- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-02
- Bylos Nr.
- N-575-2619-11
- Teisminio proceso Nr.
- 4-61-3-01181-2010-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Audrius Bakaveckas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal E. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutarties E. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
E. V. administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad ji 2010 m. gegužės 13 d., apie 21.06 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustojo ir paliko jį stovėti kelio ženklo Nr. 540 („Zona, kurioje draudžiama stovėti“) galiojimo zonoje. Tokiais veiksmais E. V. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 8 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 124¹ straipsnio 2 dalyje. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes ir tai, kad buvo nustatyta E. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. rugpjūčio 2 d. nutarimu E. V. už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 80 Lt bauda.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. lapkričio 4 d. nutartimi minėtą Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas, ištyręs bei įvertinęs byloje esančius duomenis, konstatavo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė padarius ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu, Institucijos pareigūno tarnybiniu pranešimu ir schema, taip pat fotonuotraukomis. Pažymėjo, kad iš byloje esančių fotonuotraukų ir pareigūnų nubraižytos schemos matyti, kad E. V. automobilis buvo pastatytas Vilniuje, Santariškių gatvėje, ties namu Nr. 41, palei siaurą ištisinę liniją ant nuožulnios šaligatvio dalies. Nurodė, kad vieta, kurioje buvo pastatytas automobilis, patenka į kelio ženklo Nr. 540, draudžiančio transporto priemonėms stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas, galiojimo zoną. Taip pat atkreipė dėmesį, jog iš nuotraukų ir schemos matyti, kad kelio ženklo Nr. 540 galiojimo ribose yra kelio ženklų, žyminčių transporto priemonių stovėjimo vietas bei stovėjimo būdą – kelio ženklas Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ su papildoma lentele Nr. 838, nurodančia, kad automobiliai tūri būti statomi priekiu užvažiavus ant šaligatvio, palei pat šaligatvio kraštą, esantį arčiausiai prie važiuojamosios dalies, tačiau vieta, kurioje buvo pastatytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis, nėra pažymėta specialiu ženklu, leidžiančiu stovėjimą, nors ant šaligatvio nubraižyta siaura ištisinė linija, žyminti transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Teismas pabrėžė, jog siekdamas visapusiško ir objektyvaus bylos aplinkybių išnagrinėjimo, raštu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorių su prašymu pateikti teritorijos, esančios Vilniuje, (duomenys neskelbtini), kelių eismo ženklinimo schemą, kur būtų nurodytas kelio ženklų ir kelio ženklinimo išdėstymas bei automobilių stovėjimui skirtos vietos, tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio departamento Eismo organizavimo skyrius 2010 m. spalio 21 d. raštu Nr. A104-4578(3.3.10.3-BR4) pranešė, kad prie minėto pastato kelio ženklų ir ženklinimo neprižiūri, nes statytojas šios teritorijos savivaldybės administracijai nepardavė. Tai įvertinęs, teismas atkreipė dėmesį, jog minėtas kelio ženklinimas, kuriuo žymimos stovėjimo vietų ribos, nėra atliktas įgaliotos institucijos, be to, prieštarauja pirmenybę turintiems toje teritorijoje eismą reguliuojantiems ženklams Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ ir Nr. 528 „Stovėjimo vieta“. Taip pat pažymėjo, jog KET 8 punktas nustato, kad jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Atsižvelgęs į tai, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju reikėjo vadovautis kelio ženklo Nr. 540 reikalavimais, pagal kuriuos, automobilių statymas jo galiojimo ribose draudžiamas, o išimtį sudaro tik atitinkamais kelio ženklais pažymėtos vietos. Remdamasis minėtomis aplinkybėmis ir tuo, jog nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilis buvo pastatytas ne specialiai tam tikslui skirtoje ir kelio ženklu Nr. 528 „Stovėjimo vieta“ pažymėtoje vietoje, o palei siaurą ištisinę liniją ant šaligatvio krašto (nuožulnios jo dalies), teismas konstatavo, kad E. V. padarė jai inkriminuotą pažeidimą.
II.
Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukta E. V. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį. Pažymi, kad pagal KET 3 priedą „Kelių ženklinimas ir jo charakteristikos“, siaura ištisinė linija žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas, taigi žymi specialiai stovėjimui skirtą ir atitinkamu ženklu pažymėtą vietą, kas patenka į kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ išimtį, kur transporto priemonėms galima stovėti. Taip pat nurodo, jog Vilniuje, (duomenys neskelbtini), nėra kelio ženklo Nr. 528 „Stovėjimo vieta“, todėl kelio ženklinimas neprieštaravo kelio ženklo reikalavimams. Teigia, kad vairuotojams nėra nustatyta pareiga tikrinti kelio ženklinimo teisėtumą, be to, teismas nepagrindė teiginio, kodėl minėtas įvykio vietoje esantis kelio ženklinimas nėra atliktas įgaliotos institucijos. Mano, jog net ir klaidingo, neįgaliotos institucijos atlikto kelio ženklinimo laikymasis negali būti pripažintas kalta veika, kadangi sukuria teisinio tikrumo dėl leidimo statyti automobilius įspūdį.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą Institucija prašo skundo netenkinti. Mano, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teigia, jog E. V. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą įrodyta. Taip pat pažymi, kad apeliaciniame skunde nurodyti argumentai vertintini kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gynimosi taktika, siekiant išvengti administracinės atsakomybės.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Nagrinėjamu atveju E. V. administracinė nuobauda buvo paskirta už ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymas, taip pat vairuotojų pareigų pėstiesiems, išskyrus nurodytas šio straipsnio pirmojoje dalyje, nevykdymas, stovėjimas ant šaligatvio, kai nėra tai leidžiančių kelio ženklų, stovėjimas ant vejos, pėsčiųjų (dviračių) tako arba važiavimas šaligatviu, veja ar pėsčiųjų (dviračių) taku užtraukia baudą vairuotojams nuo 50 Lt iki 100 Lt.
Administracinėn atsakomybėn patraukta E. V. apeliaciniame skunde neigia padariusi minėtą pažeidimą, iš esmės argumentuodama tuo, kad įvykio vietoje yra kelio ženklinimas, leidžiantis toje vietoje statyti transporto priemones – siaura ištisinė linija, žyminti transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Apeliantė teigia, kad minėtas kelio ženklinimas patenka į kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ išimtį.
ATPK 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad E. V. padarė ATPK 124¹ straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, nutartyje nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įvykio metu galiojusių KET 8 punktas inter alia įtvirtina, jog jeigu kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimai skiriasi, reikia vadovautis kelio ženklu. Kelio ženklas Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ nustato, kad ženkle nurodytu laiku, o jeigu laikas nenurodytas – visą parą transporto priemonėms draudžiama stovėti visuose keliuose, esančiuose teritorijoje už ženklo, išskyrus specialiai stovėjimui skirtas ir atitinkamais ženklais pažymėtas vietas. Atkreiptinas dėmesys, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo iš esmės neginčija fakto, jog vieta, kurioje buvo pastatytas E. V. automobilis, patenka į kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ galiojimo zoną. Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad minėtoje vietoje yra siaura ištisinė linija, tačiau nėra jokio kelio ženklo, numatančio specialiai stovėjimui skirtas vietas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog remiantis KET, siaura ištisinė linija, be kita ko, žymi transporto priemonių stovėjimo vietų ribas. Tačiau pabrėžtina, kad transporto priemonių stovėjimo vietų ribų pažymėjimas siaura ištisine linija savaime nereiškia, jog tokios vietos yra specialiai stovėjimui skirtos ir atitinkamais ženklais pažymėtos vietos kelio ženklo Nr. 540 „Zona, kurioje draudžiama stovėti“ prasme. Taigi, nagrinėjamu atveju E. V. privalėjo laikytis KET 8 punkte aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtintos pareigos, esant kelio ženklo ir kelių ženklinimo reikalavimų neatitikimui, vadovautis kelio ženklu. Aplinkybė, ar įvykio vietoje esantį kelio ženklinimą atliko tam įgaliota institucija, nagrinėjamu atveju jokios teisinės reikšmės neturi, kadangi nepaneigia minėtos KET 8 punkte numatytos pareigos.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui skirta nuobauda nėra per griežta, ji atitinka jo padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis paliekama nepakeista, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
E. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.