Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. A., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs 1951 m. lapkričio 8 d. Kelmės rajone, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „Assula“ direktoriumi, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. buvo patrauktas už tai, kad jis 2005 m. sausio 5 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) iš neveiksnaus J. B. už 10200 litų nupirko 4,53 ha miško, žadėdamas J. B. ir jo globėjai sumokėti minėtą sumą, tačiau pilnai neatsiskaitė, sumokėjo 5230 Lt ir taip apgaule savo naudai įgijo 4970 Lt.

Tais atvejais, kai aišku, kad asmeniui nebus pritaikyta baudžiamajame įstatyme numatyta sankcija, baudžiamasis procesas neturi prasmės ir negali būti pradėtas, o pradėtas turi būti nutrauktas. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, numatytos Lietuvos Respublikos BPK 3 str., viena iš jų – suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 str. 1 d. 2 p.). Vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, jei sueina įstatymo numatyti senaties terminai ir jie nebuvo nutraukti arba sustabdyti. Baudžiamosios atsakomybės senaties terminai nustatyti Lietuvos Respublikos BK 95 str. Įstatymų leidėjas, įtvirtindamas baudžiamajame įstatyme šį institutą, iš esmės pripažįsta, kad atitinkamos valstybės ikiteisminio tyrimo ir teisminės institucijos konkrečioje baudžiamojoje byloje gali neįvykdyti savo konstitucinės pareigos per įstatyme nustatytą laiką, todėl BPK 3 str. 1 d. 2 p. yra įtvirtintas imperatyvas, kad tokiais atvejais baudžiamasis procesas besąlygiškai nutraukiamas neatsižvelgiant į priežastis, dėl kurių buvo praleistas senaties terminas. Senaties terminai siejami su priėmimu apkaltinamojo nuosprendžio, kuris negali būti priimtas praėjus baudžiamojo įstatymo nustatytiems terminams (BPK 235 str.).

Lietuvos Respublikos BK 95 str. 1 d. 1 p. b p.p. nustatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas neatsargus arba nesunkus tyčinis nusikaltimas. S. A. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., t.y. už 2005 m. sausio 5 d. padarytą nesunkų tyčinį nusikaltimą - sukčiavimą. Tokiu būdu, šioje baudžiamojoje byloje dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 str. 1 d., apkaltinamąjį nuosprendį buvo galima priimti iki 2010 m. sausio 5 d., nuo šios datos atsirado aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negalimas, S. A. baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos netaikytinos. Atsiradus aplinkybei, dėl kurios procesas negalimas, priimtinas sprendimas šį procesą nutraukti. Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 4 d. nustatyta, kad nagrinėjimo teisme metu nustačius šio kodekso 3 str. 1 d. 2-9 punktuose numatytas aplinkybes, byla nutraukiama. Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas nutraukti procesą yra besąlyginis. Nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 178 str. 3 d., 300 str. 2 d.

2004 m., tiksli data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus asmuo, turintis psichikos negalią ir turi asmeninės nuosavybės teise 4,53 ha mišką, esantį (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, užsakė pas miškotvarkos projektų inžinierių P. K. J. B. priklausančio miško miškotvarkos projektą ir 2004-12-30 jį padarius, projekto autoriui sumokėjo nenustatytą pinigų sumą, jį pasiėmė siekdamas gauti leidimus miškui kirsti.

Po to tęsdamas savo nusikalstamą veiką, neteisėtai 2005-12-30 gavo iš Šiaulių regiono aplinkos apsaugos dėpartamento Kelmės regiono agentūros valstybinės aplinkos apsaugos inspektoriaus J. S. leidimą Nr. 072801 J. B. plynam miško kirtimui (duomenys neskelbtini), Užvenčio girininkijoje, iškertant sekantį kiekį padarinės medienos : 428 ktm beržo, 54 ktm drebulės, 54 ktm eglės, iš viso iškertant 536 ktm padarinės nmedienos, padarant plyną kirtimą 3 ha plote, 1 c sklype, kvartale Nr. 8.

Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini), UAB „Assula“ patalpose 2005-01-05 surašė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „Asula“, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. beržo rastų 288 ktm po 20 Lt/ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžio 140 ktm po 20 Lt/ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 51,2 ktm po 25 Lt/ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt/ktm sumokant 2160 Lt, iš viso 12000 Lt už padarinę medieną, esančią (duomenys neskelbtini), 1 c sklype, 8 kvartale.

Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2005-01-17 neteisėtai iš Šiaulių aplinkos apsaugos departamento Kelmės regiono agentūros vyresniosios valstybinės aplinkos apsaugos inspektorės R. N. gavo leidimą Nr. 072859 kirsti mišką, priklausantį J. B., esantį (duomenys neskelbtini), Užvenčio girininkijoje, kv 8, sklype Nr. 1 b, iškertant pavienių medžių rūšis 0,1 ha plote, drebulės 2 ktm, beržo 3 ktm, iš viso 5 ktm padarinės medienos.

2005-01-17, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, su neveiksniu J. B. sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „Assula“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), UAB ASSULA, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš neveiksnaus J. B., turimo asmeninės nuosavybės teise miško, eančio (duomenys neskelbtini), sklype 1 b, 8 kvartale, padarinės medienos : 5 ktm beržo po 20 Lt/ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt/ktm, sumokant 40 Lt, iš viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt.

Tęsdamas savo nusikaltimą, UAB „Assula“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „Assula“ vardu pateikė neveiksniam J. B. kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad tariamai J. B. išmokėti 119 Lt, tačiau jų jam neišmokėjo.

2005 metais, tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksniam J. B. priklausančio miško, esančio (duomenys neskelbtini), Užvenčio girininkijoje, 3 ha plote, 1 c sklype, pilnai iškirsdamas mišką, pagrobė didelės vertės svetimą turtą, padarinės medienos : 428 ktm beržo rąstų, iš kurių 359 ktm vidutinio skersmens, kurių vidutinė rinkos vertė 118 Lt/ktm, viso 42362 Lt, popiermedžių 23 ktm, kurių rinkos vertė 95 Lt/ktm, viso už 2185 Lt, malkinės medienos 46 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt/ktm, už 1886 Lt, pagrobė beržo padarinės medienos už 46433 Lt, eglės padarinės medienos : 54 ktm, iš jų 46 ktm vidutinio skersmens rąstų, kurių vidutinė rinkos kaina 150 Lt/ktm, popiermedžių 6 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 102 Lt/ktm, viso už 612 Lt, malkinės 2 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 41 Lt/ktm, už 82 Lt, pagrobė eglės padarinės medienos už 7594 Lt., drebulės padarinės medienos 54 ktm, iš jų 8 ktm stambios medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt/ktm, 35 ktm vidutinės medienos, kurios vidutinė rinkos kaina 118 Lt/ktm, 2 ktm popiermedžių, kurių vidutinė rinkos kaina 54 Lt/ktm, malkinės medienos 9 ktm, kurios vidutinė rinkos kaina 41 Lt/ktm, pagrobė drebulės padarinės medienos už 5551 Lt, iš viso pagrobė padarinės medienos 536 ktm už 59578 Lt.

Tęsdamas nusikalstamą veiką, 2005 m., tiksliai nenustatytu laiku, iš neveiksnaus J. B. miško, esančio (duomenys neskelbtini), Užvenčio girininkijos 8 kvartalo, sklypo Nr. 1 b pagrobė padarinės medienos 0,1 ha plote pavienių medžių : beržo 3 ktm, iš kurių 2,5 ktm padarinės rąstų medienos, jų vidutinė rinkos kaina 118 Lt/ktm, malkų 0,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt/ktm, viso už 2950 Lt, drebulės padarinės medienos 2 ktm, iš jų rastų 1,5 ktm, kurių vidutinė rinkos kaina 118 Lt/ktm, 0,5 ktm malkų, kurių vidutinė rinkos kaina 40 Lt/ktm, viso pagrobė už 1770 Lt.

Šiais savo veiksmais S. A. pagrobė J. B. priklausančios padarinės medienos už 64298 Lt, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 178 str. 3 d.

Be to, suvokdamas, kad J. B. yra neveiksnus, t.y. turi psichikos negalią, pateikė šiam asmeniui pasirašyti sekančius oficialius dokumentus, taip juos suklastojo : 2005-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurioje nurodė, kad UAB „Assula“, esančioje (duomenys neskelbtini), atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. jam priklausančio asmeninės nuosavybės teisėmis miško, esančio (duomenys neskelbtini), siekdamas pagrobti didelės vertės svetimą turtą 1 c sklype, 8 kvartale beržo rąstų 288 ktm po 20 Lt/ktm, sumokant 5760 Lt, beržo popiermedžių po 20 Lt/ktm už 2800 Lt, drebulės rąstų 21,2 ktm po 25 Lt/ktm už 1280 Lt, eglės rąstų 54 ktm po 40 Lt/ktm, sumokant 2160 Lt, viso 12000 Lt už padarinę medieną; 2005-04-18 UAB „Assula“ patalpose, esačiose (duomenys neskelbtini), neteisėtą kasos orderį, kuriame nurodė, kad sumokami J. B. 10200 Lt; 2005-01-17 UAB „Assula“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), sudarė pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, kurioje nurodė, kad UAB „Assula“, atstovaujama S. A., perka iš J. B. turimos asmeninės nuosavybės teise miško, esančio Užvenčio girininkijoje, (duomenys neskelbtini), sklype 1b, 8 kvartale, padarinės medienos : 5 ktm beržo po 20 Lt/ktm, sumokant 100 Lt, 2 ktm drebulės po 20 Lt/ktm, sumokant 40 Lt, viso 7 ktm padarinės medienos už 140 Lt, UAB „Assula“ patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), 2005-04-18 UAB „Assula“ vardu pateikė kasos išlaidų orderį Nr. 37, kuriame nurodė, kad J. B. išmokama 119 Lt.

Be to, siekdamas pagrobti didelės vertės turtą, panaudojo neveiksnaus J. B. pasirašytus oficialius, teisines pasekmes sukeliančius dokumentus, pateikdamas juos realizuojant nenustatytiems pirkėjams, nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje, pagrobtčą J. B. priklausančią padarinę medieną – 2005 m. sausio 5 d. pasirašytą leidimą kirsti mišką Nr. 072801, pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, 2005 m. balandžio 18 d. kasos pajamų orderį be registracijos numerio, 2005 m. sausio 17 d. leidimą kirsti mišką Nr. 072859, 2005 m. sausio 17 d. pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 2, 2005 m. balandžio 18 d. kasos išlaidų orderį Nr. 37, tuo padarydamas J. B. didelę 64298 Lt turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais S. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 300 str. 2 d.

Tokiu būdu, nukentėjusiojo J. B. atstovė kaltina S. A. dviejų nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. ir 300 str. 2 d., padarymu.

Kaltinamasis S. A. neigė padaręs kokią nors nusikalstamą veiką ir prašė jį išteisinti. Jis paaiškino, kad UAB ,,Assula” užsiima didmenine ir mažmenine medienos prekyba, statų mišką supirkinėja iš gyventojų, kurie juos susiranda pagal skelbimus laikraščiuose, todėl į įmonės administracines patalpas J. B. atėjimas jo nenustebino. Įėjęs į administracines patalpas J. B. pasakė, kad turi parduoti miško. Jis pateikė visus reikalingus dokumentus - nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, leidimą miško kirtimui, pasą. V. T. apžiūrėjus mišką, J. B. jis pasiūlęs jo kertamą mišką nupirkti už 10000 Lt, J. B. sutikęs. Surašius pirkimo- pardavimo sutartį, J. B. buvo išmokėtas avansas apie 200 Lt. Kitą dieną, kai J. B. vėl atvyko, buhalterė iš kasos paėmusi 10000 litų jam išmokėjo. J. B. pasakė, jog negali vežtis visų pinigų namo, nes atims, todėl paliko A. P. ant stalo 5000 Lt ir pasakė, kad atsiveš banko knygelę, kad į ją būtų galima pervesti pinigus. Likusius 5000 Lt J. B. susisuko į laikraštį ir įsidėjo į rankinę. Po poros mėnesių jis pasiteiravęs A. P., ar pervesti pinigai J. B.. Sužinojęs, kad J. B. nepasirodė įmonėje, jis liepęs A. P. nuvykti į jo gyvenamąją vietą ir atiduoti pinigus. Kadangi A. P. pinigų neatidavė J. B., nes jo namų durų niekas neatidarė, todėl kitos dienos ryte kartu su buhalterės vyru jis nuvykęs į J. B. namus. Tuomet iš L. J., kuri prisistatė esanti J. B. globėja, jis sužinojęs, kad J. B. paskirta globa, tačiau, kad J. B. neveiksnus, jis sužinojęs tik teisme. L. J. atvykus į įmonę, jai buvo išmokėti J. B. priklausantys 5000 Lt. Miško savininkas J. B. asmeniškai savo noru pasirašė pirkimo- pardavimo sutartį, jis buvo apsiavęs žieminiais batais, su žiemine kepure, striuke, turėjo medžiaginę rankinę, jam pasirodė lėtu kaimo žmogeliu, tačiau jis net neįtaręs, kad J. B. gali būti neveiksnus. Nei J. B. pinigų, nei paso jis pas save neturėjęs ir nelaikęs, pinigai buvo A. P. žinioje.

Nukentėjusiojo atstovė, civilinė ieškovė L. J. paaiškino, kad J. B. yra jos dėdė, 2002 m. pripažintas neveiksniu, ji paskirta jo globėja. Joks gydymas jam nereikalingas, jis nevartoja jokių vaistų. Ji moka skaityti, bet nesuvokia temos, moka rašyti, sugeba pasirašyti. Vasaros metu J. B. važiuodavo į savo mišką dviračiu, rytą išvažiuodavo, vakare grįždavo namo. Miške jis ženklindavo ribas, kirsdavo linijas. Žiemą, grįžusi iš darbo, rasdavo jį namuose, ar jis kur važiuodavo, jai nebuvo žinoma. Iš kaimynų ji buvo girdėjusi, kad du kartus jį kažkas parvežė namo, tačiau ji tuo nesidomėjusi, nes ji dirba, rytais išeinanti į darbą, J. B. namuose lieka vienas, laisvai vienas vaikšto mieste. Iš jo išvaizdos galima suprasti, kad jam su sveikata negerai, nes jis tiek vasarą, tiek žiemą vaikšto su kumštinėmis pirštinėmis, nesiprausęs, nešiojasi pasiėmęs daug polietileninių maišelių. 2005 m. gegužės 7 d. nuvykusi į dėdės mišką, rado jį iškirstą. Kaimynai nurodė VK. pavardę ir davė jo telefono numerį, taip ji išsiaiškinusi, kas iškirto mišką. Telefonu V. K. sakė, kad viską sumokėjo J. B.. Į namus atvykęs S. A. pasakė, jog įvyko nesusipratimas, padavė dėdės pasą ir davė 10000 Lt, tačiau ji nesutikusi su tokia suma ir pinigų neėmusi. Kai ji nuvyko į įmonę, V. K. nurodymu jai buvo išmokėta tik 5000 Lt. Tai akivaizdžiai per maža suma, nes pagal Generalinės miškų urėdijos paskelbtas kainas 2005 m. popiermedžių 1m³ kainavo 100 Lt, beržo rąstai 160 Lt už 1 m³ . Vien atsodinimas tokio miško kainuotų 11125 Lt. Ji įsitikinusi, kad J. B. pinigai nebuvo išmokėti, ne ji pinigų niekada pas jį nėra mačiusi. J. B. pasas ir miško dokumentai yra laikomi jo namuose, užrakintoje spintelėje, tačiau raktas laisvai J. B. pasiekiamas, padėtas matomoje vietoje. Dėl miško iškirtimo jai padaryta 60599 Lt turtinė žala, kurią sudaro medienos kaina, miško iškirtimas ir atsodinimas. Taip pat jai padaryta 20000 Lt neturtinė žala dėl užsitęsusio teismo proceso, kelionės išlaidų, sugaišto jos laiko, nepagarbos žmogui, ne tik jos garbės ir orumo įžeidimo, bet ir J. B..

Liudytoja R. N. parodė, kad su J. B. ji susidūrė 2005 m. dirbdama aplinkos apsaugos agentūroje aplinkos apsaugos inspektore. Į jos kabinetą J. B. įėjęs vienas, atsinešęs miškotvarkos projektą, nuosavybės teisės dokumentus, pasą ir paprašęs išduoti leidimą miško kirtimui. Ji išdavusi leidimą pavienių medžių kirtimui. J. B. elgėsi normaliai, jokių keistenybių ji neįžiūrėjusi, rankoje jis turėjęs kelis polietileno maišelius, į kuriuos buvo kažką įsidėjęs. Ji nesupratusi, kad jis gali būti neveiksnus, jo apranga jai nekrito į akis, iš kitų neišsiskyrė, žiemos metu buvo apsirengęs žiemiškais rūbais.

Liudytojas I. S. parodė, kad dirba Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros vyr. inspektoriumi, 2005 m. dirbo Kelmės rajono agentūroje. Jis J. B. išdavė leidimą miškui kirsti. J. B. į jo kabinetą įėjo su V. T., J. B. turėjo dokumentus, paprašė leidimo kirsti mišką. Nei iš išvaizdos, nei iš aprangos J. B. jam nepasirodė išskirtiniu, pas juos ateidavo ir keisčiau apsirengusių. Jam nekilo įtarimų, kad J. B. gali būti neveiksnus, išduodant leidimą jis pats pasirašė.

Liudytoja J. S. parodė, kad UAB ,,Assula” buhaltere ji dirbo nuo 2004 m. iki 2007 m., J. B. ji išmokėjusi pinigus už medieną. Kiek išmokėjo, neprisimena. J. B. turėjo su savimi pasą, asmeniškai pasirašė kasos išlaidų orderyje, pinigų jam išmokėjo tiek, kiek nurodyta orderyje. Išlaidų orderis, kuris buvo išrašytas J. B. globėjai, nebuvo įtrauktas į buhalterinę apskaitą. Toks išlaidų orderis buvo išrašytas tik dėl akių, prašant S. A. ir A. P.. Jai nekilo įtarimas, kad J. B. neveiksnus.

Liudytojas R. S. parodė, kad yra vežęs A. P. ir S. A. nuosavu automobiliu į Telšius.

Liudytojas P. K., privačių miškotvarkos projektų autorius, parodė, kad jam V. K. perdavė valdos dokumentus, pagal kuriuos jis padaręs miškotvarkos projektą J. B.. Miškotvarkos projektas – tai siūlymai, ką pagal galiojančius normatyvus konkrečiame miške galima daryti, tačiau toks projektas nėra privalomas. Norint šį projektą įgyvendinti, reikia gauti leidimą, kurį išduoda aplinkosaugos agentūros pareigūnai. Projektas yra daromas valdai, o ne savininkui, todėl projektą gali užsakyti ir ne pats savininkas. Projektas yra nuosavybės priedas, prašymo nereikia rašyti, galima žodžiu ar net telefonu užsisakyti. Už J. B. miškotvarkos projektą jam sumokėjo V. K.. J. B. jis buvo susitikęs pas R. N.. Tuo metu jis buvo apsirengęs keistai, nes šiltu oru dėvėjo kepurę su ausinėmis, mūvėjo pirštines. Su J. B. jam neteko bendrauti.

Liudytojas V. K. parodė, kad UAB ,,Assula” yra įsikūrusi jo nuosavo namo kieme esančiame ūkiniame pastate. J. B. susitikęs savo kieme, S. A. paprašytas nuvežė J. B. pas R. K.. Pats J. B. tarėsi su P. K. dėl projektų, nematęs, kokius J. B. turėjo dokumentus, P. K. tik pasakęs, kad atvežęs pas jį žmogų. Anksčiau jis J. B. nebuvo sutikęs, J. B. atrodė kaip kaimo žmogus, buvo normaliai apsirengęs. Už J. B. miškotvarkos projektus pinigų P. K. jis nemokėjęs.

Liudytojas S. N., Žemaitijos psichikos sveikatos centro gydytojas- psichiatras, parodė, kad J. B. serga šizofrenija. Jis vaistų nevartoja, pas gydytojus nesilanko. J. B. slauga nereikalinga, tik priežiūra, kurios globėja jam neužtikrina. J. B. nėra piktybinis, jis vaikšto po miškus, šiukšlynus, jei kas ką duoda, pavalgo, jis nesupranta sąvokos ,,neveiksnus” reikšmės. Jam yra valios defektas, tačiau fizinė sveikata jo nebloga. Pabendravus su J. B., iš jo kalbos, mąstymo galima suprasti, kad jis turi psichinę ligą. Tai matosi ir išoriškai, nes jis nesiprausia, nesiskuta, dėl ko nuo jo sklinda nemalonus kvapas. Jis kalba, bet gali atsakyti ne į temą. Jis pasako tos dienos datą, žino, kur yra, pasako savo vardą, pavardę, gimimo metus, kur gyvena. Šizofrenija atmintį mažiausiai paliečia. J. B. aplinkoje orientuojasi gerai, tačiau yra žemo intelekto lygio. Tačiau nevisada toks asmuo pripažįstamas neveiksniu. Žmogus be kritikos savo būsenai nebūtinai yra psichinis ligonis.

Liudytojo ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. T. (b.l. 18, t. 1) parodė, kad į jį kreipėsi J. B. dėl miško išvalymo. Jis kelis kartus su J. B. buvo nuvykęs į pastarojo mišką, J. B. turėjęs miško nuosavybės dokumentus, pasą, aprodęs miško ribas, bendraujant su J. B. jam jokių įtarimų, kad jis neveiksnus, nekilę.

Liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas A. P. parodė, kad jis buvo UAB „Assula“ patalpose, kai J. B. pinigus pagal pirkimo-pardavimo sutartį, išrašius kasos išlaidų orderį, išmokėjo buhalterė. J. B. pasiėmęs tik pusę išmokėtos sumos, kitus 5000 Lt padėjęs ant stalo ir pasakęs, kad atvažiuos vėliau ir susitvarkys pinigų pervedimą į banką. J. B. neatvykus į įmonę, jie važiavę jo ieškoti į namus. Iš L. J. sužinoję, kad J. B. neveiksnus. L. J. atvykus į UAB „Assula“ kontorą, jai buvo atiduoti 5000 Lt.

UAB „Assula“ kasos išlaidų orderyje (b.l. 8, t. 1) nurodyta, kad 2005 m. balandžio 18 d. J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), išduoti 10200 Lt už medieną. Grafoje „gavau“ ranka įrašyta pinigų suma žodžiais, yra parašas, pažymėta, kad asmuo pateikė pasą LR 639127, išduotą Telšių pasų poskyryje 1993-05-27.

2005 m. sausio 5 d. pirkimo-pardavimo sutartyje (b.l. 9, t.1) nurodyta, kad UAB „Assula“, atstovaujama direktoriaus S. A., perka iš J. B. statų mišką, esantį (duomenys neskelbtini) 3 ha plote už 10200 Lt. Grafoje pardavėjas yra rankraštinis įrašas „J. B.“ ir parašas.

Iš leidimo kirsti mišką (b.l. 10, t. 1) matyti, kad 2005 m. sausio 5 d. J. B. buvo išduotas leidimas iškirsti 428 ktm beržo, 54 ktm eglės, 54 ktm drebulės medžius (duomenys neskelbtini).

Iš nekilnojamojo turto registro pažymėjimo (b.l. 11, t. 1) matyti, kad 4,53 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėmis priklauso J. B..

Iš 2002 m. balandžio 25 d. Telšių rajono apylinkės teismo nutarties (b.l. 12, t. 1) matyti, kad J. B. 2002 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, jo globėja ir turto administratore paskirta jo sesers dukra L. J..

Iš pirkimo-pardavimo sutarties (b.l. 36, t. 1) matyti, kad 2005 m. sausio 17 d. UAB „Assula“ pirko iš J. B. statų mišką, t.y. 5 ktm beržo, 2 ktm drebulės, iš sklypo 1b, 0,1 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini). Grafoje pardavėjas yra rankraštinis įrašas „J. B.“ ir parašas.

Iš kasos išlaidų orderio (b.l. 37, t. 1) matyti, kad 2005 m. balandžio 18 d. J. B. išduota 119 Lt už medieną pagal 2005-01-17 sutartį.

Iš miškotvarkos projekto (b.l. 46-57) matyti, kad miškotvarkos projektą 2004-2013 metams 2004-12-30 J. B. parengė inžinierius P. K..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nuostatomis teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismų praktikoje nustatyta, kad įrodymais pripažįstami tik duomenys, ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271-292 str. nustatyta tvarka, o vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visumą. Pagrindinė baudžiamojo proceso įstatymo paskirtis yra tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas, o nekaltas nebūtų nubaustas.

Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pagrobimą. Pagal teismų praktiką turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. 2002 m. kovo 27 d. Telšių rajono apylinkės teismo sprendimu J. B. pripažintas neveiksniu, to paties teismo 2002 m. balandžio 25 d. nutartimi J. B. paskirta globėja ir jam priklausančio turto administratorė L. J.. Kaip matyti iš VĮ Registrų centro Telšių fialialo, nekilnojamojo turto registro įmonės, pranešimo (b.l. 113, t. 3) nutartis dėl neveiksnaus asmens J. B. turto administravimo nekilnojamojo turto duomenų bazėje nebuvo įregistruota, t.y. nebuvo išviešinta. J. B. – ne Kelmės rajono gyventojas, duomenų, kad kaltinamasis S. A. būtų asmeniškai pažįstamas su J. B. ar jam būtų žinoma apie pastarojo neveiksnumą, bylos nagrinėjimo metu nenustatyta. J. B. su savimi turėjo nekilnojamojo turto – miško - nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, pasą, parodė jam priklausančio miško ribas, todėl pašaliniam, anksčiau jokių reikalų neturėjusiam su J. B., asmeniui, galėjo ir nekilti abejonių dėl jo psichinės būsenos. Bylos nagrinėjimo metu nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad kaltinamajam S. A. buvo žinoma apie J. B. neveiksnumą. Kadangi nėra įrodytas kaltinamojo žinojimas apie J. B. neveiksnumą, todėl teigti, kad jis veikė apgaulingai ir neteisėtai užvaldė neveiksnaus asmens turtą, nėra pagrindo. Tarp J. B. ir UAB „Assula“, kurią atstovavo kaltinamasis S. A., susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Su fiziniu asmeniu, kuris įstatymų nustatyta tvarka yra pripažintas neveiksniu dėl psichinės ligos, buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, pagal LR CK 1.84 str. 2 d. nuostatas - negaliojantis sandoris. Tokiu būdu, neveiksnaus asmens globėja L. J. gali kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir reikalauti žalos atlyginimo.

Nukentėjusiojo atstovė kaltina S. A. pagal LR BK 300 str. 2 d. (nusikaltimo padarymo metu galiojusi įstatymo redakcija) oficialių dokumentų – 2005-01-05 pirkimo pardavimo sutarties, 2005-04-18 kasos išlaidų orderių, 2005-01-17 pirkimo-pardavimo sutarties, 2005 m. sausio 5 d. leidimo kirsti mišką Nr. 072801, 2005 m. sausio 17 d. leidimo kirsti mišką Nr. 072859, pasirašytus neveiksnaus J. B., - suklastojimu ir jų realizavimu pateikiant nenustatytu laiku, nenustatytiems pirkėjams, nenustatytose vietose, siekant pagrobti didelės vertės turtą. Lietuvos Respublikos BK 300 str. 2 d. (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos.

Teismų praktikoje dokumento suklastojimu suprantamas tiek viso netikro dokumento pagaminimas, tiek tikro dokumento atskirų dalių pakeitimas ar iškraipymas, ištrinant ar kitokiu būdu pašalinant tikro dokumento tekstą ar jo dalį, padarant dokumento pataisymus, parašus, antspaudus. Kaip jau nurodyta anksčiau, sudarius pirkimo-pardavimo sutartį su neveiksniu asmeniu, tarp šalių, šiuo atveju tarp UAB „Assula“ ir J. B., šalių atstovų S. A. ir L. J., atsirado civiliniai teisiniai santykiai, todėl pirkimo-pardavimo sutartys gali būti nuginčytos tik civilinio proceso tvarka. Duomenų, kad S. A. nukentėjusiojo atstovės nurodytuose oficialiuose dokumentuose pats asmeniškai įrašė tikrovės neatitninkančias žinias ar duomenis bei suklastojo juose nurodytų asmenų parašus, nenustatyta. Bylos nagrinėjimo eigoje nebuvo tiriami ir nagrinėjami kitų institucijų išduoti dokumentai – leidimai miško kirtimui, todėl visiškai nepagrįstas kaltinimas šių dokumentų suklastojimu. Be to, pagal susiformavusią teismų praktiką, jeigu kaltininkas pats neklastoja, o tik pasinaudoja suklastotu dokumentu, jo veika kvalifikuojama tik kaip sukčiavimas, nes pasinaudojimas suklastotais dokumentais įeina į sukčiavimo sudėtį kaip nusikaltimo padarymo būdas, kaip apgaulės priemonė siekiant užvaldyti ar įgyti teisę į svetimą turtą. Šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu nebuvo tiriamos aplinkybės, kokiems asmenims, kokiomis aplinkybėmis nukentėjusiojo atstovės nurodyti dokumentai buvo pateikti, t.y. panaudoti, todėl kaltinimas oficialių dokumentų realizavimu akivazdžiai nepagrįstas.

Esant tokioms aplinkybėms, S. A. dėl jam inkriminuotų veikų, numatytų LR BK 178 str. 3 d., 300 str. 2 d., išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Civilinės ieškovės L. J. civilinis ieškinys dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo paliekamas nenagrinėtu, kadangi šis nuosprendis neužkerta kelio neveiksnaus asmens atstovei reikalauti patirtos žalos atlyginimo Lietuvos Respublikos CPK nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 2 p., 303 str. 5 d. 1 p., teismas

nusprendžia:

Baudžiamąją bylą S. A. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. nutraukti suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

S. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 3 d., 300 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

L. J. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprenis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.