Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. G. skundą dėl notarinio veiksmo neatlikimo suinteresuotiems asmenims Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarei Ž. B., A. K.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Iš bylos medžiagos nustatyta bei iš mirties liudijimo matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirė I. G. (b. l. 23). Gyventojų registro tarnybos išrašo duomenimis V. G. yra I. G. sūnus (b.l. 25). Iš Panevėžio miesto 6-ojo notarų biuro notarės Nijolės I. K. 2015 m. liepos 7 d. išduoto paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo matyti, kad minėtas liudijimas išduotas V. G. į išdavimo metu buvusį nekilnojamąjį turtą be turto apyrašo (b. l. 47-49). Iš I. G., mirusios 2015 m. kovo 23 d., 2007 m. vasario 22 d. sudaryto testamento matyti, kad testatorė minėtu testamentu po savo mirties padarė patvarkymą: I. G., atkūrus nuosavybės teise į bet kokio dydžio ir bet kokios paskirties žemės sklypus Lietuvos Respublikos teritorijoje ir perkeltus į Vilniaus apskritį pagal 2007 m. vasario 14 d. Panevėžio apskrities išvadą dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, Nr. 291, palieka A. K. (b.l. 54). Iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Švenčionių skyriaus 2019 m. gruodžio 11 d. rašto kopijos matyti, kad I. G. (mirusi) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. 45S-152 atkurtos nuosavybės teisės į A. K. nuosavybės teise valdytą nekilnojamąjį turtą Panevėžio apskrities, Panevėžio mieste 6,4245 ha žemės, perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam 30,0503 ha ploto miškų ūkio paskirties žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal jos vardu parengtą Panevėžio apskrities viršininko 2007 m. vasario 14 d. išvadą Nr. 291 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ (b. l. 77).

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose nagrinėjama civilinė byla e2YT-357-488/2020, pagal A. K. pateiktą pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, prašo atnaujinti terminą I. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui, pagal surašytą 2007 m. vasario 22 d. testamentą priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių, nes pareiškėjas nežinojo apie testatorės mirtį. Sprendimas nėra priimtas.

Taigi, matyti, kad tarp įstatyminio įpėdinio ir testamentinio įpėdinio yra kilęs ginčas dėl palikėjos turto - žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), be to, siekiama atnaujinti terminą I. G., mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui, pagal surašytą 2007 m. vasario 22 d. testamentą priimti, kaip praleistą dėl svarbių priežasčių.

Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. P. N. įstatymo 1 straipsnį notarams suteikta teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis Notariato įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti, tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011). Taigi, notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.

Darytina išvada, kad notaras gali išduoti paveldėjimo teisės liudijimą tik tokiu atveju, jei dėl paveldėjimo pagrindo, objekto, įpėdinių statuso ir kitų aplinkybių jam nekyla abejonių. Nustatytos bylos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad notarė pagrįstai neišdavė papildomo paveldėjimo teisės liudijimo pareiškėjui dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), nes nėra išspręstas ir ginčijamas teisme klausimas dėl testamentu palikto ir atkurto nekilnojamojo turto - žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), paveldėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 513 straipsnio 1 dalimi, bylą dėl antstolio ar notarinių veiksmų teismas išsprendžia nutartimi. Patenkinęs skundą, teismas notarinį veiksmą panaikina arba notarą (kitą asmenį, kuriam įstatymai suteikia teisę atlikti notarinius veiksmus) įpareigoja veiksmą atlikti. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, ir į tai, kad notarė nenagrinėja asmenų ginčų, nenustatinėja ginčytinų aplinkybių, mano, kad nagrinėjamu atveju notarei, iškilus abejonių dėl galimumo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, esant pretenduojančių į palikimą asmenų ginčams, nagrinėjamiems teisme, ji pagrįstai atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą. Teismui konstatavus, kad pareiškėjui pagrįstai neišduotas papildomas paveldėjimo teisės liudijimas į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), šiuo metu nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo skundo ir įpareigoti notarę išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą. Teismas taip pat sprendžia, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti notarę išduoti atsisakymą atlikti notarinį veiksmą neteko prasmės, nes teismui surinktų ir išnagrinėtų duomenų pagrindu konstatavus, kad notarė pagrįstai neišdavė papildomo paveldėjimo teisės liudijimo, t. y. paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo klausimą į žemės sklypą (duomenys neskelbtini) išnagrinėjus iš esmės, notarės atsisakymo įforminimas nesukels pareiškėjui jokių teisinių padarinių. Dėl išdėstytų motyvų pareiškėjo skundas atmestinas (CPK 511, 513 straipsniai).

Išnykus aplinkybėms, kliudžiusioms išduoti papildomą paveldėjimo teisės liudijimą, notarė pagal savo kompetenciją spręs dėl papildomo paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo į žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini) .

Iš pareiškėjo priteistinos 11,40 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 513, 290-292 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškėjo V. G. skundą atmesti.

Priteisti iš V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 11,40 Eur (vienuolikos eurų 40 centų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, įmokos kodas 5660.

Nutartis per 7 dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.