio atžvilgiu, kuris susiformavo jo netinkamo elgesio pasėkoje ir yra būtina atsižvelgti į K. interesus ir išreikštą nuomonę, atkreipti dėmesį į jos psichologinę būseną, išgyvenant traumuojančias patirtis, kurios galimai net turės įtakos tolimesniam mergaitės gyvenimui.

Ieškovė nurodė, kad dukra K. kategoriškai atsisako vykti pas psichologą bendrauti su tėvu, sūnus K. visai tėvo nepažįsta, matė tik būdamas mažas ir neprisimena. Kovo mėnesį nuvežė abu vaikus pas psichologę, sumokėjo 70 Eur, kurių jai nė pusės niekas nekompensuos. Be to, kai vežė dukrą pas psichologą, ji visa drebėjo, bijo, kad tėvas ją vėl užpuls, tai ją labai traumuoja, mergaitė negali ramiai gyventi ir mokytis. Duomenų, kad pati atsakovė būtų iniciavusi bendravimą su vaikais pas psichologą, nėra.

Darytina išvada, jog po visų vaikų patirtų išgyvenimų, kuriuos sukėlė sąmoningas atsakovės elgesys, kuriuo ji siekė tik savo asmeninių tikslų patenkinimo, o ne vaikų teisių ir interesų užtikrinimo bei apsaugos, vaikai kategoriškai atsisako matytis ir bendrauti su atsakove. Vaikai neturi ryšio su tėvu, sūnus iš viso nelaiko atsakovės tėvu, nes ji su juo nebendravo, dukra vengia bendravimo su tėvu, neturi teigiamų atsiminimų apie atsakovę, vyrauja pyktis, neapykanta tėvui, tėvo gėdijasi ir bijo, atsisako vykti į susitikimus su tėvu psichologo kabinete. Dėl šių aplinkybių bendravimas pagal teismo išduotą vykdomąjį raštą nevyksta. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei CK 3.180 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, bendravimo tvarka, nustatyta 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu, panaikintina.

Atsakovei ne kartą buvo ribota ir teisė matytis su vaikais: 2014 m. lapkričio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei uždrausta matytis ir bendrauti su dukra K. Ž. ir sūnumi K. Ž. bei lankytis K. Ž. ir K. Ž. buvimo vietose: dukros K. Ž. mokymosi įstaigoje ir sūnaus K. Ž. ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, vaikų popamokinio ugdymo būreliuose, jų gyvenamojoje vietoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini). Be to, teismas 2016 m. gegužės 9 d. sprendimo (duomenys neskelbtini) 1 punktu nustatė: A. K., bendrauja su vaikais K. Ž. ir K. Ž. tik teismo sprendime nustatyta tvarka, teismo sprendime nustatytoje vietoje (psichologo kabinete) ir nustatytu laiku. Kitose vietose ir laiku A. K. draudžiama artintis prie vaikų, su jais bendrauti. Taigi, kitose vietose ir kitu laiku, nei bendravimas psichologo kabinete, D. K. buvo uždrausta artintis prie vaikų, su jais bendrauti. Šis teismo sprendimas paliktas nepakeistas išnagrinėjus apeliacinį skundą 2016 m. gruodžio 1 d. Kauno apygardos teismo nutartimi Nr. (duomenys neskelbtini). Minėta, bendravimo tvarka bei draudimas artintis prie vaikų, su jais bendrauti, palikti nepakeisti ir 2020 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakovei neterminuotai apribojus jos tėvo valdžią savo vaikų K. Ž. ir K. Ž. atžvilgiu. Sprendimas paliktas nepakeistas išnagrinėjus apeliacinį skundą Kauno apygardos teismo 2020 m. gruodžio 3 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi, atsakovės teisė matytis su vaikais kitoje vietoje, nei psichologo kabinete, yra ribojama įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Teismo vertinimu, nėra pagrindo teigti, jog panaikinus bendravimo tvarką, tuo pačiu būtų panaikinamas ir teisės matytis draudimas. Teismas sprendžia, kad jokios aplinkybės nesudaro pagrindo teigti, kad panaikinus bendravimo tvarką ir nesant vaikų sutikimo, atsakovė galėtų su vaikais matytis savo nuožiūra, nes pagrindai, sąlygoję teisės matytis su vaikais draudimą, nėra nei pasikeitę, nei išnykę. Priešingai, ieškovė nurodo, kad po praeito posėdžio ne kartą matė atsakovę pravažiuojant, ji pristabdo, spaudinėja automobilio garso signalą. Dukra pasakojo, kad matė tėvą ir slėpėsi nuo jo krūmuose. Atsakovė pravažiuoja 3 kartus – ryte šeštą valandą, per pietus ir vakare. Bylos duomenys, šalių paaiškinimai suponuoja išvadą, jog situacija nėra pasikeitusi, atsakovės polinkis persekioti, bauginti, nėra išnykęs. Įsiteisėjusiais teismų sprendimais konstatuota, jog atsakovės elgesys vaikų atžvilgiu sukėlė jiems neigiamas pasekmes – psichologines traumas. Praėjus daugiau nei 5 metams po teismo sprendimo, kuriuo atsakovei ribota jos, kaip tėvo valdžia, nustatyta konkreti bendravimo tvarka tik psichologo kabinete, kitoje vietoje atsakovei draudžiant matytis su vaikais, iki šiol, atsakovė nėra atlikusi jokių aktyvių veiksmų, siekiant atkurti tarpusavio ryšį su vaikais, nesiekė tėvo valdžios apribojimo panaikinimo, bylos duomenimis, nėra domėjusis vaikų pasiekimais moksle, jų sveikata ar kt. (per vaikų motiną, ar vaiko teisių skyriaus atstovus). Darytina išvada, kad atsakovė ir toliau realizuoja tik savo norus bei interesų patenkinimą, tačiau visiškai nesirūpina vaikų interesais, žemina juos atsiliepime bei teismo posėdžio metu vartodama necenzūrinius žodžius, ypač dukters Karolinos atžvilgiu, taip darydama ypatingą žalą vaikams, kuri neturi būti suprantama vien kaip tam tikras tiesioginis smurtinis elgesys ar vaiko žalojimas. Tiesiogiai teisme apklausus nepilnamečius vaikus nustatyta, kad K. Ž. savo tėvu nurodo kitą asmenį, nei asmens A. K., nei D. K. nežino. D. K. Ž. kategoriškai atsisako matytis ir bendrauti su tėvu D. K., jo bijo.

Teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja išimtinės aplinkybės, pateisinančios bendravimo tvarkos panaikinimą ir tolesnį draudimą atsakovei matytis su vaikais (artintis prie vaikų, su jais bendrauti), nes šių priemonių paskirtis susiklosčiusiomis aplinkybėmis, susijusi su geriausių vaikų interesų užtikrinimu. Atsakovės teisė matytis su vaikais prieštarautų vaikų interesams, pažeistų jų teises į saugią bei ramią aplinką. Taigi, nagrinėjamoje byloje, panaikinus bendravimo tvarką (psichologo kabinete), paliktinas nepakeistu įsiteisėjusiais teismų sprendimais nustatytas draudimas atsakovei artintis prie vaikų ir su jais bendrauti.

Atsižvelgiant į tai, ieškinys tenkinamas, panaikinama Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta atsakovės D. K. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž. ir K. Ž. tvarka, paliekant draudimą atsakovei matytis su vaikais, nes kol atsakovė nepakeis savo elgesio, vaikų pasimatymai (teisė matytis) su tėvu gali kelti grėsmę vaikų psichologinei sveikatai, emocinei būsenai, t. y. atsakovės teisė matytis su vaikais prieštarauja vaikų interesams.

Pažymėtina, jog tai netrukdo ir neužkerta kelio atsakovei imtis aktyvių veiksmų, bendraujant ir bendradarbiaujant su vaiko teisių specialistais, psichologais, siekiant geriausių vaikų interesų pakeisti savo elgesį ir atkurti tarpusavio ryšį. Be to, tai nepaneigia vaikų teisės, esant norui, matytis ir bendrauti su tėvu.

Atsakovė prašė panaikinti jai tėvo valdžios ribojimą, todėl teismas atsakovei išaiškina, kad dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ji turi kreiptis į teismą CK 3.181 straipsnyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

Kiti šalių argumentai esminės įtakos teismo sprendimui neturi, todėl teismas dėl jų nepasisako.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos Kauno skyriaus 2021 m. birželio 3 d. sprendimu byloje ieškovei teikiama antrinė teisinė pagalba, ieškovė yra 100 proc. atleista nuo bylinėjimosi išlaidų (1 tomas, b. l. 146-147). Valstybės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 75 Eur žyminis mokestis, nuo kurio sumokėjimo ieškovė atleista, 201,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos ir 21,38 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Ieškinį tenkinus, bylinėjimosi išlaidos valstybei priteistinos iš atsakovės (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96, 99 straipsnis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo (TAR, 2020, Nr. 1R-19/1K-2)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. gegužės 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytą atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), ir K. Ž., gim. (duomenys neskelbtini) tvarką, paliekant draudimą atsakovei D. K. artintis prie vaikų ir su jais bendrauti.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 96,38 Eur (devyniasdešimt šešis eurus 38 ct) bylinėjimosi išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamąją, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovės D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 201,06 Eur (du šimtus vieną eurą 06 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų (ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.