Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Viešame teismo posėdyje žodinio proceso būdu išnagrinėjo civilinę bylą dėl nuostolių atlyginimo pardavus netinkamos kokybės daiktą pagal ieškovės L. Š. ieškinį atsakovui V. Č. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-02-08 teismo posėdžio metu ieškovė papildomai nurodė, kad jos sutuoktinis O. Š. skelbimų portale “Autoplius” perskaitė skelbimą apie parduodamą automobilį MAZDA 5, susisiekė su kontaktiniu asmeniu ir sužinojo apie atsakovo parduodamą ginčo automobilį, kuris buvo po avarijos daužtas. 2017-02-04 kartu su sutuoktiniu ir draugu Š. T. atvyko į atsakovo namus (duomenys neskelbtini), kur juos pasitiko atsakovo žentas M. B., kuris jiems parodė kieme stovintį automobilį ir leido jį apžiūrėti, minėjo jog iki tol automobiliu važinėjo jo žmona, įvyko autoavarija. Vizualinės automobilio apžiūros metu matėsi, jog yra nukritęs priekio bamperis, daužtas priekis, susilankstęs “kapotas”, matėsi pabirusios detalės, iššokusios oro pagalvės. Jos sutuoktinis O. Š. apžiūrėjo automobilį, pažvelgė po variklio dangčiu. Automobilis užvestas nebuvo, nes pardavėjas sakė, kad išsikrovęs akumuliatorius ir užvesti automobilio nėra galimybės. Po to namuose buvo surašyta automobilio pirkimo-pardavimo sutartis, kurią pasirašė ji ir atsakovas, kiekvienas savo ranka įrašydamas duomenis apie save. Pasirašius pirkimo-pardavimo sutartį, jie pritvirtino automobilio bamperį ir automobilis buvo nutemptas iki jos sutuoktinio motinos namų (duomenys neskelbtini). Sekančią dieną automobilis buvo nutemptas į (duomenys neskelbtini). Suremontavus automobilio kėbulo sugadinimus ir užvedus automobilį, jis labai dūmino, važiavo lėtai, todėl teko jį remontuoti, nes buvo nustatytas variklio gedimas.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas pilnai.

Išnagrinėjus bylą, nustatyta, kad 2017 m. vasario 4 d. šalys surašydamos specialiame blanke sudarė transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas V. Č. ieškovei L. Š. pardavė automobilį Mazda 5, identifikacinis numeris (duomenys neskelbtini), valst. Nr.(duomenys neskelbtini) , už 3650 Eur. Sutarties blanke nurodyta, kad sutartyje turi būti nurodyta informacija, ar transporto priemonė eismo ar kitų įvykių metu per laikotarpį, kurį buvo parduodamos transporto priemonės pardavėjas jos savininkas buvo apgadinta eismo įvykyje, bei jam žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose transporto priemonė buvo apgadinta. Taip pat turėjo būti nurodyti transporto priemonės trūkumai: stabdžių sistemos, vairo mechanizmo ir pakabos elementų, apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų, vairuotojų ir keleivių saugos sistemų, dujų išmetimo sistemos, vadovaujantis CK 6.431¹ straipsniu ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr.2B-231. CK 6.431¹ straipsnyje nustatyti reikalavimai motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutarčiai: sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie motorinę transporto priemonę, kurią pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, pardavėjas pirkimo–pardavimo sutartyje privalo pirkėjui nurodyti (deklaruoti) ridos duomenis, visus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas yra motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visus jam žinomus eismo ar kitus įvykius, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Privalomų pirkimo–pardavimo sutartyje nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąrašą tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Motorinės transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje privalomų nurodyti duomenų apie motorinę transporto priemonę ir jos trūkumus sąraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2015 m. spalio 26 d. įsakymu Nr. 2B-231, nurodoma, kad sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie duomenys: motorinės transporto priemonės gamybinė markė; motorinės transporto priemonės komercinis pavadinimas; motorinės transporto priemonės identifikavimo numeris; motorinės transporto priemonės rida (odometro rodmenys); ar galioja transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra; eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta per laikotarpį, kurį pardavėjas buvo motorinės transporto priemonės savininkas, taip pat visi kiti pardavėjui žinomi eismo ar kiti įvykiai, kuriuose motorinė transporto priemonė buvo apgadinta. Sudarant motorinės transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį nurodomi šie trūkumai: stabdžių sistemos; vairo mechanizmo ir pakabos elementų; apšvietimo ir šviesos signalizavimo įtaisų; vairuotojų ir keleivių saugos sistemų; dujų išmetimo sistemos. Iš 2016-05-04 Techninės apžiūros rezultatų kortelės matyti, kad transporto priemonė atitinka techninius reikalavimus ir techinė apžiūra galioja iki 2018-05-04.

Bendrieji parduodamų daiktų kokybės reikalavimai, pardavėjo pareigos ir jo atsakomybės už parduotų daiktų kokybės trūkumus sąlygos nustatyta CK 6.333 straipsnio normose, o, jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad pažeidimas būtų pašalintas vienu iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje nurodytų būdų. Ieškovė remdamasi CK 6.334 straipsnio 3 dalimi reiškia reikalavimą atlyginti jos patirtas išlaidas už automobilio trūkumų ištaisymą, ir tai grindžia aplinkybe, kad jai buvo parduotas netinkamos kokybės daiktas, bei remiasi vartojimo sutarties sudarymą reglamentuojančiu CK 6.363 straipsniu.

Šioje byloje ieškovė nepagrindė pakankamais ir leistinais įrodymais, kad atsakovas užsiima automobilių pardavimo verslu, kaip beje ir neteigė, kad atsakovas tuo užsiiminėja asmeniškai. Iš atsakovo paaiškinimo ir rašytinių bylos įrodymų matyti, kad šis pardavė savo nuosavybės teise turėtą automobilį. Tai, kad automobilis nuosavybės teise pagal dokumentus (pirkimo-pardavimo sutartį, techninį pasą) jo pardavimo momentu priklausė atsakovui, neginčija ir ieškovė ir jos atstovai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teisminę praktiką yra išaiškinęs, kad teismas ex officio privalo identifikuoti vartojimo sutartis ir taikyti tiek bendrus visoms vartojimo sutartims, tiek sutarties rūšims nulemtus vartotojo teisių gynimo būdus. Kaip jau minėta, byloje nėra duomenų, jog atsakovas verčiasi automobilių prekyba. Ta aplinkybė, kad sudarant ginčo automobilio pirkimo- pardavimo sutartį vienokia ar kitokia apimtimi dalyvavo kiti asmenys (atsakovo žentas M. B.), dar nesudaro pakankamo pagrindo teigti, kad atsakovas gali būti prilygintinas asmeniui užsiimančiam automobilių pardavimo verslu. Taigi, nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp šalių susiklostė vartojimo pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, dėl ko CK normos reglamentuojančios vartojimo pirkimo-pardavimo sutarčių ypatumus nagrinėjamoje byloje netaikytinos.

Taigi, CK 6.327, 6.333-6.334-6.335, 6.337-6.338 straipsniuose įtvirtintomis įstatymo normomis siekiama apsaugoti sąžiningo pirkėjo, įsigijusio nekokybišką daiktą, teises ir teisėtus interesus. Tokio pobūdžio bylose pirkėjas (ieškovas) privalo įrodyti daikto neatitikimo kokybės reikalavimams faktą, o pardavėjas (atsakovas) kokybės trūkumų atsiradimą dėl pirkėjo kaltės. Pastaroji nuostata reiškia, kad pardavėjas garantiniu laikotarpiu yra atsakingas už parduoto daikto kokybę, jeigu neįrodo, kad pirkėjo nurodyti trūkumai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Taigi pagal CK 6.333 straipsnio 3 dalį pirkėjui pateikiant ieškinį pakanka nurodyti nupirkto daikto trūkumą, o pardavėjui tenka pareiga įrodyti, kad jis nėra atsakingas už pirkėjo nurodytą trūkumą, kuris atsirado per parduoto daikto kokybės garantijos terminą.

Ieškovės pateiktame UAB „Autosistema“ 2017-08-02 Defektaciniame akte teigiama, kad automobilio Mazda 5, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) vožtuvų kakliukai uždegę dėl netinkamo uždegimo kamerose, netinkamų velenėlių fazių; cilindruose žymės nuo vožtuvų sijonėlių, buvo cilindrų smūgis į vožtuvus, reiškia buvo trūkęs paskirstymo diržas; paskirstymo velenėlių kumšteliai nusisukę nuo cilindrų smūgio į vožtuvus; variklio galvos plokštuma nešlifuota, bandyta lyginti su kažkokiu tai abrazyvu.

Liudytojas R. L., kurio bendrovėje buvo remontuojamas ginčo automobilis, paaiškino, kad automobilį savo rida remontui į UAB “ Autosistema” 2017-06-07 atvarė O. Š., kuris paaiškino, kad automobilis labai dūmina, variklis neišvysto greičio. Buvo atlikta automobilio diagnostika, kuri parodė, kad elektronikos srityje gedimų nėra. Buvo apžiūrėtas automobilio variklis ir apžiūros metu, išėmus oro filtrą, pasigirdo pukšėjimas, kuris atsiranda tada, kai oras stumdomas pirmyn atgal, kas rodo, kad nėra sandarumo variklyje, - vožtuvų sistemoje. Tada tapo aišku, kad visos problemos yra automobilio variklyje. Nuėmus variklio galvą, buvo matyti ankstesnio remonto žymės, kuris nebuvo kokybiškas ir nebuvo baigtas iki galo. Matėsi, kad paskirstymo diržas, kuris jau buvo pakeistas nauju, kažkada buvo trūkęs ir trūkimo metu sulankstė vožtuvus. Variklio stūmokliuose buvo matyti smūgio žymės. Toks įvykis galėjo būti ir autoavarijos metu, bet greičiausiai tai buvo kitomis aplinkybėmis. Variklio galva namų sąlygomis buvo šlifuota su abrazyvu ir vėl priderinta. Pradėję remontą, jie variklio galvutę nusiuntė remontui galvučių specialistams- UAB “Alytaus galvučių centras”, kurie nušlifavo galvutę. Pakeitus automobilio galvutę , dingo automobilio dūmingumas, tačiau pukšėjimas išliko, o tai rodo, kad nėra teisingas uždegimas ir paskirstymo velenėliai yra su defektais. Tada jie pakeitė velenėlius ir automobilio variklis pradėjo gerai dirbti. Visi darbai, kurie nurodyti sąskaitoje yra būtini ir susiję su variklio remontu, sąskaita buvo apmokėta. Datą ant 2017-06-07 Paraiškos ištaisė jis, nes taip reikėjo bendrovės darbų organizavime. Tikroji paraiškos data yra 2017-06-07. Ieškovės automobilį remontavo ilgiau nei pas juos įprasta, mėnesį- tikrai. Šio liudytojo žodinio bylos nagrinėjimo metu pateikti paaiškinimai yra nuoseklūs, išsamūs, atitinka faktines bylos aplinkybes ir kitus byloje esančius, įrodymus, liudytojas nėra asmeniškai suinteresuotas šios bylos baigtimi, todėl teismas jais abejoti neturi jokio pagrindo.

Ieškovės pateiktų įrodymų: 2017-06-07 Paraiškos- sutarties, 2017-08-02 Defektacinio akto, 2017-08-02 PVM sąskaitos-faktūros, liudytojo R. L. paaiškinimų visuma byloje įrodyta, kad ginčo automobilis buvo su variklio defektais. Taigi, konstatuotina, kad ieškovė įvykė jai priskirtą įrodinėjimo pareigą ir pilnai įrodė aplinkybę dėl nupirkto daikto (automobilio) trūkumo. Pažymėtina, kad atsakovas automobilio defekto akto ir paties defekto neginčijo. Teismo posėdžio metu buvo išklausytas liudytojas V. G. nurodė kai kuriuos defektacinio akto neatitikimus ir trūkumus, tačiau turint omeny, kad minėtas liudytojas ginčo automobilio nematė, jo neapžiūrėjo, jokių reikšmingų bylai faktinių aplinkybių nenurodė, tai jo parodymai nėra tiek informatyvūs, kad juos laikyti absoliučiai patikimais ir neginčytinais. Pažymėtina ir tai, kad liudytojas V. G. (jo teigimu turintis didelę patirtį kaip turto vertintojas ir automobilių techninis specialistas ) paaiškino, kad tokie sugadinimai ir dalykai, kurie nurodyti defektaciniame akte yra galimi, t.y. galimai trūkęs paskirstymo diržas sugadino kitas detales ir automobilis važiuoti negalėjo. Taigi, ieškovė byloje įrodė, kad po pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo buvo rastas ginčo automobilio variklio defektas.

Esminis ginčas tarp šalių yra kilęs dėl to, kuriuo momentu atsirado ginčo automobilio variklio defektas. Kaip jau minėta, atsakovas, siekdamas išvengti atsakomybės, byloje privalėjo įrodyti aplinkybę, kad ginčo automobilio defektai atsirado po daikto perdavimo pirkėjui dėl šio, kitų asmenų veiksmų ar nenugalimos jėgos poveikio. Pagal CPK 178 straipsnyje įtvirtintą bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę įrodinėja tas, kas tvirtina. Jeigu asmuo nurodo tam tikrą aplinkybę, jis privalo ją patvirtinti faktiniais duomenimis. Atsakovas jokių įrodymų į bylą nepateikė, o apsiribojo tik deklaratyviais teiginiais, kad automobilio variklio defektas atsirado jau po daikto perdavimo ieškovei. Kaip matyti šalių sudarytoje Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartyje atsakovas nenurodė nei vieno transporto priemonės trūkumo, taip pat nenurodė ir buvusių eismo įvykių, kuriuose dalyvavo ginčo automobilis, nors teismo posėdžio metu pripažino, kad eismo įvykių su ginčo automobiliu buvo ne vienas. Minėtoje sutartyje yra tik atžyma, kad automobilis daužtas ir atžyma, kad transporto priemonės privalomoji techninė apžiūra galioja. Jeigu tikėti atsakovu, kad dirželis trūko automobilį naudojant ieškovei, o iš šalių paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė nusipirkusi automobilį pravažiavo juo gana nedidelį atstumą, tai labiau tikėtina, kad ginčo automobilio pardavimo momentu automobilio dirželis (kuris keičiamas pravažiavus tam tikrą atstumą) jau buvo nusidėvėjęs ir atsakovas turėjo šį defektą nurodyti automobilio pirkimo - pardavimo sutartyje, tačiau to nepadarė, taigi neatskleidė visos informacijos apie ginčo automobilio techninę būklę. Kaip ir neatskleidė informacijos, kad ginčo automobilis buvo ne viename eismo įvykyje. Atkreiptinas dėmesys, kad iš pateikto defektacinio akto matyti, kad ginčo automobilio variklis jau buvo anksčiau remontuotas, t.y. bandyta lyginti su kažkokiu tai abrazyvu. Atsakovas kategoriškai neigia, kad tuo laikotarpiu, kai jis naudojosi ginčo automobiliu, buvo atliktas bet koks automobilio remontas ir nurodė, kad tuo metu, kai automobilis buvo pas jį, variklio remontas nebuvo atliekamas. Iš ieškovės atstovo O. Š. ir liudytojo R. L. paaiškinimų matyti, kad ginčo automobilis po to, kai ji įsigijo ieškovė, buvo remontuojamas dviem etapais, t.y. iš pradžių suremontuotas daužtas kėbulas, o po to šalinamos kitos problemos( dėl netinkamos automobilio traukos, padidinto dūmingumo ir t.t.). Taigi, ieškovės iniciatyva, pirmiausia, buvo atlikta automobilio elektronikos diagnostika, o po to ieškoma mechaninių defektų ir tik jos metu buvo nustatyta, kad automobilio variklis jau anksčiau buvo remontuotas ir tai buvo atlikta nekokybiškai. Ieškovė nurodė, kad ji iki tol ginčo automobilio variklio neremontavo. Taigi, nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu būtų nelogiška teigti, kad ankstesnį nekokybišką variklio remontą atliko ieškovė. Jei ji būtų tai padariusi, žinant, kad variklis buvo remontuotas ir turi mechaninių defektų, iš pradžių atlikti automobilio elektronikos tikrinimą, mokėti už tai pinigus ir tik po to ardyti variklį ieškovei buvo netikslinga. Tokie ieškovės veiksmai neatitiktų jokių logikos dėsnių ir , todėl tokia įvykiu eiga nepriimtina. Vadovaujantis įrodymų tikėtinumo principu, vis dėlto laikytina, kad automobilio variklio defektai atsirado automobilį eksploatuojant atsakovui, kuris ginčo automobilį eksploatavo gana ilgą laiką, automobilis buvo keliuose eismo įvykiuose ir todėl galėjo būti remontuojamas (tame tarpe ir variklis). Taigi, atsakovas savo atsikirtimų, t.y. aplinkybės, kad ginčo automobilio variklio defektas atsirado po to, kai automobilis buvo parduotas ieškovei, neįrodė.

Tokiu būdu, darytina išvada, kad byloje pilnai įrodyta, jog ginčo automobilio variklio defektas atsirado tuo metu, kai ji eksploatavo atsakovas.

CK 6.333 straipsnyje yra aptarta, kad parduodamas daiktas turi būti tinkamos kokybės, t.y. daikto savybės neturi būti blogesnės, nei numatyta tam daiktui taikomame techniniame reglamente (kokybę nustatančiuose dokumentuose), jei tokie yra, ir šio daikto pirkimo-pardavimo sutartyje. Kaip jau minėta, atsakomybė už daikto trūkumus pardavėjui atsiranda tuomet, kai pirkėjas įrodo šių trūkumų buvimą iki daikto jam perdavimo ar dėl priežasčių, atsiradusių iki daikto perdavimo. Be abejo, nagrinėjamoje byloje atsižvelgtina ir į tą aplinkybę, kad įgyjant naudotą ( daužtą) automobilį, jo pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujo automobilio savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi. Anksčiau eksploatuotas daiktas neabejotinai reikalauja papildomų investicijų, kas ir apsprendžia tokio daikto kainos (daikto vertės) ženklius skirtumus, lyginant su visiškai nauju daiktu, tačiau visais atvejais turi realiai egzistuoti galimybė daiktą normaliai eksploatuoti pagal įprastinę paskirtį (CK 6.327 straipsnis, 6.333 straipsnio 2 dalis, 4 dalis, 6 dalis). Kaip matyti iš šalių paaiškinimų, ginčo automobilį ieškovė (pirkėja) L. Š. apžiūrėjo prieš sudarant pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau tai buvo padaryta išoriškai, nes buvo išsikrovęs automobilio akumuliatorius ir dėl to nebuvo galimybės užvesti automobilio. Be to atsakovas turėdamas pareigą, numatytą CK 6.431¹ straipsnyje nurodyti autoįvykius, į kuriuos automobilis buvo patekęs jam būnant savininku, nenurodė šios aplinkybės automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje. Kaip ir nenurodė kitų automobilio defektų. Todėl atsakovas pažeidė pirkimo - pardavimo sutartį parduodamas ne tokios kokybės daiktą, kurį manė perkantis pirkėjas, t.y. kad automobilio variklis yra netvarkingas, kad automobilis nėra ankščiau patekęs į autoįvykį. Teismas daro išvadą, kad atsakovas būdamas pardavėjas, nenurodydamas ieškovei kaip pirkėjai minėtų aplinkybių jos atžvilgiu buvo nesąžiningas.

Taigi, ieškinys yra įrodytas, pagrįstas ir tenkintinas pilnai.

Ieškinį tenkinus pilnai, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos ieškovės naudai ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybei( (CPK 79 straipsni, 88 straipsnis, 93 straipsnis, 96 straipsnis)

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti pilnai.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovės L. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1268 Eur (vieną tūkstantį du šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) nuostolių atlyginimui, 67 Eur (šešiasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 300 Eur (tris šimtus eurų) advokato atstovavimo išlaidų.

Priteisti iš atsakovo V. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) 4,40 Eur ( keturis eurus 40 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, įm. k. 188659752, atsisk. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.