Alytaus apylinkės teismo įsakymas

išnagrinėjusi Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės Redos Berčiūnienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, susituokęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas, tačiau teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis K. J. 2017 m. lapkričio 26 d. apie 13 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje asmeninio konflikto peraugusio į muštynes metu, tyčia sutuoktinei E. J. suėmęs dešine ranka už kaklo, ją smaugė, sudavė rankos delnu vieną smūgį į kairės pusės žandą ir nemažiau kaip tris kartus spyrė į kairį šoną, taip smurtaudamas dėl kraujosruvos odoje ir poodyje juosmens abiejose pusėse nukentėjusiajai E. J. sukėlė fizinį skausmą ir padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.

Tokiais veiksmais K. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. savo kaltę pripažino iš dalies. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. J. yra jo žmona. Su žmona jau apie du mėnesius kartu negyvena. Jis gyvena bute (duomenys neskelbtini), kurį kartu su žmona nuomojasi. E. su sūnumi išėjusi gyventi kitur. Su žmona nesutaria, nes ji neištikima. 2017 m. lapkričio 26 d. buvo namuose (duomenys neskelbtini), miegojo, nes iš vakaro buvo vartojęs alkoholį. Kartu su juo namuose buvo žmonos brolis A.. Atėjus E., A. konflikte nedalyvavo. Atėjusi E. pradėjo aiškinti, kad atėjo pasiimti daiktų, priekaištavo dėl sūnaus priežiūros, nors sūnų buvo ką tik pasiėmusi iš jo tėvų. Jiems besikalbant, įvyko žodinis konfliktas, kurio pasėkoje, supratęs, kad E. telefonu skambina kitam vyrui, pastvėrė iš jos rankų mobiliojo ryšio telefoną ir metė į sieną sakydamas, kad namuose su jobariais nešnekės. Visa tai vyko kambaryje. E. pradėjo verkti ir rėkti, šoko ant jo ir pradėjo trankyti per galvą sudaužytu telefonu. Tuo metu E. brolis nutraukė ją nuo jo. Jis liepė E. išeiti iš buto. Pastūmė E. ant lovos. Kai E. vėl šoko į jį, jis spyrė jai norėdamas pataikyti į užpakalį, bet pataikė į juosmenį. Kiek tiksliai kartų spyrė neprisimena, gal vieną, o gal ir daugiau. E. nesmaugė ir jai į veidą smūgio nesudavė (b.l. 31-32).

Iš K. J. parodymo patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad K. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje, patikslino aplinkybes dėl įvykio vietos (b.l. 34-39).

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo K. J. kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, patvirtina kiti byloje surinkti duomenys.

Iš nukentėjusiosios E. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad K. J. yra jos sutuoktinis, kartu pragyveno 4 metus. Dabar apie mėnesį laiko gyvena atskirai. 2017-11-26 apie 13 val. nuvyko į namus adresu (duomenys neskelbtini), kuriuose gyveno kartu su K., pasiimti savo daiktų. Tuomet įvyko konfliktas. Dėl konflikto įvykusio 2017-11-26 su vyru K. yra abu kalti. Konfliktuojant įvyko grumtynės. Grumtynių metu ji pirma kirto vyrui, o tuomet jis jai atgal kirto delnu per veidą. Smūgis buvo nestiprus. Grumtynių metu K. ją parvertė ant lovos ir užspaudęs norėjo atimti telefoną. Tuomet jis ją užrėmęs, prispaudė ranka kaklą. Galbūt jis to net pats nejautė. Kuomet K. atėmė telefoną ir sudaužė, mesdamas į sieną, ji jam aiškino, kad jam bus blogai dėl sudaužyto telefono. Jos brolis ją mėgino atitraukti nuo K.. Tuomet ji pati, o gal K. ją pastūmė ir ji nukrito ant lovos, o K. jai įspyrė į juosmenį tris kartus. Atsistojusi ėjo susirinkti sudaužyto telefono, bet K. neleido. Pakėlusi nuo žemės telefoną K. telefonu sudavė į galvą. Šiuo metu jos santykiai su K. yra neblogi. Pretenzijų jam neturi, civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 14-15, 16-17).

Iš liudytojo A. O. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad E. J. yra jo sesuo. Jis su sese sutaria normaliai. Paskutiniu metu gyvena adresu (duomenys neskelbtini), sesės ir jos vyro nuomojamame bute. 2017-11-26 su sesės vyru K. buvo namuose. Kai atėjo E., su K. buvo blaivūs. E. atėjusi į butą pradėjo triukšmauti ir priekaištauti K., sakė, kad atėjo susirinkti daiktų. E. ir K. vaikas liko kambaryje žiūrėti televizorių. Kad baigtųsi konfliktas, tiek K., tiek ir jis, E. sakė išeiti iš buto ir netriukšmauti. Konfliktas vyko virtuvėje. Konflikto metu E. pasiėmusi savo mobiliojo ryšio telefoną surinko kažkokį telefono numerį ir žiūrėdama į K. kalbėjosi su kažkokiu vyriškiu. Matė, kad K. supyko, atėmė iš E. mobiliojo ryšio telefoną ir nuėjęs į kitą kambarį, ne į tą kur buvo vaikas, metė telefoną į sieną du kartus. Telefonas sudužo. Sesė, pakėlusi telefoną nuo grindų, pradėjo juo daužyti K. per galvą. Tuomet jis ją atitraukė nuo K. ir liepė eiti namo, tačiau E. nerimo ir K. paėmęs E. pastūmė ant lovos. Nuo pastūmimo E. nukrito ant lovos. Tuo metu kai E. nukrito K. įspyrė jai kažkur į nugaros sritį. Jis tai pamatęs, K. atitraukiau nuo E., kad neperaugtų viskas į didesnes muštynes. Vaikas grumtynių nematė (b. l. 24-25).

Iš liudytojo G. O. parodymų matyti, kad E. J. yra jo dukra. Jo santykiai su ja yra normalūs. Jis savo vardu buvo paėmęs mobiliojo ryšio telefoną, tačiau dabar tiksliai pavadinimo neprisimena, ir buvo davęs telefoną naudotis dukrai. Dėl to, kad dukros E. vyras K. minėtą mobiliojo ryšio telefoną sudaužė, jam pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b. l. 27).

Iš protokolo – pareiškimo matyti, kad nukentėjusioji E. J. 2017-11-26 kreipėsi į policijos komisariatą, nurodydama, kad 2017-11-26 apie 13 val. (duomenys neskelbtini) esančiuose namuose jos atžvilgiu smurtavo sutuoktinis K. J., kuris suėmęs dešine ranka už kaklo smaugė, delnu sudavė į kairės pusės žandą ir ne mažiau kaip tris kartus spyrė į kairį šoną, dėl ko ji jautė fizinį skausmą (b.l. 1-5).

Specialisto išvada Nr. G 1189/2017 (06) patvirtina, kad E. J. padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje juosmens abiejose pusėse ir sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 22).

Iš Asmens duomenų pažymos matyti, kad E. J. yra K. J. sutuoktinė (b. l. 42).

Tokiu būdu, aukščiau aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis K. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. J. tyčia nukentėjusiosios E. J. atžvilgiu panaudojo fizinį smurtą, sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą ir padarydamas jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Specialisto išvada patvirtina, kad nukentėjusiajai dėl kaltinamojo veiksmų padarytos kraujosruvos odoje ir poodyje juosmens abiejose pusėse ir sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamo tyčinių veiksmų ir nukentėjusiajai atsiradusių pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra šeimos nariai, todėl konstatuotina, kad smurtas panaudotas artimoje aplinkoje prieš šeimos narį. Kaltinamojo veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies požymiai.

Kaltinamasis K. J. pasirašė protokolą, kuriame buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūloma bausme (b. 1. 60-62).

Teismas mano, kad procesas gali būti užbaigtas baudžiamuoju įsakymu. Skiriant kaltinamajam bausmę, atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padaryto nusikaltimo tikslus ir motyvus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pasekmes. Kaltinamasis K. J. padarė vieną nusikaltimą, kuris priskiriamas prie nesunkių. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas neteistu, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes laikytina, kad prokuroro siūloma laisvės apribojimo bausmė yra adekvati bausmė kaltinamajam.

Kaltinamojo atžvilgiu negali būti taikomos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi kaltinamasis savo kaltę pripažįsta iš dalies, todėl bausmė negali būti mažinama vienu trečdaliu. Tačiau teismas nustatydamas galutinės bausmės dydį, atsižvelgia į kaltinamąjį teigiamai charakterizuojančius duomenis, taip pat į pačios nukentėjusiosios provokuojantį elgesį šio įvykio metu.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

Pripažinti K. J. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės apribojimu devyniems mėnesiams.

Bausmės vykdymo metu įpareigoti K. J. dirbti ar registruotis darbo biržoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, skirti K. J. baudžiamojo poveikio priemonę – per bausmės atlikimo laiką dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus panaikinti.

Įteikti K. J. teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą, išsiunčiant jį registruotu laišku.

Išaiškinti K. J., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ji turi teisę paduoti teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.