Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų (toliau – ir teismas) teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Jolantos Medvedevienės, Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. U. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims V. Š., uždarajai akcinei bendrovei „Ramlina“ dėl raštų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėjo nuomone, jo skundai buvo išnagrinėti netinkamai, neobjektyviai, neatsakyta į pateiktus klausimus. Tarnyba neteisingai traktavo, kad Žemės sklypo matavimai turi būti atlikti nuo abrise nurodyto 10 m pločio kelio viduryje. Tai, anot jo, prieštarauja 1992 m. rugsėjo 21 d. Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto duomenims (pirmo lapo apačioje), kur nurodoma, jog „matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus 14 m ir 10 m pločio kelius (kelio kraštu)“. Atliekant matavimus vietoje, nebuvo vadovautasi (duomenys neskelbtini) vienkiemiais išskirstyto žemės plano 1926 metų duomenimis. Buvo pažeistas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522, 11 punktas. Matavimai atlikti nesivadovaujant Žemės sklypo byloje surinktais duomenimis, todėl neteisingi. Patikrinimo aktas turi būti panaikintas, nes turės neigiamą įtaką nebaigtų kadastrinių matavimų eigai, jų rezultatui.

Pažymėjo, jog dėl neteisingų Žemės sklypo matavimų buvo nepagrįstai sumažinta pareiškėjui tenkančios žemės dalis (vietoj priklausančių 7,9 ha jam liko tik 7,64 ha), neteisingai nustatytos žemės sklypo ribos. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovės nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi iš esmės dėl to, kad yra kilęs ginčas dėl bendros sklypo ribos tarp kaimynų, t. y. tarp pareiškėjo ir V. Š.. Abiejų kaimyninių sklypų savininkai atliko savo sklypų kadastrinius matavimus ir pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui derinti. Nė vieni kadastriniai matavimai nebuvo suderinti ir nustačius trūkumų yra grąžinti sklypų savininkams patikslinti, kad atitiktų teritorijų planavimo dokumentus ir teisės aktų reikalavimus. Pareiškėjas analogiškais klausimais yra kreipęsis daug sykių, jam buvo atsakyta raštais, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nenuginčyti. Prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo V. Š. savo pozicijos dėl skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Administracinėje byloje kyla ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2018 m. kovo 8 d. rašto Nr. 6SD-918-(14.6.104.), Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2018 m. liepos 9 d. rašto Nr. 1SS-1357-(10.5.) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-341-(14.6.141) teisėtumo ir pagrįstumo, įpareigojimo atlikti žemės sklypo (kadastro (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), faktinių duomenų patikrinimą iš naujo.

Administracinės bylos duomenimis nustatyta, jog NŽT Kaišiadorių skyrius 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 6SD-918-(14.6.104) atsakė į pareiškėjo 2018 m. vasario 15 d. skundą dėl netinkamai atliktų žemės sklypo matavimų ir ribų nustatymo ir užfiksavimo NŽT Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu Nr. FD-341-(14.6.141). Nesutikdamas su minėtu Skyriaus 2018 m. kovo 8 d. raštu Nr. 6SD-918-(14.6.104), pareiškėjas kreipėsi su 2018 m. balandžio 3 d. su skundu į Tarnybą, kuri 2018 m. liepos 9 d. sprendimu Nr. 1SS-1357-(10.5) jo skundą atmetė, konstatavusi, jog Tarnybos Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akte Nr. FD-341-(14.6.141) ir 2018 m. kovo 8 d. rašte Nr. 6SD-918-(14.6.104) buvo pateikta teisinga informacija bei priimti teisingi sprendimai.

Iš administracinės bylos duomenų nustatyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise 2010 m. balandžio 9 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. 3-879 pagrindu priklauso 7,9000 ha žemės sklypas (kadastro (duomenys neskelbtini), unikalus (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini), kuris suformuotas ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre pagal preliminarius matavimus.

Teismui pateikti Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, jog 2015 m. pareiškėjas kreipėsi į UAB „Ramlina“ dėl Žemės sklypo kadastrinių (geodezinių) matavimų, kurie iki šiol nėra baigti. Bylos duomenimis nustatyta, jog UAB „Ramlina“ matininko 2015 m. spalio 21 d. buvo surašytas žemės sklypo ribų paženklinimo–parodymo aktas Nr. 7, tačiau gretimo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), dėl kurio taip pat atliekami kadastriniai matavimai, savininkė V. Š. pareiškė pretenzijas dėl žemės sklypo ribų.

Bylos duomenimis, pareiškėjas 2017 m. lapkričio 10 d. su pareiškimu kreipėsi į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kaišiadorių rajono policijos komisariatą dėl žemės riboženklio sunaikinimo. Pareiškime nurodė, jog 2017 m. lapkričio 8 d. apie 12 val. jam priklausančiame žemės sklype UAB „Ramlina“ atliko sklypo kadastrinius matavimus, kuriuos atlikus, pilietis V. Š. ištraukė įkastus žemės sklypų riboženklius ir juos išmetė. Dėl riboženklių sunaikinimo prašė taikyti administracinę atsakomybę. Minėtas pareiškimas pagal kompetenciją buvo persiųstas nagrinėti NŽT Kaišiadorių skyriui, kurio specialistės N. J. P. ir A. K., dalyvaujant suinteresuotiems asmenims, 2017 m. gruodžio 8 d. atliko faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir surašė tos pačios dienos Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FD-341-(14.6.141.), dėl kurio teisėtumo šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą.

Patikrinimo akte užfiksuota, jog buvo tikrinta pareiškėjui priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) riboženklio vieta pagal žemės sklypo formavimo dokumentus, abrisą riboje su gretimu žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) prie 12 m bendro naudojimo kelio ((duomenys neskelbtini)) (Situacijos plane nurodyta kraštinė A-B). Jame nurodyta, jog, patikrinus žemės sklypo (kadastro Nr(duomenys neskelbtini)) atstumą A-B, nustatyta, kad taško B vieta yra miškelyje. Iš Akto matyti, jog besiribojančių žemės sklypų savininkai (jų atstovai) bendro riboženklio B vietą nurodė skirtingai (fiksuotas 26,90 m atstumo skirtumas).

Pareiškėjas nesutinka su Patikrinimo aktu iš esmės dėl to, kad prie jo pateiktoje Situacijos schemoje Žemės sklypo riba iš vakarinės ir pietinės pusės pažymėta kelio viduriu, pareiškėjo teigimu, nesilaikant 1992 m. rugsėjo 21 d. Žemės sklypo skiriamų privačiam ūkiui steigti ribų parodymo ir jų paženklinimo vietoje akto įrašo duomenų (pirmo lapo apačioje), kuriame nurodyta, jog „matavimo ženklai pagal natūralius kontūrus 14 m ir 10 m pločio kelius (kelio kraštu)“, taip pat nesilaikant Žemės sklypo abrise nurodytų žymėjimų (kelio kraštu).

Iš ginčijamų patikrinimo duomenų matyti, kad faktinių duomenų patikrinimas vietoje buvo atliktas, vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietovėje tvarkos aprašu (toliau – ir Aprašas), patvirtintu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2012 m. lapkričio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-475 (ginčui aktuali 2016 m. gruodžio 13 d. įsakymo Nr. 1P-456-(1.3.) redakcija), laikantis Viešojo administravimo įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytos procedūros.

Aprašas reglamentuoja Tarnybos atliekamų faktinių duomenų patikrinimų vietoje organizavimo ir vykdymo tvarką, pagal kurią patikrinami faktiniai duomenys vietoje, siekiant tinkamai išnagrinėti fizinių ir juridinių asmenų pateiktus prašymus, pranešimus, skundus, išvadas bei rekomendacijas ir parengti atsakymus (Aprašo 1 punktas). Aprašo 6 punkte įtvirtinta, jog faktinių duomenų patikrinimo vietoje rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu pagal 1 priede nustatytą formą, kuris saugomas NŽT sudaromoje byloje pagal Aprašo 11 punkto reikalavimus. Jeigu faktinių duomenų patikrinimo vietoje metu nustatomi žemės naudojimo tvarkos pažeidimai, teritorinio skyriaus darbuotojas surašo žemės naudojimo patikrinimo aktą pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 „Dėl Žemės naudojimo valstybinės kontrolės vykdymo dokumentų formų ir Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintą formą ir imasi priemonių pažeidimams pašalinti.

Konkrečiu atveju akivaizdu, jog Žemės sklypo patikrinimas buvo atliekamas tiriant galimai padarytą administracinį nusižengimą. Tokio pobūdžio patikrinimų tvarka nustatyta Žemės naudojimo valstybinės kontrolės nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. 1244 (toliau – ir Kontrolės nuostatai), konkretizuota Žemės naudojimo valstybinės kontrolės organizavimo ir vykdymo, administracinių nusižengimų teisenos Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos taisyklėse, patvirtintose Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)-499 (toliau – Valstybinės žemės kontrolės taisyklės, Taisyklės), kurios nustato taip pat žemės naudojimo patikrinimo aktų (toliau – Patikrinimo aktas), administracinių nusižengimų protokolų (toliau – Protokolas) surašymo, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo ir nutarimų administracinių nusižengimų bylose (toliau – Nutarimas) priėmimo ir žemės naudojimo tvarkos pažeidimų pašalinimo tvarką. Kontrolės nuostatuose įtvirtinta, jog žemės naudojimo patikrinimai atliekami pagal skundus ar pranešimus apie galimai padarytus žemės naudojimo pažeidimus, gavus kompetentingo viešojo administravimo subjekto motyvuotą prašymą ar pavedimą atlikti žemės naudojimo patikrinimą, turint informacijos ar kilus pagrįstų įtarimų apie padarytus žemės naudojimo pažeidimus (10.1 p.). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu, be kita ko, tikrinama, ar nenaikinami (negadinami) nuolatiniai žemėnaudos riboženkliai ir geodeziniai punktai (11.7 p.). Žemės naudojimo patikrinimo rezultatai įforminami Nacionalinės žemės tarnybos vadovo nustatytos formos patikrinimo akte, jame išdėstomi atitinkamai nustatyti faktai ir pateikiamos išvados (15 p.). Žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu nustačius žemės naudojimo tvarkos pažeidimų, žemės naudojimo valstybinę kontrolę vykdantys asmenys, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu, pradeda administracinio nusižengimo teiseną (16 p.).

Taisyklių 18 punkte nurodyta, jog Tarnybos darbuotojas žemės naudojimo patikrinimo metu turi atlikti visus būtinus ir reikalingus veiksmus, kurie užtikrintų tinkamą pažeidimo kvalifikavimą. Žemės naudojimo patikrinimas užbaigiamas surašant Tarnybos vadovo įsakymu patvirtintos formos Patikrinimo aktą (19 punktas).

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo ir nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog skundžiamas 2017 m. gruodžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas Nr. FD-341-(14.6.141.) yra administracinio nusižengimo tyrimo sudėtinė dalis, kurios metu buvo užfiksuota patikrinta faktinė situacija dėl riboženklių buvimo. Administracinio pažeidimo tyrimas buvo užbaigtas 2018 m. vasario 2 d. priimtu NŽT Kaišiadorių skyriaus vedėjo nutarimu Nr. 1 byloje ROIK:18077873950, kuriuo administracinio nusižengimo bylos teisena nutraukta (nepradėta). Byloje nėra jokių duomenų, kad šis nutarimas būtų apskųstas, panaikintas.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sutiktina su atsakovės pozicija, jog šioje byloje skundžiamas Patikrinimo aktas yra tarpinis procedūrinis dokumentas, kurio panaikinimas pareiškėjui teisinių pasekmių nesukurs, todėl jo teisėtumas negali būti vertinamas pagal atskirą reikalavimą, t. y. toks sprendimas negali būti savarankiškas skundo administraciniam teismui dalykas, nes tokio pobūdžio ginčų administracinis teismas nesprendžia (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Nagrinėdamas skundus dėl materialinių teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis. Kadangi pareiškėjo reikalavimas dėl Patikrinimo akto panaikinimo nenagrinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl dėl šio reikalavimo byla nutrauktina (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas). Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-547-438/2015 ir kt.).

Be pirmiau nurodyto reikalavimo, pareiškėjas prašo panaikinti Skundžiamus raštus, kurie priimti pareiškėjui pasinaudojus ikiteismine tvarka, nesutinkant su Patikrinimo akte užfiksuotais duomenimis dėl sklypo ribų ir riboženklių.

Administracinių aktų panaikinimo teisinius pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnis. Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) turi būti panaikintas, jeigu jis yra: 1) neteisėtas iš esmės, tai yra savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams; 2) neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas viešojo administravimo subjektas; 3) neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (1 d.). Skundžiamas teisės aktas (ar jo dalis) gali būti panaikintas ir kitais pagrindais, kuriuos administracinis teismas pripažino svarbiais (2 d.).

Pareiškėjas teismui neišdėstė Skundžiamų raštų panaikinimo teisinių pagrindų. Jis nekelia ginčo dėl Apraše, Kontrolės nuostatuose, Valstybinės žemės kontrolės taisyklėse įtvirtintų patikrinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos pažeidimų, dėl Viešojo administravimo įstatyme įtvirtintų reikalavimų organizuojant faktinių duomenų patikrinimo procedūrą, reglamentuotą įstatymo 30 straipsnyje, neatitikčių.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas skunduose NŽT Kaišiadorių skyriui, Tarnybai ir teismui esminiais nurodė argumentus dėl Patikrinimo akte neteisingai užfiksuotų matavimų, tačiau, administracinę bylą dėl Patikrinimo akto nutraukus, šie argumentai nėra reikšmingi Skundžiamų raštų pagrįstumo ir teisėtumo požiūriu.

Pareiškėjo atstovas tvirtino, jog atsakovės darbuotojams atliekant Žemės sklypo matavimus patikrinimo vietoje buvo pažeistas Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 522 (toliau – ir Kadastrinių matavimų taisyklės), 11 punkto reikalavimas, nes nebuvo atsižvelgta į byloje esančius dokumentus.

Teismas pažymi, jog Kadastrinių matavimų taisyklės reglamentuoja nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų, kadastro duomenų surinkimo, tikslinimo bei apdorojimo tvarką. Už kadastrinius matavimus, jų atitiktį teisės aktų reikalavimams, be kita ko, ir Kadastrinių matavimų taisyklių 11 punkto, kuris numato, jog kadastriniai matavimai atliekami pagal teritorijų planavimo detaliuosius, specialiuosius planus, institucijų, atsakingų už žemės sklypų formavimo valstybinėje žemėje organizavimą, patvirtintus žemės sklypų planus, naudojant topografinius planus bei kitą geodezinę ir topografinę medžiagą (ginčui aktuali redakcija), tinkamą reikalavimų vykdymą yra atsakingas asmuo, atliekantis kadastrinius matavimus (konkrečiu atveju UAB „Ramlina“). Tarnyba teisės aktų nustatyta tvarka atlieka kadastrinių matavimų patikrinimą, suderinimą, priima sprendimus dėl kadastro duomenų patvirtinimo, tačiau kadastrinių matavimų neatlieka.

Konkrečiu atveju akivaizdu, jog Žemės sklypo patikrinimas, po kurio surašytas Patikrinimo aktas, buvo atliekamas kitu tikslu, t. y. Tarnybai vykdant valstybinę žemės naudojimo kontrolės funkciją administracinio teisės pažeidimo procese pagal pareiškėjo pateiktą pareiškimą policijai dėl riboženklių sunaikinimo, o ne kadastrinių matavimų tikrinimo ir derinimo procese.

Kaip minėta, Tarnybai atliekant žemės kontrolės funkcijas, jos veiklą, tokio pobūdžio patikrinimų tvarką, dokumentų surašymo formą, turinį, procedūras reglamentuoja pirmiau nurodyti teisės aktai (Aprašas, Kontrolės nuostatai, Valstybinės žemės kontrolės taisyklės), kurių pažeidimų pareiškėjas nenurodė.

Skundžiami raštai yra motyvuoti, pagrįsti faktinių aplinkybių vertinimu ir teisiniu argumentavimu, todėl iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Teismo vertinimu, juose aiškiai ir išsamiai išdėstyta, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) buvo suformuotas (duomenys neskelbtini) reformos žemėtvarkos preliminariame projekte ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, jo ribas pažymint ir posūkio taškų koordinates nustatant grafiškai pagal preliminarius matavimus, kurie buvo vykdomi su įprastais matavimo prietaisais, todėl jie naudoti ir patikrinimo metu. Atliekant preliminarius matavimus nebuvo nustatytos Žemės sklypo ribos valstybinėje koordinačių sistemoje.

Teismas pažymi, jog žemės sklypų kadastrinių matavimų, nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – ir Nuostatai). Nuostatų 32.1.1 papunktis reglamentuoja, kad nustatant žemės sklypo kadastro duomenis nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Žemės sklypo ribos vietovėje paženklinamos dalyvaujant žemės sklypo savininkui (esamajam arba būsimajam) arba jo įgaliotam asmeniui, taip pat suinteresuotiems asmenims – gretimų sklypų savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (toliau – kviestiniai asmenys). Kai žemės sklypas ribojasi su anksčiau geodeziniais prietaisais išmatuotu žemės sklypu, kurio ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nustatytos valstybinėje koordinačių sistemoje, ir kai bendra riba sutampa, kviestinis asmuo kviečiamas tik tuo atveju, jeigu reikia atstatyti sunaikintus riboženklius.

Pagal Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių, patvirtintų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos generalinio direktoriaus 2009 m. rugsėjo 3 d. įsakymu Nr. 1P-98 „Dėl Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos tikrinimo taisyklių patvirtinimo“, 13 punktą, jeigu atlikus tikrinimą kameraliai, iškyla abejonių dėl nustatytų žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinačių ar kartografuotų (nekartografuotų) faktinių žemės naudmenų ir (arba) situacijos elementų tikslumo, atliekamas žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimas vietovėje.

Iš administracinės bylos duomenų nustatyta, jog UAB „Ramlina“ matininkas A. J. atliko pareiškėjo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, sudarė žemės sklypo planą ir, vadovaudamasis Nuostatų 65 punktu, parengtą žemės sklypo kadastro duomenų bylą pateikė NŽT Kaišiadorių skyriui tikrinti. Skyrius patikrino žemės sklypo kadastro duomenų bylą ir 2016 m. kovo 21 d. surašė Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktą Nr. 06KAM-22036, kuriame nurodė aplinkybes, trukdančias suderinti parengtą žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) planą (buvo nustatyti pažeidimai ir dėl riboženklių, nes nebuvo nurodyta keliais riboženkliais paženklintos žemės sklypo ribos). Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla buvo pateikta pakartotinai Skyriui tikrinti ir 2016 m. balandžio 5 d. surašytas Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo aktas Nr. 06KAM-26878 ir žemės sklypo kadastrinių matavimų ir žemės sklypo ribų ženklinimo tikrinimo vietovėje aktas Nr. 06KDV-26878. Akte nurodyta, kad atlikus patikrinimą vietovėje rastas anksčiau įtvirtintas bendrą žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)ir (duomenys neskelbtini)) ribą žymintis riboženklis, todėl turi būti tikslinama UAB „Ramlina“ matininko A. J. parengtame žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) plane ribos posūkio tašką Nr. 1 žyminčio riboženklio vieta. Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastro duomenų byla grąžinta pareiškėjui tikslinti.

Administracinėje byloje nėra duomenų apie tai, kad Tarnybos nurodyti trūkumai, atliekant kadastrinius matavimus, UAB „Ramlina“ būtų pašalinti. Atliekant kadastrinius matavimus privalu laikytis juos reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, be kita ko, ir dėl riboženklių. Šios aplinkybės pareiškėjui buvo išdėstytos ir žinomos iš Tarnybos 2015–2018 m. surašytų raštų. Byloje nėra duomenų, kad jie būtų panaikinti, todėl yra galiojantys.

Įvertinus visumą nustatytų aplinkybių ir jas patvirtinančių įrodymų, darytina išvada, jog konkrečiu atveju Žemės sklypo patikrinimas buvo atliekamas ne siekiant patikrinti kadastrinių matavimų procesą, o atliekant Žemės sklypo naudojimo kontrolę dėl galimo administracinio nusižengimo nustatymo, įrodymų surinkimo dėl pareiškėjo skunde policijai nurodyto pažeidimo tinkamo kvalifikavimo, todėl pareiškėjo argumentai dėl patikrinimo metu nustatytų aplinkybių įtakos kadastrinių matavimų eigai yra nepagrįsti.

Skundžiami raštai yra pagrįsti ir teisėti, todėl nėra teisinio pagrindo jų panaikinimui ir išvestinio reikalavimo (įpareigojimo atlikti veiksmus) tenkinimui. Šia reikalavimų apimtimi skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Ginčai, susiję su privačių asmenų žemės sklypų ribų nustatymu, yra civilinio teisinio pobūdžio, reguliuojami daiktinės teisės normomis (CK 4.45 str. 1 d.), todėl nagrinėjami bendrosios kompetencijos teisme.

Visus kitus proceso dalyvių argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo atmetimui (patenkinimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo normas, taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Netenkinus pareiškėjo skundo, nėra pagrindo jam priteisti bylinėjimosi išlaidų, todėl šis prašymas taip pat netenkinamas (ABTĮ 40 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Administracinę bylą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus 2017 m. gruodžio 8 d. Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto Nr. FD-341-(14.6.141) panaikinimo nutraukti.

Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.