- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-04-08
- Bylos Nr.
- 1-92-853/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-01129-2014-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- L. A.
- Kaltinamasis
- A. M.
dalyvaujant prokurorei O. A., nukentėjusiesiems L. A. bei jo įstatyminei atstovei Z. A. ir L. L. bei jo įstatyminiam atstovui A. L., kaltinamajam A. M., kaltinamojo gynėjui advokatui A. S.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis profesinį išsilavinimą, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) pareigose, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta ten pat, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. M. sukėlė žmogui fizinį skausmą, o būtent: 2014-10-04 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini) namo kieme stovinčiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kairės rankos kumščiu sudavė nepilnamečiui L. A. vieną smūgį į kairės pusės krūtinę ir vieną smūgį į kairės pusės šoną, nepilnamečiui L. L. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į dešinės pusės šonkaulius.
Kaltinamasis A. M. apklaustas teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vaikinukai ne vieną kartą buvo jį apvogę, buvo piktas ant jų, todėl 2014 metais spalio ketvirtą dieną apie 21.00 val., pamatė juos sėdinčius automobilyje ir nusprendė su jais pasikalbėti. Įlipęs į kieme stovintį automobilį sudavė L. A. vieną smūgį į kairės pusės krūtinę ir vieną smūgį į kairės pusės šoną, o L. L. vieną smūgį į galvos sritį bei du smūgius į dešinės pusės šoną. Tada jis išlipo iš automobilio. Nuoširdžiai gailisi šitaip pasielgęs.
Kadangi kaltinamasis A. M. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas, nukentėjusieji bei jų įstatyminiai atstovai ir prokurorė. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Kaltinamojo A. M. kaltė be jo paties prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais:
ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. A. parodymais, kur apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2014-10-04 vakare, galėjo būti apie 21.00 val., jis kartu su savo broliu T. A., pusbroliais D. L., L. L., draugu A. Ž. sėdėjo jo tėvui priklausančiame automobilyje „(duomenys neskelbtini)“, kuris buvo kieme. Jis sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje, atėjęs kaimynas A. M. pradėjo barškinti į automobilio langą iš vairuotojo pusės, atsidarė vairuotojo automobilio dureles ir įlipo į automobilį, jis tuo tarpu persėdo į priekinę keleivio pusę. Įlipęs į automobilį A. M. paklausė „ar neparnešėt dar nieko“, jis paklausė, ką jie turėjo parnešti. A. M. dėjo jam iš kairės rankos kumščio į kairės pusės krūtinę ir šoną. A. M. pasišvietė telefonu į automobilio galą, kur tuo metu buvo tik L. L. ir T. A., nes D. L. ir A. Ž. buvo tuo metu iš automobilio išlipę, jie nuėjo parnešti obuolių. Pasišvietęs telefonu jis pasakė „reikia lipti pas tuos“, jo brolis išlipo iš automobilio, jis taip pat išlipo iš automobilio, nuėjo prie automobilio vairuotojo pusės, automobilio durelės buvo atidarytos, ir stebėjo kas vyksta automobilio gale. Matė, kaip A. M. mušė L. L., dėjo jam į šonkaulius ranka. Kai jam A. M. trenkė, skaudėjo, mėlynės neliko, skausmas buvo tik tuo metu. Į medikus jis nesikreipė (16, 17, 18, 19 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo L. L. parodymais, kur apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, parodė, kad 2014 metų spalio mėnesio pradžioje vakare apie 21.00 val. jis buvo pas pusbrolius A. kieme (duomenys neskelbtini), ten jie sėdėjo jų tėvo automobilyje, automobilio gale sėdėjo jis ir T. A., o L. A. sėdėjo automobilio priekyje. Automobilyje buvo tamsu, kiemas neapšviestas, šviesos kieme yra tik tiek, kiek šviečia nuo namo lango. Automobilis stovėjo netoli namo, ir nuo namo langų buvo truputis šviesos, bet apšvietimas buvo prastas. Jiems sėdint automobilyje atsidarė automobilio vairuotojo durelės, ir į automobilį įlipo kaimynas A. M., kuris pradėjo priekaištauti, kad jis su L. jam yra skolingi, jis priekaištavo dėl to, kad jis kartu su L. anksčiau buvo jį apvogę. Ką tiksliai jis sakė pasakyti negali, neprisimena, bet kalba vyko dėl tos vagystės, jis L. davė į pilvą ar kur, tamsu buvo nesimatė, kiek smūgių sudavė L. nematė, buvo tamsu, girdėjo tik „ai”, lygtai kaire ranka sudavė. A. M. pasišvietė telefonu ir pamatė, kad jis sėdi gale, ir atėjo pas jį į automobilio galą. T. su L. išlipo iš mašinos, jis gale atsitraukė, o A. M. jį parsitraukė už kojos. Dėjo į šonkaulius ir į galvą su kumščiu. Jam buvo suduotas vienas smūgis į galvą ir du smūgiai į šonkaulius, į dešine pusę. Jo brolis D. sušuko, kad iškvies policiją, jei dar jis jį daužys ir tada A. M., nuo jo pasitraukė išlipo iš automobilio ir kaip suprato nusivijo jo brolį, jis atsidarė automobilio galinį dešinės pusės langą ir iššoko lauk, šoko pro langą, kad A. M. jo nepamatytų, ir jis nubėgo namo. Kai A. M. jam sudavė smūgius, jis juto fizinį skausmą, bet dėl jo veiksmų sužalotas nebuvo, kraujosruvos nebuvo susidariusios. Tą vakarą A. M. buvo neblaivas, matėsi iš pažiūrėjimo, be to jo tėvas buvo nuėjęs pas jį pasikalbėti ir parėjęs sakė, kad A. M. yra girtas. Kai jis parbėgo į savo kiemą, jo tėvas ėjo iš kiemo, jis dar jo paklausė, kas atsitiko, jis pasakė, kad tas pradėjo muštis ir jis nuėjo, jis neklausė, kas konkrečiau, dėl to jis galvoja, kad D. jau buvo pasakęs, nes jis jau buvo parbėgęs namo. Kai tėvas grįžo namo, jis su juo apie šį įvykį nekalbėjo, kažką kalbėjo apie tai su mama, mama dar sakė, kad reikia kviesti policiją, jis jai pasakė, kad dėl jo gali kviesti ir nuėjo miegoti, bet policijos niekas nekvietė. Tą vakarą, kai jį sumušė A. M., jo tėvas buvo užgėręs, bet labai girtas nebuvo (26, 27, 29, 30 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo T. A. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2014 metų spalio mėnesio 4 dienos vakarą apie 21.30 val. jis su broliu L. ir L. sėdėjo kieme jų automobilyje, jis su L. L. sėdėjo automobilio gale, gale automobilio sėdynė buvo ištiesta, jis žaidė su telefonu, kai į automobilį įlipo kaimynas A. M. ir pradėjo mušti L., dėjo jam į pakaušį ir A. M. ėjo į galą. D. L. ir A. Ž. tuo metu buvo išėję parnešti obuolių. Jis su L. greit išlipo iš automobilio ir matė, kaip mušė L., dėjo kumščiu į kažkurį šoną, vėliau atėjo L. tėvas ir jie pradėjo šnekėtis. A. M. sakė, kad juos mušė už kažkokius variklius, neva iš sandėlio juos išnešė L. ir L. (22, 23, 24, 25 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo D. L. parodymais, kur jis apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad 2014 metų rugsėjo ar spalio mėnesį, vakare, buvo jau sutemę, kiek buvo valandų nežino, jis kartu su broliu L. L., L. A., T. A. ir A. Ž. buvo L. ir T. kieme, sėdėjo jų patėviui priklausančiame automobilyje, jis su A. išėjo parnešti obuolių, kai grįžo priėjo prie automobilio atidarė automobilio vairuotojo pusės dureles, A. pasakė „imk L. obuolius“ ir tada pamatė, kad vairuotojo vietoje yra ne L., o kaimynas A. M., kuris atsisukęs paklausė, iš kur jie gavo tuos obuolius, jie pasakė, kad iš T., A. M. nuėjo į automobilio galą, kur buvo jo brolis ir T., T. perlipo į automobilio priekį ir kartu su L. išlipo iš automobilio lauk, jis tada įkišo galvą į automobilio salono vidų ir matė, kad A. M. pradėjo L. mušti, dėjo į šonkaulius ir į žandą. Jis pasakė, kad eina pasakyti mamai ir nubėgo namo, iš paskos jo bėgo ir A. Kad A. M. jį būtų vijęsis, nematė. Parėjęs namo tėvams pasakė, kad jie eitų greičiau laukan, nes L. muša, jie paklausė kas muša, jis pasakė, kad A. M., tėtis išėjo į lauką, mama liko namie (35, 36, 37, 38 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu liudytojo A. L. duotais parodymais, kur jis parodė, kad jis nematė, kas 2014-10-04 vakare įvyko kieme stovinčiame automobilyje, apie šį įvykį jis žino tiek, kiek jam pasakė vaikai, vakare jis gulėjo jau lovoje, girtas nebuvo, kiek buvo valandų nepastebėjo, į namus parbėgo jo vaikai D. ir L., kurie pasakė, kad A. M. muša ar tai primušė, tiksliai neprisimena, kaip pasakė, jis tada apsirengė išėjo pas kaimyną A. M., kurį pamatė stovintį kieme prie sandėlio, prie jo priėjo ir paklausė, ko jis muša vaikus, jis taip suprato, kad jis bus mušęs vaikus, nes prie L. ir A. jis vis „kabinėjasi“, tai yra jis kartas nuo karto kažką jiems žodžiais pasakydavo, bet mušęs nėra buvęs, dėl jų anksčiau įvykdytos vagystės iš jo sandėlio. A. M. kažką „suburbuliavo“ ką neprisimena, ar A. M. buvo girtas jis nežino, nepastebėjo, kieme buvo tamsu, tada atėjo jo žmona, kuri pasakė, kad jis su juo nesiaiškintų, kad lai atvažiavusi policija viską išsiaiškina. Parėjęs namo iš vaikų sužinojo, kad A. M., mušė A. L., kaip mušė nepasakojo, tik sakė, kad jam skaudėjo krūtinę. L. jam sakė, kad jo nemušė, jis pasakė, kad spėjo iš automobilio pro langą išlipti ir pabėgti, D. sakė, kad jo taip pat nemušė. Nei jis, nei žmona pas A. tą vakarą nėjo, policijos nekvietė, kad L. būtų buvęs sumuštas vizualiai nesimatė, be to, jis pats sakė, kad jo nemušė, kad jis pabėgo pro automobilio langą. Kitos dienos rytą matė, kad A. kieme stovi policijos automobilis (33, 34 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu apklausto liudytojo A. Ž. parodymais, kur jis parodė, kad 2014 metų spalio mėnesio vakare, buvo tamsu, jis su draugais (duomenys neskelbtini) šalia A. namo, sėdėjo jų automobilyje. Automobilyje buvo L. A., T. A., L. L., D. L.. Jis su D. išėjo parnešti obuolių, grįžo po kokių dešimties minučių, kai priėjo prie minėto automobilio, kuriame jie sėdėjo, pamatė, kad automobilio vairuotojo durelės yra praviros, automobilyje vairuotojo vietoje buvo jų kaimynas A. M., kuris buvo atsiklaupęs ant sėdynės ir pasisukęs į automobilio galą, kur buvo L., ir kažką sakė, ką sakė nežino. L. buvo automobilio priekyje, bet atsidarė automobilio dureles ir išlipo lauk, jo brolis T. buvo automobilio gale, kuris atsidaręs galinių automobilio durelių langą išlipo iš automobilio. Automobilyje buvo tamsu, šviesų ten nebuvo. Lauke taip pat jokio apšvietimo nebuvo, buvo tamsu, nors netoliese šviesa sklido nuo namo langų, bet automobilis stovėjo už krūmų, ir neapšviestas. D. įkišo galvą į automobilį pažiūrėti ir pasakė, kad eina pasakyti mamai, ir jis kartu su D. nuėjo pas jį į namus, D. pasakė mamai, kad A. M. L. muša. L. tėvas išėjo į lauką, aiškintis pats L. grįžo namo, jo mama paklausė, kodėl A. M. jį muša, jis pasakė, kad nežino. Jis nematė, kad A. M. būtų mušęs, nes ten buvo tamsu, į automobilį įlipęs nebuvo. L. sakė, kad jam A. M. trenkė į paširdžius, jis T. paklausė, ar jį irgi A. M. mušė, jis pasakė, kad ne, jam A. M., taip pat nieko nedarė, o su L. apie jo sumušimą nekalbėjo, jis daugiau bendrauja su D. (39, 40 b. l.);2014-10-05 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad nusikalstama veika padaryta kieme, adresu (duomenys neskelbtini), stovinčiame žalios spalvos automobilyje VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Prie įvykio vietos apžiūros protokolo prijungta fotolentelė (13-15 b. l.);asmens blaivumo testo Nr. 4576 rezultatu, kur nurodyta, kad 2014-10-05 10.36 val. A. M. nustatytas 0,00 promilių girtumas (59 b. l.);2015-03-17 susitaikymo protokolu, kuriame nuodyta, kad kaltinamasis A. M. ir nukentėjusysis L. A. bei jo įstatyminė atstovė pagal įstatymą Z. A., nukentėjusysis L. L. bei jo atstovas pagal įstatymą A. L. susitaiko. Kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiųjų bei jų įstatyminių atstovų ir jie susitaikė. Nukentėjusieji bei jų įstatyminiai atstovai pretenzijų A. M. neturi. Prašo nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti ir baudžiamąją bylą nutraukti (114 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo A. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, tarnybiniais pranešimais dėl smurto fakto ir fotolentelėmis, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis kairės rankos kumščiu sudavė nepilnamečiui L. A. vieną smūgį į kairės pusės krūtinę ir vieną smūgį į kairės pusės šoną, nepilnamečiui L. L. rankos kumščiu sudavė vieną smūgį į galvos sritį ir du smūgius į dešinės pusės šonkaulius, sukeldamas jiems fizinį skausmą. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad A. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamojo A. M. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi bei savo noru atlygino padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis A. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą. Kaltinamasis prisipažino padaręs šią nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais bei jų įstatyminiais atstovais, kurie civilinio ieškinio nereiškė (114 b. l.), dirbantis (58 b. l.), administracine tvarka nebaustas (56-57 b. l.), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis, jį atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis). Esant šioms aplinkybėms A. M. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistinas ir baudžiamoji byla nutrauktina.
Išaiškintina A. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 3, 4 dalys).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (77 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 str. 5 d., 297 str., 301-308 str., Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 str., teismas,
nusprendžia:
A. M. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti, jam susitaikius su nukentėjusiaisiais asmenimis bei jų įstatyminiais atstovais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti A. M. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Išaiškinti A. M., jog jeigu jis per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu jis per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.