Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-03-27 · Administracinė byla Nr. eI-1493-643/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-03-27
Bylos Nr.
eI-1493-643/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04398-2016-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Margarita Stambrauskaitė
Pareiškėjas
S. S.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų
Advokatai
Andriejaus Tiščenkas
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-1493-643/2017Proceso Nr. 3-61-3-04398-2016-6Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2, 55.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. kovo 27 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Margarita Stambrauskaitė,dalyvaujant pareiškėjui S. S., pareiškėjo atstovui advokatui Andriejui Tiščenko,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas S. S. (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir Vilniaus PN), 10 000 Eur neturtinę žalą.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad jam yra diagnozuotas priklausomybės nuo narkotinių medžiagų sindromas, tuo tarpu Vilniaus PN neatlieka valstybės deleguotos nuteistųjų priežiūros funkcijos ir sudaro sąlygas kitiems nuteistiesiems platinti narkotines medžiagas pataisos namų teritorijoje. Dėl Vilniaus PN neveikimo pareiškėjas kenčia, yra skatinamas vartoti narkotikus, tuo jam daroma didelė žala.

Pareiškėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-01-30 įsakymu Nr. 1R-27 patvirtintos Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijos II skyriaus 5 punktu, kuriame nurodyta, kad viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo laisvės atėmimo vietose sąlygų yra nepakankamai efektyvus vidinės ir išorinės pataisos įstaigų apsaugos užtikrinimas. Pažymi, kad situacija nuo 2004 metų tik blogėja ir tai patvirtina pareiškėjo ir administracijos konfliktas.

Atsiliepimas

Teismo posėdžio metu pareiškėjas nurodė, kad nesutinka su PN atsiliepimu, nes reali situacija neatitinka atsiliepime išdėstytos. Pareiškėjui yra diagnozuota priklausomybė. Pataisos namuose narkotikų pilna, jie yra platinami. Anot pareiškėjo, jis turi psichikos ir elgesio sutrikimų, todėl jam pasiūlius narkotikų, jis jų negali atsisakyti. Pažymėjo, kad 2011 metais atvykęs į PN beveik nevartojo narkotikų, tačiau, kai sužinojo, kad pareiškėjas yra priklausomas, jam nuolat būdavo siūlomos narkotinės medžiagos. Teigia, kad pareiškėjas 2012-2014 m. ne vieną kartą kreipėsi į Psichologų tarnybą, kad jis būtų pervestas į Narkomanų reabilitacijos grupę. Prašymai nė karto nebuvo patenkinti. 2014 m. sausio mėnesį pareiškėjas kreipėsi į Kalėjimų departamentą su skundu dėl atsisakymo pervesti jį į Narkomanų reabilitacijos grupę. Per mėnesį po skundo padavimo pareiškėjas buvo pervestas į paminėtą grupę. Būdamas Narkomanų reabilitacijos grupėje pareiškėjas įvykdė visus reikalavimus, jam buvo panaikinta išankstinė priežiūra, tačiau administracija pareiškėją nubaudė nutraukdama gydymą Narkomanų reabilitacijos grupėje už pareiškėjo nusižengimą, kuris padarytas ne būnant reabilitacijoje, o prieš tai. Pareiškėjui buvo pasakyta, kad išėjus iš Drausmės grupės, jis grįš į reabilitaciją. Išėjęs iš Drausmės grupės pareiškėjas kreipėsi su prašymais grąžinti į Narkomanų reabilitacijos grupę, tačiau administracija su tuo nesutiko ir vėl paskyrė pareiškėją į tą patį būrį, kur pareiškėjui teko vartoti narkotines medžiagas. Teigia, kad PN pareiškėjas negali išvengti narkotinių medžiagų vartojimo.

Pareiškėjo atstovas nesutiko, kad atsakovas imasi visų priemonių, nes pareiškėjas yra nuolat nubaudžiamas. Tai tik patvirtina, jog problema yra nuolatinė, administracija situacijos nekontroliuoja. Anot pareiškėjo atstovo, kai kurie PN darbuotojai prisideda prie šios neteisėtos veiklos, t. y. platina narkotines medžiagas siekdami pasipelnyti. Pareiškėjo atstovo nuomone, jeigu PN administracija norėtų užkirsti kelią [narkomanijos plitimui], tai pateiktų teismui informaciją apie tai, kiek pareigūnų buvo nubausta ir išmesta iš tarnybos už tai, kad platina narkotines medžiagas PN. Nagrinėjamu atveju reikia kalbėti ne apie pareiškėjo tiesioginį vertimą naudoti narkotines medžiagas, o apie atsakovo aplaidumą, t. y. sąlygų plisti narkotinėms medžiagoms sudarymą. Atsakovas ne gydo ligotą žmogų, o jį baudžia. Dėl to pareiškėjas yra priverstas bloginti savo įkalinimo sąlygas, kad galėtų būti izoliuotas. Prašė pareiškėjo skundą tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus PN atsiliepime į skundą su juo nesutinka. Nurodo, kad pareiškėjas nenurodė reikalavimo laikotarpio, tačiau atsižvelgiant į tai, kad į Vilniaus PN atvyko 2011-06-17, atsakovo atstovas reikalavimui dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2013-11-14 prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir šią skundo dalį atmesti; reikalavimą dėl žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2013-11-14 atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus PN administracija savo galimybių bei kompetencijos ribose imasi visų galimų priemonių dėl narkotinių medžiagų patekimo į pataisos namus užkardymo: nuolat atlieka aktyvius veiksmus, kuriais siekiama kiek įmanoma sumažinti narkotinių bei psichotropinių medžiagų patekimą į įstaigos teritoriją, taip pat nuolat atlieka prevencines priemones, kurių tikslas sumažinti narkotikų vartojimą tarp nuteistųjų, atliekamas nuteistųjų švietimas.

Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus PN yra patvirtintas 2013-04-09 priežiūros postų planas Nr. 14-712, kuriame nustatytos priežiūros budinčiosios pamainos prižiūrėtojų ir vyresniojo pareigos užkardant nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų patekimą į pataisos namus, prižiūrėtojo-operatoriaus, atsakingo už įstaigos teritorijos ir nuteistųjų nuolatinį stebėjimą; prižiūrėtojų kamerų tipo patalpose, gyvenamojoje ir gamybinėje zonoje, kontroliuojančių, kad nuteistieji neturėtų, neperduotų ir negamintų draudžiamų daiktų; prižiūrėtojo kontrolės ir praleidimo punktuose funkcijos, į kurias, be kita ko, įeina kontroliuoti ar asmenys neturi draudžiamų daiktų; nuteistųjų, kuriems suteikta teisė vykti be sargybos arba palydos, priežiūrą vykdančio pareigūno, prižiūrėtojo transporto apžiūros kontrolės ir praleidimo punkte, prižiūrėtojo transporto palydai ir dieninės pamainos prižiūrėtojo funkcijos, kuriomis siekiama užkirsti kelią neleistinų turėti daiktų patekimui į teritoriją. Pasak Vilniaus PN, kiekvienais metais įstaigoje yra patvirtinami Narkotikų kontrolės ir vartojimo prevencijos priemonių planai, pagal kuriuos atliekamos planinės, neplaninės kratos, organizuojami netikėti asmenų ir patalpų patikrinimai, vykdomi nuteistųjų netikėti patikrinimai dėl narkotinio apsvaigimo nustatymo, imamasi prevencinių ir kitokių priemonių, siekiant nustatyti nuteistuosius, galimai platinančius narkotines medžiagas, tame tarpe ir juos perkeliant į kitus pataisos namus.

Kasmet Vilniaus PN direktorius patvirtina ir Apsaugos ir priežiūros skyriui priemonių planus / ataskaitas, kurių viena prioritetinių funkcijų yra siekti užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į Vilniaus PN teritoriją.

Vilniaus PN pareigūnai sulaiko asmenis, tiekiančius nuteistiesiems narkotines bei psichotropines medžiagas, dėl kurių vėliau pradedami ikiteisminiai tyrimai.

Atsakovo atstovas atkreipė dėmesį, kad Vilniaus PN neturi duomenų, jog pareiškėjas kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas, kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, todėl darytina išvada, jog narkotikų vartojimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne Vilniaus PN veiksmų – neužkardant narkotinių medžiagų pateikimo į Vilniaus PN teritoriją.

Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės taip pat vedama priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos ,,Įžanginė grupė“, tačiau Psichologinės tarnybos turimais duomenimis, pareiškėjas per 2016 metus šiuo klausimu nei karto į juos nėra kreipęsis. Tokiuose susirinkimuose buvo vos kelis kartus 2014 m. ir 2015 m. Po ,,Įžanginės grupės“ buvo vedama pagrindinė terapija, kurioje pareiškėjas nė karto nedalyvavo ir dėl to nesikreipė.

Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas į teismą kreipėsi tik siekdamas asmeninės naudos, kadangi jo skundas yra visiškai nepagrįstas – pareiškėjas nepateikė neturtinės žalos paskaičiavimų ir jos nepagrindė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš Vilniaus pataisos namų administracijos neveikimo, neužkardant narkotinių medžiagų patekimo į Vilniaus pataisos namus, sąlygojančio pareiškėją vartoti narkotines medžiagas.

Viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalis nustato, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl žalos atlyginimo yra taikomas 3 metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.127 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną, ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kiekvieną dieną (CK 1.127 straipsnio 1, 5 dalis).

Kaip matyti iš atsiliepime į skundą nurodytų duomenų ir pranešimo apie nuteistojo atvykimą (I t., 30 b. l.), jis į Vilniaus PN atvyko 2011-06-17 ir laisvės atėmimo bausmę atlieka iki šiol. Pareiškėjo skundas teisme gautas 2016-11-09, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo šioje byloje gali būti reiškiamas už laikotarpį nuo 2013-11-09. Atsižvelgiant į tai, spęstina, kad pareiškėjas reikalavimui priteisti žalą už laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2013-11-09 praleido skundo padavimo teismui terminą.

CK 1.131 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad ieškinio senaties termino pabaiga iki pareiškiant ieškinį yra pagrindas jį atmesti, pasibaigus ieškinio senaties terminui asmuo praranda teisę į priverstinį pažeistų teisių gynimą teismine tvarka. Ieškinio senatį pagal CK 1.126 straipsnio 2 dalį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju, atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į skundą tokį prašymą pareiškė (I t., b. l. 24, 29), todėl pareiškėjo reikalavimui priteisti neturtinės žalos atlyginimą už laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2013-11-09 yra pagrindas taikyti ieškinio senatį.

CK 1.131 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismui pripažinus, jog ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, šį klausimą teismas gali spręsti ir savo iniciatyva (2013 m. rugsėjo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1090/2013). CK nėra įtvirtintas konkretus ieškinio senaties termino atnaujinimo pagrindų (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių) sąrašas. Jame taip pat nenurodyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ieškinio senaties termino trukmę (bendrasis ar sutrumpintas), ginčo esmę, šalių elgesį, ieškinio senaties teisinio instituto esmę ir paskirtį bei į kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-09-24 nutartis administracinėje byloje A822-1037/2009).

Pažymėtina, jog pareiškėjas skunde teigia, kad dėl Vilniaus pataisos namų netinkamai atliekamos nuteistųjų priežiūros jam daroma didelė žala, kurią jis įvertino 10 000 Eur suma. Tai rodo, kad skunde nurodytus atsakovo atstovo pažeidimus pareiškėjas vertina kaip itin reikšmingus, todėl objektyviai turėjo ir galėjo suvokti, kad tuo galimai yra pažeidžiamos jo teisės ir laiku kreiptis teisminės gynybos.

Pareiškėjas nepateikė teismui duomenų, patvirtinančių, kad per visą laikymo Vilniaus PN laikotarpį jis neturėjo galimybės susipažinti su teisės aktais, susijusiais nuteistųjų teisėmis, negalėjo teisinės pagalbos kreiptis į advokatą ar siekti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir tokiu būdu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, t. y. pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad dėjo pastangas, siekdamas įrodyti patirtą žalą ir atsakovo pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, kad teismas aplinkybių, sudarančių pagrindą atnaujinti ieškinio senaties terminą ex officio nenustatė, į tai, kad pareiškėjas savo teises į teisminę gynybą įgyvendino nerūpestingai ir aplaidžiai, nenurodė jokių objektyvių kliūčių, sutrukdžiusių reikalavimą dėl žalos atlyginimo pareikšti laiku, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, spręstina, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą (CK 1.131 straipsnio 2 dalis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsakovo atstovo prašymas taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą 3 metų senaties terminą tenkintinas ir pareiškėjo reikalavimas priteisti žalą už laikotarpį nuo 2011-06-17 iki 2013-11-09 atmestinas (CK 1.131 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju teismas vertins, ar yra pagrindas pareiškėjui priteisti patirtą žalą už laikotarpį nuo 2013-11-09 iki skundo padavimo teismui dienos (2016-11-09).

CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: 1) neteisėtiems veiksmams (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (CK 6. 247 straipsnis); 3) teisės pažeidimu padarytai žalai (CK 6.249 straipsnis).

Neteisėtumo CK 6.271 straipsnio prasme konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo, kiekvienu atveju yra būtina nustatyti kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Pagrindinis bausmių vykdymo ir atlikimo tvarką, sąlygas bei principus nustatantis teisės aktas yra Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau – ir BVK). BVK 10 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmes atliekantys Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas Lietuvos Respublikos piliečiams įstatymų nustatytas teises, laisves ir pareigas su apribojimais, kuriuos numato Lietuvos Respublikos įstatymai ir teismo nuosprendis. Nuteistieji turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka: 1) gauti rašytinę informaciją apie bausmės atlikimo tvarką ir sąlygas, savo teises bei pareigas. Šią informaciją bausmės vykdymo institucija pateikia lietuvių kalba arba nuteistojo gimtąja kalba, arba ta kalba, kurią nuteistasis supranta; 2) kreiptis su pasiūlymais, prašymais (pareiškimais), peticijomis ir skundais į bausmės vykdymo ar kitų valstybės ir savivaldybių institucijų pareigūnus ir tarnautojus, nevyriausybines organizacijas ar tarptautines institucijas; 3) gauti medicinos pagalbą; 4) gauti teisinę pagalbą (BVK 11 straipsnis). BVK 110 straipsnyje įtvirtintos specialiosios nuteistųjų pareigos. Šiame straipsnyje įtvirtintas draudimas laisvės atėmimo bausmę atliekantiems asmenims įsigyti, gaminti, platinti ar vartoti alkoholinius gėrimus ar jų surogatus, narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas, vartoti be gydytojo leidimo medikamentus, naudoti toksines priemones (BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pareiškėjas grįsdamas savo reikalavimus remiasi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-01-30 įsakymu Nr. 1R-27 ,,Dėl narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose koncepcijos patvirtinimo“ patvirtintos Narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laivės atėmimo vietose koncepcijos II skyriaus (I t., b. l. 9-17) (toliau – Koncepcija) 5 punktu, kuriame teigiama, kad viena iš pagrindinių narkomanijos plitimo laisvės atėmimo vietose sąlygų yra nepakankamai efektyvus vidinio ir išorinio pataisos įstaigų apsaugos užtikrinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad Koncepcijoje aptariama situacija, buvusi 2000–2003 metais, t. y. daugiau nei prieš dešimtmetį, taigi Koncepcijos II skyriuje pateikiama būtent to laikotarpio situacijos apžvalga ir pagrindiniai veiksniai, lemiantys būtinumą tobulinti narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės sistemą Lietuvos laisvės atėmimo vietose.

Pažymėtina, kad Koncepcijos IV skyriuje įtvirtintos narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslai, uždaviniai ir kryptys. Pagrindinis narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose tikslas – sustabdyti ir sumažinti narkomanijos plitimą bei užkirsti kelią neteisėtų narkotikų apyvartai laisvės atėmimo vietose, nuosekliai ir kompleksiškai šalinant narkomanijos atsiradimo ir plitimo priežastis ir sąlygas, racionaliai naudojant finansinius ir žmogiškuosius išteklius (Koncepcijos 7 punktas). Koncepcijoje numatyti šie narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždaviniai: neteisėtos narkotikų paklausos – vartotojų skaičiaus ir vartojimo poreikio – mažinimas; neteisėtos narkotikų pasiūlos mažinimas – jų patekimo į laisvės atėmimo vietas užkardymas; narkotikus vartojančių asmenų reabilitacija (8.1–8.3 punktai).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad siekiant užkardyti galimus nuteistųjų pabėgimus, sustiprinti nuteistųjų apsaugą ir priežiūrą, Vilniaus PN direktorius tvirtina Vilniaus PN Apsaugos ir priežiūros skyriui (toliau – ir APS) priemonių planus / ataskaitas (1 t. , b. l. 55-120). Iš 2015-01-07 atlikto darbo 2014 metais ataskaitos Nr. 14-54 (1 t., b. l. 58-61) matyti, jog buvo atlikti šie darbai: 18 bendrųjų kratų nuteistiesiems; siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus į PN teritoriją, įrengta (Rasų g. 8) draudžiama zona šalia ūkio paskirties patalpų; drausmės grupės kamerose esančiuose languose įrengtos grotos; buvusioje PN teritorijoje išgriauta tvora, iškirsti medžiai bei krūmai ir ant PN išorinės apsaugos tvoros sumontuota vaizdo stebėjimo kamera; buvusioje pataisos namų teritorijoje gamybinės zonos gamybiniame pastate įrengti užkardymai patekti ant šio pastato stogo; buvusioje PN teritorijoje (Rasų g. 6) įrengtos dvi ,,Dagilio“ užkardos, įrengtas šių užkardų apšvietimas bei papildomai įrengta vaizdo stebėjimo kamera su stebimo objekto apšvietimu; prie ūkio paskirties pagalbinių patalpų įrengta tvora bei ant esamos tvoros uždėta papildoma apsauginė juosta ,,Dagilis“; PN I – ame sektoriuje (Rasų g. 8, prie valgyklos) įrengta apsauginė tvora; buvusioje PN teritorijoje, gamybinėje zonoje (Rasų g. 6) įrengta permetimus užkardanti kliūtis; APS pareigūnai Rasų g. 8 ir Sniego g. 2 sektoriuose atliko prevencinį darbą, kad pataisos namų darbuotojai ir pareigūnai dėl neapdairumo neįneštų (savo mobiliųjų telefonų, SIM kortelių, kvepalų, paskirtų medikamentų ir pan.) nuteistiesiems draudžiamus turėti daiktus į įstaigos teritoriją (šiuo tikslu kontrolės praleidimo punkte (Sniego g. 2) įrengta garsinė prevencinė priemonė, o kontrolės praleidimo punkte (Rasų g. 8) įrengta vaizdinė prevencinė priemonė ,,Švieslentė“); poilsio ir švenčių dienomis nuo 8.00 val. iki 24.00 val. bei darbo dienomis nuo 7.00 val. iki 23.00 val. APS pareigūnai nuolat patruliavo šalia įstaigos vidinės apsaugos perimetro tvoros. 2014 metais buvo sulaikyta 11 asmenų, bandančių perduoti draudžiamus turėti nuteistiesiems daiktus; kratos nuteistiesiems atliktos 31 709 kartus; iš nuteistųjų ir iš asmenų, bandančių perduoti nuteistiesiems buvo paimta 110,5 g medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis.

Iš 2015-07-03 pažymos Nr. 14-2638 apie 2015 m. I – ojo pusmečio veiklos priemonių plano įvykdymą (I t., 64-69) nustatyta, kad buvo sumontuotos papildomos vaizdo stebėjimo kameros, kamerose panaikintos įrengtos ,,slėptuvės“, buvusioje PN teritorijoje įrengtos 3 nuteistiesiems draudžiamų turėti daiktų permetimus užkardančios kliūtys, be to, vyksta nuolatinis bendradarbiavimas su Socialinės reabilitacijos ir Kriminalinės žvalgybos skyriais (toliau – SRS ir KŽS) siekiant užkardyti narkotikų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į PN teritorijas (I t., b. l. 67). Iš 2016-01-07 pažymos Nr. 14-83 apie 2015 m. II – ojo pusmečio veiklos priemonių plano įvykdymą (I t., b. l. 82-87) nustatyta, kad atlikti vaizdo sistemos atnaujinimo, apsaugos signalizacijos kapitalinio remonto darbai, vykdomas bendradarbiavimas su SRS ir KŽS siekiant užkardyti narkotikų bei kitų draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į PN teritoriją. 2015 metais pareigūnai atliko kratas nuteistiesiems 28 156 kartus; iš nuteistųjų ir asmenų, bandančių perduoti nuteistiesiems buvo paimta 177,402 g medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis. Tai, jog 2015 metais buvo įrengiamos užkardos, siekiant užkardyti nuteistiesiems draudžiamų daiktų permetimus bei atlikti nuteistųjų priežiūros darbai, patvirtina ir 2016-01-04 pažyma Nr. 14-12 apie 2015 metų įstaigos veiklos plano priemonių įvykdymą (I t., b. l. 73-75).

Iš 2016-07-07 pažymos Nr. 14-2311 apie 2016 metų I – ojo pusmečio veiklos priemonių plano įvykdymą (I t., b. l. 111-117) nustatyta, kad buvo sutvarkytas neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų permetimus užkardantis tinklas, įrengtos permetimus į teritoriją užkardančios kliūtys, vykdomas bendradarbiavimas su SRS ir KŽS siekiant užkardyti neleistinų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į PN teritorijas. 2016 m. I – ąjį pusmetį pareigūnai atliko kratas nuteistiesiems 13 705 kartus; iš nuteistųjų ir asmenų, bandančių perduoti nuteistiesiems buvo paimta 102,934 g medžiagų, pripažintų narkotinėmis ir psichiką veikiančiomis.

Nuteistojo asmens kratų protokolai (I t., 121-129) patvirtina, jog Vilniaus PN imasi priemonių siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti daiktų patekimą į Vilniaus PN teritoriją.

Vilniaus PN laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktai (I t., b. l. 31-54) patvirtina aplinkybę, kad Vilniaus PN nuolat vykdo netikėtus patikrinimus dėl narkotinio apsvaigimo nustatymo. Laisvės atėmimo vietoje laikomo asmens neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo aktais (2015-09-08 Nr. 172 (I t., b. l. 37-38), 2014-01-18 Nr. 30 (I t., b. l. 41-42), 2013-06-23 Nr. 77 (I t., b. l. 43-44), 2012-05-21 Nr. 91 (I t., b. l. 47-48), 2012-01-23 Nr. 21 (I t., b. l. 49-50), 2013-08-19 Nr. 120 (I t., b. l. 51-52), 2015-09-29 Nr. 199 (I t., b. l. 53-54)) nustatyta, kad pareiškėjas vartojo psichiką veikiančias medžiagas. Šių aktų pagrindu Vilniaus PN už BVK 110 straipsnio 2 dalies 3 punkto pažeidimus pareiškėjui paskyrė nuobaudas (I t., b. l. 130-139).

Atsiliepime į skundą nurodoma, kad Vilniaus PN yra anoniminių narkomanų grupės, kuriose gali dalyvauti visi norą pareiškę nuteistieji, taip pat vedama priklausomų nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenų reabilitacijos programos ,,Įžanginė grupė“. Vilniaus PN turimais duomenimis, pareiškėjas per 2016 metus šiuo klausimu nė karto į juos nėra kreipęsis bei tokių susirinkimų nėra lankęs. Teigiama, kad pareiškėjas nuo 2011-06-17 atlikdamas laivės atėmimo bausmę Vilniaus PN, tokiuose susirinkimuose tėra buvęs vos keletą kartų, t. y. 2014 metais sausio 27 d., vasario 17 d., vasario 24 d., ir kovo 3 d., o 2015 metais sausio 12 d., sausio 19 d., sausio 19 d., sausio 26 d., ir vasario 9 d., nors turėjo dalyvauti ne mažiau kaip 6 kartus. Atmintinėje (I t., b. l. 140) nurodyta, kad S. S. nuo 2015-01-07 iki 2015-02-11 dalyvavo psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo prevencijos grupėje ,,Įžanginė grupė“, kur gavo žinių apie priklausomybės ligą, vartojimo žalą, padarinius, galimus gydymosi būdus bei kaip formuoti teigiamą nuostatą blaivybei. Tačiau atsiliepime pabrėžiama, kad po ,,Įžanginės grupės“ buvo vedama pagrindinė terapija, kurioje pareiškėjas nė karto nedalyvavo ir dėl to nesikreipė.

Byloje nėra duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas kreipėsi į PN administraciją su prašymais leisti lankyti anoniminių narkomanų grupes, ir tokie prašymai nebuvo patenkinti.

Teismo vertinimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus PN kryptingai siekia Koncepcijoje numatytų narkomanijos prevencijos ir narkotikų kontrolės laisvės atėmimo vietose uždavinių įgyvendinimo.

Pareiškėjo teigimu, atsakovo neveikimas verčia pareiškėją vartoti narkotines medžiagas. Nurodo, kad jam yra diagnozuotas psichikos ir elgesio sutikimas dėl opioidų vartojimo. Pareiškėjas negali atsisakyti vartoti narkotinių medžiagių, jeigu jam yra pasiūloma jų vartoti.

2013-09-11 Išraše iš medicininių dokumentų nurodyta S. S. diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas (I t., b. l. 21-22). Išraše taip pat nurodyta, jog pacientas į Vilniaus priklausomybės ligų centro (toliau – VPLC) priežiūros grupę įrašytas nuo 1995-06-12 (Diagnozė: Psichikos ir elgesio sutikimas vartojant opioidus, priklausomybės sindromas). Dėl opioidinės abstinencijos stacionare gydytas 15 kartų; paskutinį kartą gydėsi VPLC stacionare 2010-02-19–2010-03-10. Dalyvavo farmakoterapijoje metadonu 4 kartus; paskutinį kartą nuo 2008-02-04; išbrauktas 2011-01-06, nes nesilankė metadono kabinete nuo 2010-11-29; daugiau į VLPC pagalbos nesikreipė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas dar iki atvykstant į Vilniaus PN buvo priklausomas nuo narkotinių medžiagų, duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kitų nuteistųjų ar pareigūnų buvo verčiamas naudoti narkotines medžiagas ir kad dėl tokių veiksmų jis kreipėsi į Vilniaus PN administraciją, nėra. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad narkotinių medžiagų vartojimas buvo sąlygotas paties pareiškėjo valinių veiksmų, o ne Vilniaus PN veiksmų neužkardant narkotinių medžiagų pateikimo į Vilniaus PN teritoriją.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad Vilniaus PN elgėsi aplaidžiai, nesiėmė priemonių siekiant užkardyti draudžiamų nuteistiesiems turėti medžiagų patekimą į Vilniaus PN teritoriją ir tokiu būdu savo veiksmais sudarė prielaidas pareiškėjui vartoti narkotines medžiagas.

Kaip minėta, valstybės civilinei atsakomybei kilti yra būtina nustatyti visas sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Šiuo atveju pareiškėjas neįrodė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl jo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo S. S. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Margarita Stambrauskaitė