- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2024-10-04
- Bylos Nr.
- e1-3303-716/2024
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Mindaugas Striaukas
- Kaltinamasis
- A. D.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Striaukas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo elektroninę baudžiamąją bylą, kurioje A. D. (A. D.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, teistas:
1) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2008 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 str. 1 d. - 4 mėn. laisvės apribojimo bausme;
2) Vilniaus miesto 4 apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 4 d. baudžiamuoju įsakymu pagal 259 str. 1 d. - 8 MGL (1040 Lt) dydžio bauda;
3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 31 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 str. 2 d. - 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;
4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nuosprendžiu, pagal BK 260 str. 1 d. ir 2 d. - 5 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme,
bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį, 182 straipsnio 4 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
A. D. 2024 m. vasario 13 d., apie 17.35 val., būdamas UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini), prekių salėje susipakavo į tris plastikinius vienkartinius maišelius, kurių vertė 0,03 euro centai, du dantų šepetėlius „Colgate Keep Slim“, kurio vieno vertė 9,49 eurai (bendros 18,98 eurų vertės), vieną pakuotę dantų pastos „Max White Purple Colgate“, kurios vertė 8,19 eurai, vieną plaukų kaukę „T-Lab Professional Organic Shape“, kurios vertė 24,99 eurai, vieną pakelį maltos kavos „Illy Filter Cofee“, kurios vertė 11,49 eurai, 0,196 g vytintą kiaulienos nugarinę „Vikis“, kurios vertė 5,54 eurai, 0,320 g šaltai rūkytą kiaulienos išpjovą „Teresės mėsos gaminiai“, kurios vertė 8,80 eurai, 0,202 g vytintą kumpelį „Teresės mėsos gaminiai“, kurio vertė 6,06 eurai, 0,198 g vytintą kumpelį „Teresės mėsos gaminiai“, kurio vertė 5,94 eurai, 0,208 g vytintą kumpelį „Teresės mėsos gaminiai“, kurio vertė 6,24 eurai, tris pakuotes laukinių ketų lašišos ikrų „Premium“, kurios vienos vertė 15,99 eurai (bendros 49,97 eurų vertės), dvi pakuotes vaivorykštinių upėtakių raudonųjų ikrų „Alaska“, kurios vienos vertė 5,29 eurai (bendros 10,58 eurų vertės), vieną pakuotę sūrio roželių „T. Demoine Heidi“, kurios vertė 7,49 eurai, 0,360 g vytintą saliamį „Spianata Romana“, kurio vertė 9,36 eurai, 0,358 g šaltai rūkytą kiaulienos kumpį „Švarcvaldo“, kurio vertė 7,87 eurai, 0,362 vytintą saliamį „Spianata Romana“, kurio vertė 9,36 eurai, 0,358 g šaltai rūkytą kiaulienos kumpį „Švarcvaldo“, kurio vertė 7,96 eurai, dvi pakuotes sūdytos rūkytos atlantinių lašišų filė su oda „Zigmas“, kurios vienos vertė 5,69 eurai (bendros 11,38 eurų vertės), vieną kertuotį, kurio vertė 5,69 eurai, t. y. iš viso paėmė prekių, kurių bendra vertė 228,85 eurų, po ko, ant trijų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų bulvių brūkšninius kodus, kuriuos savitarnos kasoje nuskenavo ir banko kortele sumokėjo 3,50 eurus, t. y. sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai išvengė 225,35 eurų vertės turtinės prievolės, dėl ko UAB „Rimi Lietuva“ patyrė 225,35 eurų turtinę žalą.
Be to, A. D. 2024 m. vasario 27 d., apie 18.01 val., būdamas UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, į su savimi atsineštus du plastikinius vienkartinius maišelius susipakavo: pakuotę tarpdančių siūlo „Jordan Reach Flos S“, kurio vieno vertė 4,49 eurai, dvi dantų siūlų pakuotes „Elmex Waxed Mint“, kurios vienos vertė 8,19 eurai, du dantų šepetėlius „Colgate Slim Soft Gold“, kurio vieno vertė 6,09 eurai (bendros 12,18 eurų vertės), vieną vyrišką pieštukinį dezodorantą „Old Spice“, kurio vertė 5,09 eurai, vieną vyrišką rutulinį dezodorantą „Nivea Deep“, kurio vertė 4,69 eurai, dvi pakuotes maltos kavos „Pellini Espresso Cremoso“, kurios vieno vertė 7,69 eurai (bendros 15,38 eurų vertės), pakuotę kepintų ir sūdytų pistacijų „Arimex Premium“, kurios vertė 6,99 eurai, du batonėlius „Grenade“, kurio vieno kaina 3,29 eurai (bendros 6,58 eurų vertės), keturis baltyminius batonėlius „Oreo Grenade“, kurio vieno vertė 3,39 (bendros 13,56 eurų vertės), du baltyminius batonėlius „Grenade“, kurio vieno vertė 3,69 (bendros 7,38 eurų vertės), tris batonėlius „Grenade“, kurio vieno vertė 3,29 (bendros 9,87 eurų vertės), butelį alyvuogių aliejaus „Borges Extra Virgin“, kurio vertė 19,19 eurai, pakuotę kietojo sūrio „Džiugas 36 mėn. Gourmet“, kurios vertė 5,61 eurai, pakuotę kietojo sūrio „Džiugas 18 mėn. Piquant“, kurios vertė 4,76 eurai, šaltai rūkytą kumpį „Švarcvaldo“, kurio vertė 7,92 eurai, šaltai rūkytą kumpį „Švarcvaldo“, kurio vertė 7,48 eurai, vytintą kumpį „Bajorų“, kurio vertė 11,54 eurai, vytintą dešrą „Longaniza Payes“, kurios vertė 9,10 eurai, vytintą saliamį „Felino“, kurio vertė 12,92 eurai, du butelius šviežiai spaustų granatų sulčių, kurio vieno vertė 7,79 eurai (bendros 15,58 eurų vertės ir užstatas už tarą 0,20 euro centų), t. y. iš viso paėmė prekių, kurių bendra vertė 212,27 eurų, po ko, ant dviejų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų bulvių ir svogūnų brūkšninius kodus, kuriuos savitarnos kasoje nuskenavo ir banko kortele sumokėjo 4,21 eurus, t. y. sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalino iš įvykio vietos, tokiu būdu jis apgaule savo naudai išvengė 208,06 eurų vertės turtinės prievolės, dėl ko UAB „Rimi Lietuva“ patyrė 208,06 eurų turtinę žalą.
Be to, A. D. 2024 m. vasario 28 d., apie 17.35 val., būdamas UAB „Rimi Lietuva“ priklausančioje parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini), prekybos salėje, į su savimi atsineštus du plastikinius vienkartinius maišelius susipakavo: 12 vienetų sūdytos karamelės batonėlių „Grenade“, kurio vieno vertė 3,29 eurai (bendros 39,48 eurų vertės), 15 vienetų žemės riešutų baltyminių batonėlius „Grenade“, kurio vieno vertė 3,29 eurai (bendros 39,48 eurų vertės), 25 vienetus batonėlių „Maxim“, kurio vieno vertė 2,65 eurai (bendros 66,25 eurų vertės), vieną butelį šviežiai spaustų granatų sulčių, 0,5 l talpos, kurio vertė 12,99 eurai ir 0,10 euro centų užstatas už vienkartinę plastiko pakuotę, dvi pakuotes vytintų kiaulienos šiaudelių „Chili Gurmesa“, kurios vienos pakuotės kaina 3,99 eurai (bendros 7,98 eurų vertės), t. y. iš viso paėmė prekių, kurių bendra vertė 176,15 eurai, po ko, ant dviejų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų svogūnų ir morkų brūkšninius kodus, kuriuos norėjo savitarnos kasoje nuskenuoti ir tą sumą apmokėti banko kortele, t. y. planavo sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes prie jo priėjusi parduotuvės darbuotoja pastebėjo jo vykdomą apgaulę, tokiu būdu jis pasikėsino apgaule savo naudai išvengti 176,15 eurų vertės turtinės prievolės, taip pasikėsindamas padaryti UAB „Rimi Lietuva“ 176,15 eurų turtinę žalą.
II. Byloje surinkti duomenys
A. D. tyrimo metu kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad dėl savo veiksmų labai gailisi ir sutinka su UAB „Rimi Lietuva“ pareikštais civiliniais ieškiniais, įsipareigoja juos atlyginti. 2024 m. vasario 13 d. atėjo į parduotuvę „Rimi“, (duomenys neskelbtini), ir iš pradžių pasiėmė pirkinių krepšelį. Parduotuvės salėje pasiėmė tris vienkartinius plastikinius maišelius ir į juos susidėjo įvairių prekių (sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis prekėmis, jų kiekiais ir kainomis). Po to, jis nuėjo į daržovių skyrių ir ten elektroninėmis svarstyklėmis melagingai nurodė, kad pirks bulves ir pasvėrė maišeliuose sudėtas įvairias prekes, neva, tai būtų bulvės. Tuomet nuėjo iki savitarnos kasos ir atsiskaitė banko kortele už minėtas prekes, tarsi pirktų bulves, ir su visomis prekėmis išėjo pro kasas nesusimokėjęs tikrosios priekių kainos.
2024 m. vasario 27 d. ketino eiti į parduotuvę „Rimi“ ir prie jos sutiko pažįstamą A. Užėjo į parduotuvę kartu su A., kuriam apie savo ketinimą apgaule pasisavinti prekes, nieko nesakė. Jie vaikščiojo kartu prekybos salėje, jis rinkosi prekes sau, o A. – sau. Jis vėl į pirkinių krepšelį prisirinko įvairių prekių (sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis prekėmis, jų kiekiais ir kainomis), ir vėl nuėjo į daržovių skyrių. Taip, kaip ir pirmą kartą, susidėjo prekes į su savimi atsineštus plastikinius maišelius ir pasisvėrė prekes neva jos būtų morkos ir svogūnai. Tuo metu A. nematė, ką jis daro, ir jo manymu nesuprato, nes jie apie tai nesikalbėjo. Išsirinkęs prekes nuėjo kartu į savitarnos kasas, A. mokėjo už savo prekes, o jis, kitoje savitarnos kasoje, atsiskaitė banko kortele už pasiimtas prekes, lyg tai būtų daržovės. Apie šį sukčiavimo būdą, kaip ir minėjo, A. nesakė. Išėjo pro kasas nesusimokėjęs tikrosios priekių kainos.
2024 m. vasario 28 d. vėl nuėjo į aukščiau minėtą parduotuvę „Rimi“, nes ketino dar kartą apgaule įgyti prekių. Kaip ir pirmus du kartus pasiėmė pirkinių krepšelį. Šį kartą su savimi atsinešė plastikinius maišelius ir į juos prisidėjo įvairių prekių (sutinka su pranešime apie įtarimą nurodytomis kainomis ir jų kiekiais). Po to nuėjo į daržovių skyrių, pasisvėrė prekes, atsispausdino brūkšninius kodus ir savitarnos kasoje bandė nusipirkti norimas prekes, lyg tai būtų daržovės. Pasak jo, jam stovint prie savitarnos kasos ir jau skenuojant prekes prie jo priėjo parduotuvės darbuoja ir pasakė, kad maišelyje sudėtos ne daržovės. Jis išsigando ir suprato, kad jam nepavyks atsiskaityti kaip pirmuosius kartus, todėl išėjo iš parduotuvės. Pripažįsta, kad visus kartus vykdė nusikalstamą veiką, o būtent, kad apgaule savo naudai įgijo UAB „Rimi“ priklausantį turtą. Pažymėjo, kad šiuo metu intensyviai ieškosi darbo, kaip ir minėjo įsipareigoja atlyginti UAB „Rimi“ patirtą žalą. Jeigu jam bus paskirta bauda, prašo svarstyti galimybę leisti ją mokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį.
Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. vasario 13 d. nuo 8.00 val. dirbo minėtos bendrovės saugomame objekte, t. y. parduotuvėje „Rimi“, (duomenys neskelbtini), ir žiūrėjo stebėjimo kamerų fiksuojamus vaizdus. Tiksliai aplinkybių neprisimena, nes įvykis buvo seniai, bet pamena, kad buvo atvejis dėl sukčiavimo, kuomet vyras prekybos salėje ėmė įvairias prekes (higienos prekės, maisto produktus), ir šias prekes supakuodavo į vienkartinius maišelius bei atspausdino klaidingus prekių brūkšninius kodus su mažomis kainomis. Tokiu būdu, sukčiaudamas, už prekes sumokėjo iki 10 eurų, nors turėjo sumokėti galimai daugiau kaip 200 eurų. Taip pat jis parodė, kad 2024 m. vasario 28 d., nuo 8.00 val. dirbo aukščiau minėtoje parduotuvėje „Rimi“ prie vaizdo stebėjimo monitorių. Atliekant inkasacijos veiksmus, prie jo priėjo kasininkė, kuri pasakė, kad vyras savitarnos kasoje (tiksliai kurioje neprisimena) skenavo prekes, kurios buvo supakuotas į vienkartinius maišelius su klaidingais brūkšniniais kodais ir palikęs prekes išėjo iš parduotuvės. Šis vyras yra žinomas, nes 2024 m. vasario 13 d. ir 2024 m. vasario 27 d. tokiu pačiu būdų, t. y. sukčiaudamas, pasisavino prekes.
Liudytojas A. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. vasario 27 d., apie 18.01 val. vyras savitarnos kasoje nuskenavo žymiai pigesnių prekių (daržovių) brūkšninius kodus nuo maišelių, kuriuos jau buvo pats pasiruošęs prekybos salėje, tokiu būdu jis apgaulės būdu pasisavino prekes. Minėtas vyras buvo susidėjęs įvairias prekes į du plastikinius maišelius, kuriuos pasvėrė prekybos salėje kaip daržoves (bulves ir svogūnus), atsispausdino brūkšninius kodus ir juos priklijavo prie maišelių su prekėmis. Vaizdo stebėjimo kamerų įrašuose aiškiai matyti, kad šis asmuo nepirko nei bulvių, nei svogūnų. Per skaidrius plastikinius maišelius matosi visai kitos įvairios prekės.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta parduotuvė „Rimi“, esanti (duomenys neskelbtini).
Iš kitų objektų apžiūros protokolų matyti ikiteisminio tyrimo metu peržiūrėti parduotuvės „Rimi“ pateikti vaizdo įrašai, iš kurių matyti A. D. neteisėti veiksmai.
Iš tarnybinio pranešimo dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo, matyti, kad 2024 m. vasario 13 d. asmuo iš parduotuvės pasisavino prekes, atsiskaitė bekontakčiu mokėjimu, pasinaudodamas telefone esančia banko mokėjimo kortele. 2024 m. gegužės 3 d. gautas atsakymas iš AB „Swedbank“ apie tai, kad nurodyta banko kortele išduota A. D. vardu. Peržiūrėjus UAB „Rimi Lietuva“ pateiktus vaizdo stebėjimo kamerų įrašus ir sulyginus su A. D. nuotraukomis iš duomenų bazės, nustatyta, kad tai tas pats asmuo, sulyginus sutampa veido bruožai, kūno sudėjimas.
Motyvuojamoji dalis
III. Nusikalstamų veikų kvalifikavimas
BK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių.
BK 182 straipsnio 4 dalyje įtvirtina baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo nedidelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė nedidelės vertės turtinės prievolės ar ją panaikino. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalyje pateiktą turto vertės išaiškinimą turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL (150 eurų) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 eurų) dydžio sumos. Šiame straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl užtenka nustatyti bent vieną iš jų, kad asmeniui kiltų baudžiamoji atsakomybė. Būtinuoju sukčiavimo nusikalstamos veikos požymiu yra veikos padarymo būdas – apgaulė, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo, turtinės prievolės išvengimo ar panaikinimo būdas.
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytą rašytinę baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje, visiškai įrodyta.
Kaltinamasis A. D. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę pripažino visiškai ir išsamiai paaiškino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Kaltinamojo nurodytas aplinkybes patvirtina ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklaustų A. R., A. J. parodymai, ir kita, byloje esanti, rašytinė medžiaga, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, kitų objektų apžiūros protokolai, tarnybinis pranešimas dėl asmens, galimai padariusio nusikalstamą veiką, nustatymo.
A. D. veiksmai, kuomet jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir 2024 m. vasario 13 d. būdamas parduotuvės „Rimi“ prekių salėje susipakavo į tris plastikinius vienkartinius maišelius prekių, kurių bendra vertė 228,85 eurų, po ko, ant minėtų trijų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų bulvių brūkšninius kodus, kuriuos savitarnos kasoje nuskenavo ir banko kortele sumokėjo 3,50 eurus, t. y. sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalino iš minėtos parduotuvės, dėl ko apgaule savo naudai išvengė 225,35 eurų vertės turtinės prievolės ir padarė UAB „Rimi Lietuva“ 225,35 eurų turtinę žalą, teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje.
A. D. veiksmai, kuomet jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir 2024 m. vasario 27 d., būdamas parduotuvės „Rimi“ prekybos salėje, į su savimi atsineštus du plastikinius vienkartinius maišelius susipakavo prekių, kurių bendra vertė 212,27 eurų, po ko, ant minėtų dviejų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų bulvių ir svogūnų brūkšninius kodus, kuriuos savitarnos kasoje nuskenavo ir banko kortele sumokėjo 4,21 eurus, t. y. sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalino iš minėtos parduotuvės, dėl ko apgaule savo naudai išvengė 208,06 eurų vertės turtinės prievolės ir padarė UAB „Rimi Lietuva“ 208,06 eurų turtinę žalą, teisingai kvalifikuoti kaip baudžiamasis nusižengimas, numatytas BK 182 straipsnio 4 dalyje.
A. D. veiksmai, kuomet jis, veikdamas tiesiogine tyčia ir 2024 m. vasario 28 d. būdamas parduotuvės „Rimi“ prekybos salėje, į su savimi atsineštus du plastikinius vienkartinius maišelius susipakavo prekių, kurių bendra vertė 176,15 eurai, po ko, ant minėtų dviejų plastikinių vienkartinių maišelių užklijavo ankščiau pasvertų svogūnų ir morkų brūkšninius kodus, kuriuos norėjo savitarnos kasoje nuskenuoti ir tą sumą apmokėti banko kortele, t. y. planavo sumokėjo mažesnę nei tikrą prekių kainą ir su minėtomis prekėmis pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes prie jo priėjusi parduotuvės darbuotoja pastebėjo jo vykdomą apgaulę, teisingai kvalifikuoti kaip pasikėsinimas įvykdyti baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 4 dalyje.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
Prokuroras siūlo baudžiamąją bylą užbaigti baudžiamojo įsakymo priėmimu.
Teismas nustatė, kad yra Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 418 straipsnio nustatytų sąlygų visuma ir baudžiamojo įsakymo priėmimas yra galimas: už kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą baudžiamajame įstatyme gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvi bet kuri bausmė, bylos aplinkybės yra aiškios, A. D. inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodytos ir kvalifikuotos teisingai, proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamasis neprieštarauja, sutinka su siūlomos bausmės rūšimi, tačiau prašo, esant galimybei, skirtinos baudos dydį sumažinti ir leisti ją sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį. UAB „Rimi Lietuva“ įgaliota atstovė informuota apie proceso užbaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu ir iš jos prieštaravimų nesulaukta.
A. D. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl savo veiksmų nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės paskyrimo teismas įvertina visas baudžiamojoje byloje ištirtas aplinkybes ir vadovaujasi BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą.
A. D., veikdamas tiesiogine tyčia padarė du baigtus baudžiamuosius nusižengimus ir pasikėsino padaryti vieną baudžiamąjį nusižengimą. Praeityje A. D. teistas keturis kartus, teistumui neišnykus padarė naujas nusikalstamas veikas. Per pastarųjų trejų metų laikotarpį administracine tvarka baustas penkis kartus, paskirtas pinigines baudas yra sumokėjęs. A. D. yra (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Teismas nustatė vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų gydymąsi byloje nėra.
Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti A. D. paskyrus prokuroro prašomo dydžio baudos bausmę.
Atsižvelgiant į tai, kad A. D. padarė tris nusikalstamas veikas, bausmės tarpusavyje bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, t. y. iš dalies jas sudedant ir paskiriant A. D. galutinę subendrintą bausmę.
Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu su baudos bausme sutiko, tačiau prašė, esant galimybei, skirtinos baudos dydį sumažinti ir leisti skirtą baudą sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį. Teismas, įvertinęs A. D. padarytų nusikalstamų veikų aplinkybes, jų pavojingumą ir atsižvelgdamas į tai, kad kaltininkas praeityje buvo teistas keturis kartus, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, per trejų metų laikotarpį penkis kartus baustas administracine tvarka, sumokėjęs paskirtas pinigines baudas, taip pat įvertinus kaltininko turtinę padėtį – nedirba, teismo turimais duomenimis registruojasi Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, išlaikytinų asmenų neturi, pripažįsta, kad skirti mažesnį baudos dydį nėra teisinio pagrindo, o prašymas leisti skirtą baudą sumokėti dalimis per vienerių metų laikotarpį nėra absoliučiai pagrįstas ir gali būti tenkinamas tik iš dalies. Atsižvelgiant į skirtinos galutinės baudos dydį ir kaltininko turtinę padėtį teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalyje nustatytas dviejų mėnesių po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo savanoriško baudos sumokėjimo terminas gali būti ilginamas, tačiau ne ilgiau nei tokiam laikui, kuris būtų reikalingas bei pakankamas bausmės tikslų tinkamam įgyvendinimui.
V. Dėl civilinio ieškinio
Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalimis, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
UAB „Rimi Lietuva“ tyrimo metu dėl nusikalstamų veikų padarymo pareiškė civilinį ieškinį dėl 433,41 eurų turtinės žalos atlyginimo. Teismas nustatė, kad UAB „Rimi Lietuva“ dėl A. D. nusikalstamos veikos, padarytos 2024 m. vasario 13 d. patyrė 225,35 eurų turtinę žalą, o dėl A. D. nusikalstamos veikos, padarytos 2024 m. vasario 27 d., patyrė 208,06 eurų turtinę žalą. Bendra UAB „Rimi Lietuva“ padaryta turtinė žala yra 433,41 eurų. Kaltinamasis A. D. savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, sutiko, kad dėl jo veiksmų parduotuvei UAB „Rimi Lietuva“ atsirado turtinė žala ir 2024 m. rugsėjo 19 d. raštu įsipareigojo visą padarytą žalą atlyginti mėnesio laikotarpyje. Teismas nustatė, kad žala minėtai parduotuvei atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo A. D. veiksmų. Dėl to UAB „Rimi Lietuva“ civilinis ieškinys tenkinamas visiškai ir iš A. D. UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteisiamas 433,41 eurų dydžio turtinės žalos atlyginimas (BPK 115 straipsnis).
VI. Dėl kardomosios priemonės
A. D. tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – kaip tinkamai įgyvendinanti savo paskirtį paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, po ko naikintina kaip nebereikalinga.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu
nusprendė:
A. D. (A. D.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso:
- 182 straipsnio 4 dalį (2024 m. vasario 13 d. epizodas) ir paskirti jam 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą;
- 182 straipsnio 4 dalį (2024 m. vasario 27 d. epizodas) ir paskirti jam 40 MGL (2 000 eurų) dydžio baudą;
- 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 4 dalį (2024 m. vasario 28 d. epizodas) ir paskirti jam 35 MGL (1 750 eurų) dydžio baudą;
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, skirtinas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu ir A. D. paskirti subendrintą 75 MGL (3 750 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę 50 MGL (2 500 eurų) dydžio baudą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo, po ko ją panaikinti.
Iš A. D. UAB „Rimi Lietuva“ naudai priteisti 433,41 (keturių šimtų trisdešimt trijų eurų ir keturiasdešimt vieno euro centų) turtinės žalos atlyginimą.
Kaltinamasis, nesutikdamas su baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo įsakymo nuorašo įteikimo dienos turi teisę paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja, yra neskundžiamas ir vykdomas.
1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyti bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB; LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB; LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB Swedbank; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt. Baudą mokant už kitą asmenį, mokėjimo pavedime būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę, asmens kodą, baudžiamosios bylos numerį, tokiu atveju banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Dokumentų valdymo ir informacijos biurui (Laisvės pr. 79A, Vilnius, 1 aukštas) arba teismo elektroniniu paštu vilniaus.apylinkes@teismas.lt.
2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė bus vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti laisvės apribojimu.