- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-03-29
- Bylos Nr.
- 2S-618-345/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Henrichas Jaglinskis, Romualda Janovičienė, Algirdas Auruškevičius
- Ieškovas
- V. S.
- Atsakovas
- S. S.
- Kategorijos
- 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, kurią sudaro
kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. S. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 nutarties, kuria civilinė byla aplikta nenagrinėta, civilinėje byloje pagal ieškovo V. S. ieškinį atsakovei S. S. dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės, išvadą byloje duodanti institucija – Vilniaus savivaldybės administracijos Socialinių reikalų ir sveikatos departamento Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas V. S. 2010-04-15 26 kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė nutraukti santuoką, sudarytą tarp ieškovo ir atsakovės S. S., dėl atsakovės kaltės; po santuokos nutraukimo atsakovei palikti santuokinę pavardę; nutraukus santuoką, nustatyti V. S. gyvenamąją vietą kartu su atsakove; įpareigoti ieškovą mokėti V. S. išlaikymą periodinėmis išmokomis po 400 Lt, mokamomis iki kiekvieno mėnesio paskutinės dienos; padalinti santuokoje įgyta turto ieškinyje nurodytu būdu bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi nustatė ieškovui 7 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti: nurodyti nepilnamečio sūnaus V. S. procesinę padėtį byloje, nurodyti ieškinyje, kuo pasireiškė atsakovės kaltė dėl santuokos iširimo, nurodyti duomenis apie sutuoktiniams priklausantį turtą, nurodyti ir pridėti savo poziciją patvirtinančius įrodymus, kokiu pagrindu turtą, įgytą santuokos metu, laiko nedalintinu, ieškinio reikalavimuose nepasisakyta dėl kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Vykdydamas teismo nutartį ieškovas V. S. 2010-08-19 padavė teismui patikslintą ieškinį, kuriame patikslino savo reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi nustatė ieškovui 10 dienų terminą ieškinio trūkumams ištaisyti: pateikti teismui leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius tai, kad butas (duomenys neskelbtini), sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis asmeninės nuosavybės teise ir papildomai apmokėti ieškinį 927 Lt dydžio žyminiu mokesčiu.
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. spalio 1 d. nutartimi civilinė bylą paliko nenagrinėtą, konstatavęs, jog ieškovas nepašalino patikslinti ieškinio trūkumus teismo nurodytu terminu.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas V. S. prašo nutartį panaikinti ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą ieškinio priėmimo klausimą spręsti iš naujo. Nurodo, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija galioja tik tuomet, kai bendrai valdomame daikte nėra nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės režimas (CK 4.73 str. 1 d.). Iš byloje esančio Nekilnojamojo turto išrašo matyti, kad butas (duomenys neskelbtini)yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Faktas, kad ieškovas ir atsakovas įgijo buto idealiąsias dalis įrodo, kad kiekviena šalis siekė turėti savo asmeninę, o ne bendrą, dalį.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė kreiptis į teismą. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą realizuojama tam tikra įstatymų nustatyta tvarka. Šios teisės realizavimo tvarką numato Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK). CPK 111 straipsnis apibrėžia bendrus reikalavimus, keliamus procesinių dokumentų formai ir turiniui. Be bendrųjų reikalavimų, keliamų procesinių dokumentų turiniui ir formai, ieškinio turinys turi atitikti ir CPK 135 straipsnio reikalavimus. Prašyme nutraukti santuoką vieno sutuoktinio prašymu, be duomenų, nurodytų CPK 135 straipsnyje, turi būti papildomai nurodomi CPK 539 straipsnio 3 dalyje nurodyti duomenys. Pirmosios instancijos teismas 2010-08-17 nutartyje konstatavo, jog ieškovo V. S. ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės neatitinka būtent šių reikalavimų. Ieškovas, vykdydamas šią nutartį, 2010-08-19 pateikė patikslintą ieškinį, laikydamas, kad trūkumus pašalino. Pirmosios instancijos teismas, pakartotinai spręsdamas V. S. patikslinto ieškinio priėmimo klausimą, konstatavo, jog nustatytu terminu ieškovas visų nutartyje nurodytų trūkumų nepašalino, dėl to papildomai nustatė terminą patikslinto ieškinio trūkumams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas 2010-10-01 nutartimi konstatavęs, jog ieškovas nustatytu terminu patikslinto ieškinio trūkumų nepašalino, civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei paliko nenagrinėtą. Apeliantas (ieškovas) V. S. su tokia teismo išvada nesutinka, atskirajame skunde nurodydamas, kad bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija galioja tik tuomet, kai bendrai valdomame daikte nėra nustatytas bendrosios dalinės nuosavybės režimas (CK 4.73 str. 1 d.), tuo tarpu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog butas (duomenys neskelbtini) yra valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Faktas, kad ieškovas ir atsakovas įgijo buto idealiąsias dalis įrodo, kad kiekviena šalis siekė turėti savo asmeninę, o ne bendrą, dalį. Teisėjų kolegija iš esmės pritaria apeliantui.
Atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, keliami ieškinio turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas siejamas su įstatymo reikalavimu ieškovui aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą, nes ieškinio dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas. Tačiau toks įstatymo nustatytas reikalavimas nereiškia, kad konkrečiai suformuluoto reikalavimo nebuvimas ar galimas neatitikimas faktinėms aplinkybėms, kuriomis remiantis jis yra grindžiamas, gali būti pripažįstamas ieškinio, kaip procesinio dokumento, trūkumu, dėl ko procesas teisme apskritai negali būti pradėtas. Nors teismas skundžiamoje nutartyje pripažino, jog ieškovas nurodė ieškinyje, kad ½ dalį buto, esantį (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, todėl šis turtas nedalintas, tačiau iš pateiktų byloje įrodymų teismas padarė išvadą, jog šis nekilnojamasis turtas yra įgytas santuokoje ir laikytinas bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe. Teisėjų kolegija nesutinka su skundžiamos nutarties nuostatomis, kuriomis remdamasis pirmosios instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad egzistuoja ir nebuvo pašalinti galimybę išnagrinėti bylą ir priimti sprendimą eliminuojantys ieškinio trūkumai. Nagrinėjamu atveju ieškinys galėjo būti paliktas nenagrinėtas CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punkto pagrindu tik išaiškėjus esminiams ieškinio trūkumams, dėl kurių teismo proceso apskritai nebuvo įmanoma pradėti. Byloje nustatyta, kad ieškovas vykdydamas teismo 2010-08-17 nutartį dėl ieškinio trūkumų šalinimo, pateikė teismui patikslintą ieškinį, jame patikslino aplinkybės, suformulavo konkrečius materialinius teisinius reikalavimus bei patikslino aplinkybes patvirtinančius įrodymus. Ieškovas nurodė, kad santuokoje įgyto turto neturi, o ½ dalis buto (duomenys neskelbtini), yra jo asmeninė nuosavybė, kurią pagrindžia išrašas iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko, todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamos nutarties motyvais, jog ieškovas nustatytu terminu nutartyje nustatytų patikslinto ieškinio trūkumų, susijusių su dalintino turto nustatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad CK 4.262 straipsnis numato, jog įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką taikant įstatymus (CPK 4 str.) savo nutartyse yra ne kartą nurodęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis bei CPK 5 straipsnio 1 dalis įtvirtina kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisę kreiptis į teismą. Šiai civilinio proceso teisės normai būdinga tai, jog teismas negali atsisakyti priimti ieškovo ieškinio, remdamasis vien formaliais pagrindais. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju ieškovo V. S. ieškinį pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą būtent vien tik formaliais pagrindais, kadangi teismo nurodyti trūkumai buvo konstatuoti nesant tam pakankamo ir pagrįsto pagrindo.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, kurių pagrindu teismas ieškovo ieškinį paliko nenagrinėtu, buvo grindžiami tik formaliais reikalavimais, taip užkertant kelią realiai įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, todėl skundžiama šio teismo priimta nutartis naikintina, o klausimas dėl ieškinio priėmimo perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį panaikinti ir V. S. ieškinio priėmimo klausimą perduoti nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui.