Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniosios tyrėjos 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28906-2025 pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-28906-2025 (toliau – ir Nutarimas) A. K. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 421 straipsnio 1 dalyje dėl to, kad 2025 m. rugsėjo 9 d. 18 val. 19 min., Vilniuje, Pavilnio – Vilniaus – Naujosios Vilnios pervažoje (4+634 km) ji, vairuodama automobilį, įvažiavo į geležinkelio pervažą, esant draudžiamam (raudona) šviesoforo signalui, tuo pažeisdama Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau – ir KET), 73.11., 168, 170 punktus. Už nurodytą nusižengimą A. K. skirta nuobauda – 360 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 2 mėnesiams.

Pareiškėja pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismui skundą, kuriuo prašo pakeisti Nutarimą dalyje dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nustatymo: pritaikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 421 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, netaikyti; kitą Nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Pareiškėja nurodo, jog skundu ji neginčija paties nusižengimo padarymo fakto, neginčija ir paskirtos baudos dydžio, tik siekia atkreipti dėmesį į nusižengimo padarymo aplinkybes ir ginčija paskirtą terminą atimti teisę vairuoti transporto priemones. Remdamasi ginčui aktualiu reglamentavimu ir teismų praktika, pareiškėja nurodo, jog teismas, spręsdamas klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymo, privalo atsižvelgti į 1) padaryto administracinio nusižengimo pobūdį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) asmenybę; 4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes; 5) vairavimo stažą; 6) ankstesnį asmens patraukimą administracinėn atsakomybėn; 7) asmeninio pobūdžio aplinkybes; 8) administracinio nusižengimo padarinius, ir įvertinti tikimybę, kad paskirta nuobauda pasieks jai keliamus tikslus.

Pareiškėja paaiškino, kad ji nėra teista, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, nėra įtraukta į psichiatrinių ar narkologinių įstaigų stebimų asmenų įskaitą, ikiteisminių tyrimų jos atžvilgiu nėra, nėra jokių duomenų ir apie tai, kad piktnaudžiautų alkoholiu ar darytų kokius nors teisės pažeidimus apsvaigusi nuo alkoholio, nėra valstybės išlaikytinė, dirba, yra socialiai atsakinga. Šios aplinkybės, pareiškėjos manymu, leidžia daryti išvadą, kad ji yra socialiai integravusis bei priimtiną gyvenimo būdą pasirinkusi pilietė, kad jos asmenybė atspindi tik teigiamus pilietės bruožus ir šios aplinkybės teikia pagrįstą pagrindą teismui manyti ir tikėti, kad jai gali daryti poveikį ir švelnesnė priemonė nei institucijos paskirtas teisių ribojimo terminas. Pareiškėjos teigimu, ji vairuoja jau virš (duomenys neskelbtini) metų. Niekuomet nėra padariusi jokių šiurkščių nusižengimų. Per visą laikotarpį kelis kartus buvo nežymiai viršytas greitis, tad yra tekę sumokėti kelias nedideles baudas. Yra atsakinga vairuotoja. Pažeidimą 2025 m. rugsėjo 9 d. padarė netyčia, atsitiktinai. Ji asmeniškai neatsimena, kad pervažiavo per pervažą degant raudonam šviesoforo signalui. Toje pervažoje yra šlagbaumas, taip pat STOP ženklas. Visuomet sustoja prie STOP ženklo ir tik tuomet važiuoja per pervažą. Prisimena vieną kartą, kai iš karto pervažiavus per pervažą nusileido šlagbaumas. Tuomet dar pagalvojo, kaip čia taip greitai šlagbaumas leistis pradėjo, bet gerai prisimena, kad tą kartą tikrai buvo sustojusi prie STOP ženklo.

Pareiškėja paaiškina, jog jau (duomenys neskelbtini) metų dirba (duomenys neskelbtini) įmonėje. Jos darbas kilnojamo pobūdžio. Automobiliu kasdien nuvažiuoja 220-340 km., kartais ir daugiau. Per mėnesį nuvažiuoja po 8 400-10 000 km. Taigi vairavimo teisė man tiesiogiai reikalinga darbe. Darbas yra kilnojamo pobūdžio. Pagal darbo sutartį jos darbo vieta yra visa Lietuva. Įmonė gali perkelti ją atlikti darbo funkcijas į bet kokią vietą. Taip pat ji privalo vykti į komandiruotes, pavyzdžiui, šią vasarą reikėjo vykti į Latviją, Klaipėdą, Mažeikius, Šiaulius, Telšius, Radviliškį. Todėl netekusi teisės vairuoti, negalėtų atlikti savo darbo funkcijų, dėl ko prarastų darbą. O netekusi darbo, neišgalėtų apmokėti savo turimų finansinių įsipareigojimų. Taigi vairavimo teisės praradimas būtų didelis smūgis visomis prasmėmis.

Pareiškėja akcentuoja, jog pažeidimą padarė nepiktybiškai, bet atsitiktinai per neapdairumą. Neneigia savo kaltės ir nuoširdžiai dėl padaryto pažeidimo gailisi. Neigiamų padarinių jai jau ir taip nepavyko išvengti. Teks sumokėti paskirtą piniginę baudą. Baudimą dėl padaryto administracinio nusižengimo jaučia ir tuo aspektu, kad tenka patirti gėdos jausmą prieš aplinkinius, taip pat dėl to, kad nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato ne tik teisės, bet ir moralės normos.

Pasak pareiškėjos, jos asmenybė bei nusižengimo padarymo aplinkybės nesuteikia pagrindo manyti, kad ANK 22 straipsnyje numatyti nuobaudos tikslai nebus pasiekti, jeigu jos atžvilgiu būtų taikytos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Per laikotarpį nuo nusižengimo padarymo iki dabar pilnai suvokė savo padaryto nusižengimo galimas pasekmes, padarė atitinkamas išvadas. Jau pats administracinio nusižengimo bylos procesas jai kelia didelį nerimą dėl aplinkybės, kad bus atimta specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti. Pripažįsta padarytą pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, todėl prašo atsižvelgti į tai, kaip į jos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 str. 1 d. 1 p.). Labai brangina teisę vairuoti, nes ji tiesiogiai reikalinga kasdienybėje ir darbe, todėl tikimybė, kad ateityje tai pasikartos, yra visiškai nereali. Ateityje pasiryžusi jokių pažeidimų niekada nedaryti, sprendimus priimti atsakingai. Prašo išreikšti humaniškumą, pasitikėjimą ja taikant jos atžvilgiu ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimant teisės vairuoti, o ji visomis jėgomis stengsis gerbti ir nepaminti išreikšto pasitikėjimo manimi.

Institucija atsiliepime į pareiškėjos skundą prašo gerbiamo jį atmesti kaip nepagrįstą, o Nutarimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir netaikyti specialiosios teisės atėmimo, nes padarytas nusižengimas priskirtinas prie pavojingų eismo saugumui pažeidimų, kadangi geležinkelio pervažos kirtimas degant draudžiamam šviesoforo signalui kelia ypatingai didelę grėsmę tiek vairuotojui, tiek keleiviams, tiek kitiems eismo dalyviams. Šio pobūdžio pažeidimai įstatymų leidėjo pagrįstai vertinami kaip pavojingi, todėl ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyta ne tik piniginė bauda, bet ir specialiosios teisės atėmimas. Pareiškėjos nurodomos aplinkybės (darbas, būtinybė vairuoti, reputacija, socialinis statusas) yra bendro pobūdžio, dažnai pasitaikančios analogiškose bylose, todėl savaime negali būti laikomos išimtinėmis. Pareiškėjos argumentas, kad ji „neatsimena, kad pervažiavo degant raudonam signalui“, taip pat nepaneigia nutarimo pagrįstumo, nes administracinė atsakomybė taikoma už objektyviai konstatuotą KET reikalavimų pažeidimą, o vairuotojas privalo nuolat stebėti šviesoforo signalus ir vadovautis jais. Skundžiamu nutarimu paskirta specialiosios teisės atėmimo trukmė – 2 mėnesiai – yra minimali ir proporcinga, atsižvelgiant į tai, kad sankcijoje numatyta poveikio priemonė apskritai taikytina siekiant užtikrinti administracinės nuobaudos tikslus (prevenciją, drausminimą, eismo saugumą). Skundžiamame nutarime Institucija įvertino atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad pareiškėja prisipažino ir gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl paskirta nuobauda ir poveikio priemonė parinkta vadovaujantis ANK 34 straipsniu, individualizuojant atsakomybę.

Pareiškėja ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Pareiškėjos skundas netenkintinas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir kaltės nėra, skundu prašoma pakeisti skundžiamą Nutarimą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalį, neskiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimo.

ANK 421 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad važiavimas per geležinkelį tam neskirtose vietose, prieš geležinkelio pervažą praleisti traukinio sustojusių kitų transporto priemonių apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą esant draudžiamam šviesoforo ar pervažos budėtojo signalui arba kai užtvaras yra nuleistas ar pradeda leistis, savavališkas užtvaro pakėlimas arba jo apvažiavimas, įvažiavimas į geležinkelio pervažą, kai už jos yra kliūtis, kuri verstų vairuotoją sustoti pervažoje, specialiai transportuoti neparengtų žemės ūkio, kelių, statybos ir kitų mašinų gabenimas per geležinkelio pervažą, kelio ženklo „Stop“, kuris pastatytas prieš geležinkelio pervažą, reikalavimo nesilaikymas užtraukia baudą vairuotojams nuo 360 iki 560 eurų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 6 mėnesių.

Pareiškėjai už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą paskirta minimali sankcijoje numatyta bauda bei minimaliam terminui atimta teisė vairuoti transporto priemones.

Pati pareiškėja kaltės dėl padaryto nusižengimo neneigia, nurodo, jog dėl padaryto nusižengimo gailisi, teismui pateiktu skundu prašo neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones, atėmimo, paaiškindama, jog teisė vairuoti transporto priemones būtina darbo funkcijų vykdymui, be to, prašo atsižvelgti į tai, jog anksčiau už šiurkščius nusižengimus nėra bausta, į jos teigiamą asmenybę.

Esminės administracinių nuobaudų skyrimo taisyklės yra įtvirtintos ANK 32 straipsnyje, remiantis kuriuo nuobauda ir administracinio poveikio priemonė už administracinį nusižengimą skiriama pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnį, laikantis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. Iš paminėto seka, kad administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimas asmeniui, padariusiam ANK specialiojoje dalyje įtvirtintą administracinį nusižengimą, yra išskirtinė teismo ar institucijos, administracinio nusižengimo bylą nagrinėjusios ne teismo tvarka, kompetencija. Tačiau, teismas (ar institucija, nagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą), spręsdamas asmeniui skirtinos nuobaudos dydžio klausimą, turi išlaikyti pusiausvyrą tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp administracinio nusižengimo pavojingumo pobūdžio ir už šį nusižengimą numatytos nuobaudos, t. y. paskirti tokią nuobaudą, kuri būtų adekvati padarytam administraciniam nusižengimui.

ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatyta, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.

Administracinė nuobauda (administracinio poveikio priemonė), taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje nustatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje nustatytos nuobaudos arba ją švelninant.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje, sprendžiant dėl paskirtos nuobaudos teisingumo, svarbu įvertinti paties padaryto pažeidimo pobūdį – iš byloje esančių vaizdo įrašų matyti, jog pareiškėja prie pervažos privažiavo jau maždaug 10 sekundžių degant raudonam šviesoforo signalui, prieš pervažą ji sumažino greitį, tačiau pradėjus leistis kelio užtvarui, pervažiavo bėgius, t. y. padarytas nusižengimas yra akivaizdus ir pavojingas, galintis sukelti itin sunkias pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į pačios pareiškėjos paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo – ji nurodo, jog sustojo prie STOP ženklo, tačiau iš pateiktų vaizdo įrašų matyti tiek tai, kad prieš šią geležinkelio pervažą STOP ženklo nėra, tiek tai, kad nei vienas automobilis prieš pervažą nesustoja, įskaitant ir pačią pareiškėją (ji tik sumažino greitį iki minimalaus, tačiau automobilis visiškai nesustojo). Taip pat kaip nereikšmingi vertintini pareiškėjos teiginiai, jog ji nepamena, kad būtų pervažiavusi geležinkelio pervažą degant raudonam šviesoforo signalui – kaip minėta, raudonas šviesoforo signalas iki jai privažiuojant pervažą, degė jau maždaug 10 sekundžių. Tuo tarpu tai, jog pareiškėja teigia tokio atvejo nepamenanti, galimai reiškia, jog ji apskritai nebuvo atidi eismo dalyvė ir netgi nepasižiūrėjo į šviesoforą.

Sprendžiant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo, būtina įvertinti bei nustatyti ne pavienes aplinkybes, o visą jų kompleksą, sudarantį pagrindą manyti, jog sankcijoje numatyti nuobaudos tikslai būtų neproporcingi padarytam nusižengimui.

Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėja kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino visiškai ir Institucija, priimdama Nutarimą, šią aplinkybę teisingai įvertino tai, kaip pareiškėjos atsakomybę lengvinančią aplinkybę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių Institucija išnagrinėjusi bylą nenustatė.

Iš administracinių nusižengimų registro išrašo duomenų, matyti, kad pareiškėja yra bausta už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (per 5 metus užfiksuoti 8 nusižengimai), tačiau nagrinėjamo pobūdžio pažeidimų neužfiksuota, ankstesni pareiškėjos padaryti nusižengimai nėra itin pavojingi. Pareiškėja paskirtas administracines nuobaudas yra sumokėjusi, kas neleidžia abejoti tokio asmens pareigingumu. Kita vertus, šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis ir sudarančiomis pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir skirti pareiškėjai švelnesnę nei įstatyme numatyta minimali sankciją ar neskirti jai administracinio poveikio priemonės.

Pareiškėjos padarytas nusižengimas vertintinas kaip vienas pavojingiausių administracinių teisės nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto priemonių eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai.

Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones pareiškėjai būtina darbo funkcijų vykdymui, pareiškėjai buvo žinoma iki nagrinėjamo nusižengimo padarymo, todėl ji turėjo būti itin atidi. Be to, teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog tai, kad asmeniui teisė vairuoti yra reikalinga darbui, nesudaro pagrindo tokios aplinkybės laikyti išskirtine ir tuo pačiu – neskirti administracinio poveikio priemonės. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas, ANK 421 straipsnio 2 dalyje nurodė, jog už ANK 421 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, t. y. ši administracinio poveikio priemonė skiriama privalomai, nesudarant teismui alternatyvos spręsti dėl jos tikslingumo, tuo pačiu iš esmės įtvirtinant įstatymo leidėjo požiūrį į šio nusižengimo pavojingumą tiek eismo saugumui, tiek asmenų sveikatai ar net gyvybei.

Teismui nekyla abejonių, jog atėmus teisę vairuoti transporto priemones, asmuo patirs laikinų nepatogumų ir nuostolių, tačiau nagrinėjamu klausimu formuojamoje teismų praktikoje laikomasi griežtos pozicijos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą administracinio poveikio priemonę, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Teismo vertinimu, byloje nėra nustatyta išskirtinių aplinkybių, pareiškėjos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų. Paskirta administracinio poveikio priemonė yra adekvati ir proporcinga jo padarytam nusižengimui ir nelaikytina asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina nubaudimo ir prevenciniams tikslams užtikrinti.

Pažymėtina, kad kiekvienas visuomenės narys turi laikytis įstatymų reikalavimų, o to nepadaręs, turi atsakyti įstatymų nustatyta tvarka, ką neabejotinai patvirtina ir ANK 22 straipsnyje įtvirtina administracinės nuobaudos paskirtis. Taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, siekdamas užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Vien tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos ir (ar) administracinio poveikio priemonės paskyrimas šiuo atveju akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Teismas pažymi, kad pareiškėjos skunde nurodomos asmeninio pobūdžio aplinkybės ir nusižengimo padarymo aplinkybės, jo pavojingumas, iš esmės jau buvo įvertintos priimant skundžiamą nutarimą ir paskiriant baudą bei specialios teisės atėmimą, nustatant minimalius jų dydžius.

Skunde išdėstytų argumentų visuma nesuteikia jokio teisinio pagrindo, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, pakeisti Nutarimą ir netaikyti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Teismo nuomone, Nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo keisti skunde nurodytais argumentais nėra jokio teisinio pagrindo, todėl skundas netenkinamas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. K. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2025 m. lapkričio 28 d. nutarimą Nr. 10-ANR_N-28906-2025 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.