Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2013-04-10 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant tęsti mokslą ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; 2) 2013-11-14 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 5 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą Šiaulių valstybinėje kolegijoje; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė subendrinta su Pakruojo rajono apylinkės teismo 2013-04-10 nuosprendžiu paskirta bausme ir nustatyta galutinė subendrinta bausmė - laisvės apribojimas 9 mėnesiams, įpareigojant tuo laikotarpiu tęsti mokslą Šiaulių valstybinėje kolegijoje ir neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis G. P. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką bei padarė tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų, o būtent:

Iš asmens blaivumo testo duomenų (alkotesterio parodymo) matyti, kad 2014-11-01, 02.47 val. G. P. nustatytas 1,81 promilių girtumo laipsnis (81 b. l.).

Iš asmens blaivumo testo duomenų (alkotesterio parodymo) matyti, kad 2014-11-01, 02.58 val. G. G. nustatytas 2,05 promilių girtumo laipsnis (9 b. l.).

Motyvuojamoji dalis

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas tada, kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų. Šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė yra įrodinėjimo dalykas. Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnio 1 dalį taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kokie kiti asmenys. Kaltinamojo veika laikoma sutrikdžiusia visuomenės rimtį arba tvarką tuomet, kai kaltininko veika turėjo tam tikrų neigiamų padarinių visuomenei. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia. Kaltininkas turi suvokti, kad įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, taip pat turi numatyti, jog dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir turi šių padarinių norėti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-03-19 nutartis byloje Nr. 2K-160/2013).

Išdėstytų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visuma visiškai įrodyta, kad kaltinamasis G. P. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Jo kaltę dėl šių inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo patvirtina nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, iš dalies ir paties kaltinamojo parodymai, specialisto išvada, parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas. Kaltinamasis G. P. savo kaltę pripažino iš dalies, teigė, kad dėl įvykusio konflikto kaltas ne jis vienas, nes abu su nukentėjusiuoju susistumdė, bet kad nukentėjusysis būtų nugriuvęs, nepamena, su koja jam gulinčiam nespyrė, nes taip jis daryti negalėjo. Nors kaltinamasis neigia tyčiniais savo veiksmais sužalojęs nukentėjusįjį, tačiau teismas tokius kaltinamojo parodymus vertina kritiškai. Jis pats patvirtino, kad buvo išgėręs, visų aplinkybių gerai neatsimena, nes buvo neblaivus. Kaltinamasis neneigė, kad naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“ įvyko konfliktas tarp jo ir nukentėjusiojo. Tokias aplinkybes vienareikšmiškai patvirtino ir liudytojai. Liudytojai R. R., M. V. ir E. J., kurie konfliktą matė iš arti, patvirtino matę, jog smūgius gulinčiam G. G. koja į veidą sudavė būtent G. P.. Liudytoja E. J. atpažino G. P. kaip asmenį, kuris spyrė ant žemės gulinčiam G. G. 2-3 kartus kojos pėda į galvą. Netikėti minėtais parodymais dėl suduoto smūgio teismas nėra pagrindo, minėti parodymai nuoseklūs, neprieštaraujantis kitiems byloje esantiems įrodymams. Atitinkamai kaltinamojo parodymus visame ištirtų įrodymu visete teismas vertina kaip siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Specialisto išvada patvirtina, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti kontaktuojant su kietu buku daiktu (-ais), mažiausiai vieno trauminio poveikio metu. Dėl nurodytų aplinkybių teismas pripažįsta, kad viešoje vietoje konflikto metu chuliganiškais ir įžūliais veiksmais G. P., spirdamas koja nenustatytą skaičių smūgių, sužalojo nukentėjusįjį G. G., padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Esant abejonių dėl tikslaus suduotų smūgių skaičiaus nukentėjusiajam į galvą, tikslintina kaltinimo dalis nurodant, kad suduotas ne mažiau vienas smūgis į veidą. G. P. objektyviai atlikti veiksmai, sukeltos pasekmės ir objektai, į kuriuos buvo kėsinamasi pavojingais veiksmais, įrodo jo tyčią, kuri pasireiškė elementarių elgesio taisyklių ir visuomenėje priimtų bendravimo dėsnių paniekinimu. G. P. viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, įžūliai, t. y. naudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiojo ir kitų atžvilgiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, savo veiksmais ir sukeltomis pasekmėmis sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, ką įrodo priverstinis kitų asmenų įsikišimas, policijos pareigūnų kvietimas, nutrauktas normalus žmonių bendravimas. G. P. padarytos veikos atitinka idealią nusikalstamų veikų sutaptį, numatytų BK 138 straipsnio 2 dalyje 8 punkte ir 284 straipsnio 1 dalyje.

BK 59 straipsnio 1 dalyje 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai padaryta nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Pažymėtina, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, kurios patvirtintų provokuojantį nukentėjusiojo G. G. elgesį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktas įvyko klube, tiek nukentėjusysis, tiek kaltinamasis buvo vartoję alkoholinių gėrimų. Iš asmenų, apklaustų teisme, duotų parodymų, negalima daryti išvados, kad G. G. elgėsi provokuojančiai ar kitaip neteisėtai. Nors kaltinamasis ir jo draugai S. J., A. J. ir V. J. tvirtino, kad nukentėjusysis G. G. visą vakarą stumdėsi, mergino kaltinamojo draugę V. J., buvo ją apsikabinęs, tačiau pati liudytoja V. J. nurodė, kad nukentėjusiojo kabinėjimasis, nebuvo toks, kad reikėtų kreiptis į apsaugos darbuotojus, tarp jų jokio žodinio konflikto nebuvo. Be to, G. P. veiksmai prieš G. G. buvo ne iškart po tariamo kabinėjimosi prie jo draugės, o vėliau, praėjus tam tikram laiko tarpui. Liudytojas M. V. patvirtino, kad G. G. tą naktį buvo išgėręs, bet neagresyvus, jis bendravo, šoko, svirduliuojantis nebuvo. Taip pat pažymėtina, kad kaltinamojo draugės merginimas (stebėjimas, apkabinimas, kvietimas šokti) klube, nesant neteisėtų aktyvių nukentėjusiojo veiksmų, nėra laikytinas provokuojančiu elgesiu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme.

G. P. atsakomybę lengvinančią aplinkybę laikytina tai, kad jis iki teisiamojo posėdžio savo noru atlygino dalį (tuo metu tai buvo visa turtinė žala, o dokumentus, patvirtinančius kitą - didesnę turtinę žalą, nukentėjusysis pateikė teisiamojo posėdžio metu,) nukentėjusiajam padarytos turtinės žalos (BK 59 str. 2 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Skiriant bausmę G. P. už padarytas nusikalstamas veikas teismas atsižvelgia į jų pavojingumo laipsnį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, padarytos veikos motyvus ir tikslus, į kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes.

G. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskiriam nesunkių nusikaltimų, kita apysunkių nusikaltimų kategorijai. Jis praeityje teistas du kartus, bausmę atlikęs (74-75 b. l.), administracine tvarka nebaustas (76 b. l.), nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ šaltkalviu (72 b. l.), studijuoja Šiaulių universitete (135 b. l.), darbovietės ir gyvenamosios vietos bendruomenės charakterizuojamas teigiamai (136, 137-138 b. l.), todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus aplinkybes, kad G. P. yra teisiamas trečią kartą, su laisvės atėmimu susijusios bausmės jam iki šiol nebuvo skirtos, bausmes atlikęs, yra jauno amžiaus, mokosi, dirba, turimais duomenimis iki šiol naujų nusikalstamų veikų nėra padaręs, todėl yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus šios bausmės atlikimo.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikino sulaikymo laikas 2014-11-01 – viena para (82, 83 b. l.) (BK 66 str.).

Paskirta kardomoji priemonė kaltinamajam paliktina galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina (97-98 b. l.; BPK 139 str. 3 d.).

Nukentėjusysis G. G. pareiškė civilinį ieškinį dėl 355,49 Eur turtinės žalos atlyginimo, 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 289,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (124-126 b. l.). Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis patikslino ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, padidindamas ją dar 1045,59 Eur.

Nukentėjusiojo G. G. prašymas atlyginti turtinę žalą tenkintinas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl padarytos nusikalstamos veikos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. Byloje nustatyta, jog dėl G. P. padarytų nusikalstamų veikų nukentėjusysis patyrė turtinę žalą. Kaltinamasis G. P. atlygino dalį turtinės žalos – 355,49 Eur, tačiau liko neatlyginta dar 1045,59 Eur. Iš UAB „Šiaulių implantologijos centro“ sąmatos matyti, kad viršutinio žandikaulio alveolės rekonstrukcija vertinama apie 1303 Eur (132 b. l.). Iš pateikto mokėjimo kvito matyti, kad UAB „Šiaulių implantologijos centras“ sumokėta 1020 Eur suma. Nukentėjusiojo atstovas paaiškino, kad ši suma yra už nukentėjusiajam atliktą žandikaulio operaciją. Todėl teismas neturi pagrindo pateiktų dokumentų apie išlaidas vertinti kaip nepagrįstas ar netinkamas. Taip pat pateiktas mokėjimo kvitas dėl įsigytų medikamentų. Todėl ieškinys dėl reikalaujamos turtinės žalos pagrįstas byloje pateiktais dokumentais, atitinkamai tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo.

Nukentėjusysis byloje taip pat prašo priteisti 7000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Neteisėtais veiksmais gali būti pakenkiami neturtiniai asmens interesai, kuriuos taip pat saugo ir gina teisė (CK 1 str. 1 d.). Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Tyčiniais smurtiniais chuliganiškais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiajam G. G. padaryti sužalojimai, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl nukentėjusysis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas, įtvirtintas CK 6.283 straipsnio 1 dalyje, objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas vadovaujasi CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. G. G. dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė ne tik fizinį skausmą, bet ir neigiamus dvasinius išgyvenimus, nes sužalojimai padaryti matomoje galvos srityje - veide, dėl ko nukentėjusysis jautė diskomfortą ir nepatogumus bendraujant su kitais žmonėmis, neteko 10 proc. bendro darbingumo, nusikaltimo pasekmes jaučia iki šiol, reikalingas tolimesnis gydymas, pateikė įrodymus, jog jam reikalinga dantų implantavimo operacija. Įvertinus aptartų kriterijų visumą, atsižvelgiant į teismų praktiką, nustatant neturtinės žalos dydį analogiškose bylose, taikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, laikytina, kad nukentėjusiojo G. G. prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas iki 2000 Eur (CK 1.5 str., CK 6.250 str. 2 d.).

Nukentėjusiojo G. G. išlaidos gynėjos pagalbai apmokėti pripažintinos proceso išlaidomos (BPK 103 str. 6 p.). Kaip matyti iš bylos medžiagos, advokatas R. R. teikė teisines paslaugas nukentėjusiajam G. G. parengiant civilinį ieškinį, atstovaujant jį teisme. Dėl to nukentėjusysis patyrė 289,62 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti (133 b. l.), todėl ši suma priteistina iš kaltinamojo G. P. G. G. naudai.

Daiktai, turintys reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

1) kompaktinis diskas su nukentėjusiojo G. G. rentgeno nuotrauka, saugomas voke prie bylos galinio viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintinas G. G..

2) kompaktinis diskas su garso įrašu, gautas iš Bendrojo pagalbos centro, saugomas voke prie galinio bylos viršelio, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas saugoti prie bylos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

G. P. pripažinti kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir nuteisti 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

G. P. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 1 metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir nustatyti galutinę 1 metų 10 mėnesių laisvos atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, bausmės vykdymą atidėti 2 metams, įpareigojant G. P. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką be institucijos, vykdančios nuteistojo prižiūrą, leidimo neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Įpareigoti G. P. atlyginti priteistą turtinę žalą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką - 2014-11-01 (vieną parą).

Kardomąją priemonę G. P. palikti galioti, pradėjus bausmės vykdymą, panaikinti.

Nukentėjusiojo G. G. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti G. G. iš G. P. 1045,59 Eur turtinei, 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 289,62 Eur advokato pagalbai apmokėti. Kitą ieškinio dalį atmesti.

Kompaktinį diską su nukentėjusiojo G. G. rentgeno nuotrauka grąžinti G. G..

Kompaktinį diską su garso įrašu, gautu iš Bendrojo pagalbos centro, palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.