Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės ieškovės V. F. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės V. F. ieškinį atsakovui LR Generaliniam prokurorui E. P. dėl Generalinio prokuroro pašalinimo iš pareigų ir neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė pateikė ieškinį atsakovui, kuriuo prašė teismo pašalinti iš pareigų Generalinį prokurorą ir priteisti jai 1000000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2016-02-22 nutartimi teismas ieškovės ieškinį priimti atsisakė, o 2016-03-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir perdavė ieškinį šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

2016-04-01 teismas priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti, t.y. pagal LR CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus, ieškininiame pareiškime nurodyti ieškinio elementus – ieškinio dalyką (ieškovo reikalavimą) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą bei šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Teismas pabrėžė, kad ieškovės pareiga yra suformuluoti savo reikalavimus taip, kad teismas pagal juos galėtų nagrinėti bylą, o ją išsprendus, būtų įmanomas realus teismo sprendimo vykdymas, o ieškovė, iš esmės ieškinyje nenurodžiusi nei vienos konkrečios, aiškios, suprantamos aplinkybės, nenurodė, kokie konkretūs neteisėti veiksmai buvo padaryti, kas juos atliko, kokiomis aplinkybėmis, taip pat nepagrindė neturtinės žalos atsiradimo, jos dydžio. Teismas taip pat išaiškino, jog ieškovė turi teisę įstatymo nustatyta tvarka pasinaudoti kvalifikuota advokato pagalba (CPK 51 str., 56 str. 1 d. 1 p.) arba kreiptis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos.

2016-04-13 ieškovė pateikė ,,Ieškinį su pašalintais trūkumais“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismas nurodė, jog pateiktame ,,Ieškinyje su pašalintais trūkumais“ ieškinio trūkumų nepašalino, iš esmės vėl dėstė tas pačias, kaip ir ieškinyje, aplinkybes, kurios yra nesuprantamos, nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovė pridėjo prie dokumento daug savo elektroninių kreipimųsi į įvairias institucijas, kuriuose mini daugybę įvairiausių aplinkybių, iš kurių matyti tik tiek, jog ieškovė veda daug bylų Lietuvos Respublikos teismuose. Ieškovė nesuformulavo nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, nesukonkretino, dėl kokių veiksmų jai padaryta neturtinė žala, kodėl, jos nuomone, yra padaryta būtent tokio dydžio žala – ji paaiškino, kad reikalauja 1 000 000 Eur tam, kad kol Lietuvos teismai ir prokurorai supras, kas vyksta, ji galėtų su šeima gyventi ne Lietuvoje; pažymi, kad net jei po teismo sprendimo atlyginti žalą prokuratūra pradės kažką tirti, ieškovei vis tiek yra padaryta giliai moraliai žalojanti trauma, be to, prašo teismo E. P., Ž. R. ir S. S. laikyti tiesiogiai atsakingais, jei ieškovei kas nors atsitiks bei įpareigoti suteikti ieškovės šeimai liudininkų apsaugos programą ir visapusišką apsaugą Lietuvoje. Teismas konstatavo, jog ieškovė nesuformulavo nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, o be šių elementų teismas ieškinio nagrinėti negali, taip pat ieškinyje neišsakyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, nepateikta informacija, ar byla bus vedama per advokatą, nepasisakyta dėl taikos sutarties sudarymo galimybių.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Pareiškėja pateikė du atskiruosius skundus (b.l. 1-3, 8-10), kuriuose prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti nagrinėti jos ieškinį. Nurodė, jog prokuratūra ir teismas nesupranta, jog apeliantės atžvilgiu yra padaryta trisdešimt nusikalstamų veikų ir prokuratūra jų netiria. Teismas, palikdamas jos ieškinį nenagrinėtu, neįsigilino į ieškinyje pateiktus argumentus, neteisingai konstatavo, jog ieškovė nėra suformulavusi ieškinio dalyko ir pagrindo – ieškinio dalykas šioje byloje, jos nuomone, yra ieškinys dėl akivaizdaus prokuratūros neveikimo, o ieškinio pagrindas – Lietuvos Konstitucijoje numatyta teisė į teisingumą. Tai, kad ieškinyje neišsakyta nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, reiškia, jog ieškovė nepageidauja priimti sprendimo už akių. Apeliantė (ieškovė) ieškinyje nepateikė informacijos, ar byla bus vedama per advokatą, nes ji mano, jog Lietuvoje nėra tinkamo advokato, o be to, ji pati turinti teisinį išsilavinimą. Apeliantė nepasisakė dėl taikos sutarties sudarymo galimybių, nes tokių galimybių nemato.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria ieškovės V. F. ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei, yra pagrįsta ir teisėta.

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog ieškovė V. F. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui LR Generaliniam prokurorui, kuriuo prašė teismo pašalinti iš pareigų Generalinį prokurorą ir priteisti jai 1 000 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. 2016-02-22 nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškovės ieškinį priimti atsisakė, o 2016-03-16 Vilniaus apygardos teismas nutartimi panaikino Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo ir perdavė ieškinį šioje dalyje Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo. 2016-04-01 Vilniaus miesto apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria nustatė ieškovei terminą trūkumams pašalinti. Teismas nutartyje nurodė, jog tam, kad teismas galėtų ginti asmens teises ir teisėtus interesus, ieškovė ieškinyje privalėjo tiksliai ir aiškiai nurodyti, kokio teisinio rezultato siekia ir kaip patenkinus ieškinį (pareiškimą) bus apginta jos subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas. Teismui pagrįstų abejonių kėlė ieškovės formuluojamas ieškinio dalykas ir pagrindas, kadangi ieškovė reikalavo priteisti jai neturtinę žalą, tačiau pats ieškinys suformuluotas nesuprantamai, nenurodyta, kokius konkrečius veiksmus Generalinis prokuroras atliko, dėl kurių ieškovei kilo neturtinė žala, jei tokie veiksmai atlikti buvo, kodėl jie yra neteisėti, niekaip nepagrindžiamas neturtinės žalos dydis. Teismas pasisakė, jog yra nesuprantamos jokios bylos aplinkybės, nes ieškovė mini kažkokį ikiteisminį tyrimą, apie kurį jokių duomenų byloje nepateikia, nurodė, kad Generalinė prokuratūra paliko ją turto prievartautojų susidorojimui, kad prokuratūra ją neteisėtai persekioja ir gąsdina, bet teismui jokių duomenų apie šias aplinkybes neteikė. Teismas pažymėjo, kad ieškovė dėl neturtinės žalos atlyginimo neteikia jokių paaiškinimų, nenurodo, kokią neturtinę žalą ji patyrė, kuo grindžiama prašoma priteisti suma, tik pamini, kad dėl prokuratūros veiksmų jai išlūžo dantis. Ieškovė nutartimi įpareigota suformuluoti savo reikalavimus taip, kad teismas pagal juos galėtų nagrinėti bylą, o ją išsprendus, būtų įmanomas realus teismo sprendimo vykdymas.

2016-04-13 ieškovei (apeliantei) pateikus ,,Ieškinį su pašalintais trūkumais“, kuriame atsakovu nurodė Lietuvos valstybę, atstovaujamą Generalinės prokuratūros, Vilniaus miesto apylinkės teismas skundžiama 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi pripažino, jog ieškovė neištaisė ieškinio trūkumų, teismas ieškinį laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei.

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta jo pažeista ar ginčijama teisė arba įstatymu saugomas interesas, šią asmens teisę įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis, CPK 5 straipsnis. Ši teisė realizuojama, kai į teismą besikreipiančio asmens kreipimasis atitinka procesiniuose įstatymuose numatytą būdą ir formą. Jei kreipimasis į teismą neatitinka įstatymo nuostatų, laikytina, kad asmuo netinkamai realizuoja savo teisę į teisminę gynybą. Teismas pažymi, kad ieškovo pateiktas ieškinys pradeda patį civilinį procesą, o įstatymo CPK 135 straipsnyje nustatyti privalomi ieškinio elementai apibrėžia civilinės bylos nagrinėjamo ribas, teismo tirtinas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, vertintinus įrodymus. Ieškinio turinio reikalavimai įstatyme yra nustatyti tam, kad teismas galėtų tinkamai pasirengti bylos nagrinėjimui ir išnagrinėjus bylą iš esmės įvykdyti jo pagrindinę priedermę – įvykdyti teisingumą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnis). Tuo atveju, jei šalių pateiktas procesinis dokumentas – ieškinys – neatitinka jam keliamų reikalavimų, yra sudaromos kliūtys teismui vykdyti teisingumą civilinėje byloje priimant teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, tarp šalių išsprendžiant kilusį ginčą ir pasiekiant CPK 2 straipsnyje nustatytų civilinio proceso tikslų. Suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą yra ieškovo pareiga (CPK 135 str.). Dispozityvumo, rungimosi, nešališkumo, šalių procesinio lygiateisiškumo principai neleidžia teismui to daryti už ieškovą. Teismas privalo būti nešališkas, taigi negali tapti ieškovo advokatu ir už jį suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą ar nurodyti ieškovui, kaip turi būti surašomas ieškinys (CPK 21 straipsnis). Įstatyme nustatytas reikalavimas pagal pasirinktą pagrindo apimtį ir reikalavimus suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tinkamai – juos išdėstyti procesiniuose dokumentuose aiškiai ir nuosekliai, kad jie būtų suprantami byloje dalyvaujantiems asmenims ir teismui, nes teismas CPK nustatyta tvarka ieškinį turi išsiųsti atsakovui atsiliepimams pateikti ir pagal jį nagrinėti bylą teismo posėdžiuose. Šiuo atveju vertintina, kad toks ieškovo ieškinio išdėstymas pažeistų atsakovo teises tinkamam savo interesų gynimui civilinėje byloje. Iš ieškinio turinio turi būti aišku, kokių byloje įrodinėjamų faktų pagrindu ir ko reikalaujama iš konkretaus asmens.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada dėl ieškinio pagrindo ir dalyko nesuformulavimo. Iš ieškovės argumentų nėra aišku, ar tai reikalavimas priteisti moralinę žalą, ar prašymas kompensuoti apeliantės pragyvenimo išlaidas užsienyje. „Ieškinyje su pašalintais trūkumais“ paminėta, jog ieškovės teisės nuolat pažeidžiamos dėl prokuratūros neveikimo, nesikišimo, bei jos skundų, pareiškimų dėl galimai padarytų nusikalstamų veikų nenagrinėjimo. Kita vertus, taip pat teigiama, jog ieškovė reikalauja „minimum milijono eurų, kad, kol Lietuvos teismai ir prokurorai supras, kas vyksta“ ji su šeima galėtų gyventi ne Lietuvoje. Apeliantė atskirajame skunde teigia, jog abejojanti, ar teismas įsigilino ir perkaitė jos dešimtis prašymų prokuratūrai tirti nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ieškinio priėmimo stadijoje teismas nesvarsto ieškinio pagrįstumo, nesprendžia pateiktų įrodymų pagrįstumo ar pakankamumo klausimų. Teismas šioje stadijoje patikrina, ar ieškinys atitinka bendruosius ir specialiuosius procesinio dokumento reikalavimus. „Ieškinyje su pašalintais trūkumais“ išdėstytos aplinkybės nenuoseklios, nors ieškovė nurodė pranešusi prokuratūrai apie 30 galimai padarytų nusikalstamų veikų, o pareiškimų pateikusi virš 50, tačiau iš pateiktų argumentų nėra aišku, kokie būtent prokuratūros veiksmai (neveikimas) sukėlė ieškovei neturtinę žalą, kaip pasireiškė žala. Abstraktūs teiginiai, jog tam tikros institucijos nenagrinėja ieškovės skundų ir taip sukelia jai neturtinę žalą, nelaikytini tinkamu ieškinio pagrindu. Tai, kad ieškinyje nenurodyta CPK 135 str. 1 dalies 5-7 punktuose reikalaujama informacija, savaime nereiškia, jog ieškovė nepageidauja priimti sprendimo už akių, bylos neves per advokatą ir taikos sutarties sudaryti nenori. Teismas nespėlioja ir nepreziumuoja šios informacijos, todėl šių formalių ieškinio turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas po įpareigojimo ištaisyti ir esminius ieškinio trūkumus sudaro pagrindą ieškinį laikyti nepaduotu.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad pareiškėja atskirajame skunde nenurodė jokių argumentų, dėl kurių Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis turėtų būti panaikinta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamos nutarties, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.