- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-02
- Bylos Nr.
- e2A-384-392/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02754-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė, Tatjana Žukauskienė
- Ieškovas
- K. L. K.
- Atsakovas
- Z. J. R.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų pirmininko (pranešėjo) Virginijaus Kairevičiaus, Danutės Kutrienės, Tatjanos Žukauskienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. L. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. L. K. patikslintą ieškinį atsakovui Z. J. R. dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo, trečiasis asmuo 524-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrija.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į teismą su pradiniu ieškiniu prašydamas: 1) pripažinti negaliojančiomis (niekinėmis) 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, pasirašytas ieškovo ir 524-osios garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos (toliau – 524-oji GSEB ir Bendrija) pirmininko Z. J. R.; 2) taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo 3 765,06 Eur ieškovo naudai; 3) priteisti iš atsakovo 1 129,50 Eur palūkanų ieškovo naudai; 4) priteisti ieškovui iš atsakovo 5 procentus procesinių palūkanų bei bylinėjimosi išlaidas. Proceso eigoje ieškovas pateikė patikslintą ieškinį dėl be pagrindo įgytų lėšų ir palūkanų priteisimo. Patikslintu ieškiniu ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 3 765 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 941,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad trečiasis asmuo 524-oji GSEB nuomojo iš Lietuvos Respublikos 1 900 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas). Šiame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams. Ieškovas išreiškė trečiajam asmeniui pageidavimą žemės sklype ir ant garažo statyti statinius ir pradėjo derybas dėl galimų Jungtinės veiklos sutarties ir su ja susijusių sutarčių sąlygų. Ieškovas ir atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, atstovaujantis trečiąjį asmenį, pasirašė sutartį, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas, kad ryšium su tuo, jog pasirašoma Jungtinės veiklos sutartis ir padidėjo Bendrijos pirmininko darbo apimtis, ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui 15 000 Lt išdėstant juos taip: 1) 1000 Lt sumokant 2013 m. balandžio 17 d. dieną; 2) 4000 Lt po Jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai; 3) 5000 Lt po leidimo statybai išdavimo dienos; 4) 5000 Lt po pastato pridavimo naudojimui dienos. Atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, 2013 m. balandžio 17 d. buvo sumokėta 1000 Lt (289,62 Eur), šį faktą patvirtino rašytinis atsakovo 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, jog atsakovas gavo šią sumą ir sutikdamas pasirašė. 2013 m. birželio 20 d. tarp ieškovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip bendrijos, atstovaujamos atsakovo, kaip bendrijos pirmininko, buvo pasirašyta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo. 2013 m. birželio 20 d. prieš pasirašant Sutartį dėl teisių suteikimo/įgijimo atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, buvo sumokėta 10 000 Lt (2896,20 Eur), kadangi atsakovas šios pinigų sumos pareikalavo iš ieškovo kaip Sutarties dėl teisių suteikimo/įgijimo įvykdymo užtikrinimo. Pinigų sumokėjimą atsakovui patvirtina rašytinis atsakovo patvirtinimas Sutartyje dėl teisių suteikimo/įgijimo atsakovas patvirtino parašu jog pinigus gavo. 2013 m. liepos 3 d. sutartimi ieškovas sumokėjo atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, papildomai 2000 Lt (579,24 Eur). Tai patvirtina abiejų šalių parašai ant papildomos 2013 m. liepos 3 d. sutarties. Taigi, ieškovas sumokėjo atsakovui iš viso 13 000 Lt (3765,06 Eur). Atsakovas buvo trečiojo asmens pirmininku nuo 2003 m. rugsėjo 30 d. ir yra iki šiol. 2013 m. spalio 16 d. įvyko trečiojo asmens narių ir boksų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atsakovą įgalioti pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį. 2013 m. lapkričio 17 d. ieškovas rašytiniu pareiškimu kreipėsi į atsakovą, kaip bendrijos pirmininką, kuriame ieškovas informavo atsakovą apie tai, kad jis piktnaudžiauja savo, kaip bendrijos pirmininko padėtimi, reikalaudamas iš ieškovo pinigų asmeniškai ir nepateikdamas trečiojo asmens atsiskaitomosios sąskaitos numerio. Atsakovas 2013 m. lapkričio 17 dienos atsakymu informavo ieškovą, kad jis atstovauja trečiąjį asmenį, o ne asmeninius savo interesus, tačiau 13 000 Lt (3765,06 Eur) sumai kasos pajamų orderio nepateikė, tik nurodė trečiojo asmens atsiskaitomosios sąskaitos numerį: (duomenys neskelbtini). Nuo to laiko ieškovas kitus mokėjimus atliko į trečiojo asmens atsiskaitomąją sąskaitą. Sutartimi dėl teisių suteikimo/įgijimo, 2013 m. gruodžio 13 d. tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo kaip bendrijos pirmininko, buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, pagal kurią šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias siekiant šių bendrų tikslų – žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (išskyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus (Jungtinės veiklos sutarties 2 straipsnis). Pagal Jungtinės veiklos sutarties 3.1 b punktą ieškovas įsipareigojo sumokėti trečiajam asmeniui 100 000 Lt (28 962 Eur). Ieškovas pažymi, kad ieškovui pareiškus ieškinį trečiojo asmens atžvilgiu dėl dalies Jungtinės veiklos sutarties pripažinimo negaliojančia, o trečiajam asmeniui pareiškus priešieškinį ieškovo atžvilgiu dėl skolos priteisimo, Vilniaus miesto apylinkės teismas nagrinėjo civilinę bylą Nr. e2-108-925/2019. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu atsakovas, teikdamas teismui paaiškinimus, nurodė, kad pagal Sutartį dėl teisių suteikimo/įgijimo ir jos priedus 13 000 Lt (3 765,06 Eur) suma buvo sumokėta ne trečiajam asmeniui, bet atsakovui asmeniškai už jo atliktą darbą. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nesusitarė su atsakovu dėl jokių jo asmeninių darbų atlikimo, todėl, ieškovo manymu, sumokėta 13 000 Lt (3 765,06 Eur) suma į trečiojo asmens kasą nebuvo įnešta, o atsakovas įgijo juos sau. Atsakovas ginčo pinigų sumą 13 000 Lt (3 765,06 Eur) yra gavęs iš ieškovo ne kaip privatus fizinis asmuo, bet kaip trečiojo asmens atstovas, todėl gautus pinigus privalėjo apskaityti trečiojo asmens buhalterinėje apskaitoje. Tačiau, ieškovo žiniomis, pinigai į trečiojo asmens kasą nebuvo įnešti. Ieškovo ir atsakovo nesiejo sutartiniai teisiniai santykiai, jie buvo susiklostę tarp ieškovo ir trečiojo asmens, kadangi tarp ieškovo ir trečiojo asmens buvo sudarytos sutartys, kurias sudarydamas atsakovas veikė kaip bendrijos pirmininkas.
Atsiliepimas
2. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas patikslintu ieškiniu, pakeitęs ieškinio teisinį ir faktinį pagrindą, atsisakė ginčyti tarp šalių sudarytas 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. paslaugų teikimo sutartis, nors ieškovas nurodo, kad 13 000 Lt (3 765,06 Eur) atsakovui, kaip bendrijos pirmininkui, sumokėjo šią sumą šių sutarčių pagrindu. Todėl atsakovas, atsisakęs ginčyti sutartis, tuo pačiu pripažįsta, kad jos sudarytos teisėtai ir sutarčių pagrindu už ieškovo interesais jam suteiktas paslaugas sumokėjo atsakovui 13 000 Lt atlygį. Atsakovas neigia ir ieškovo nurodytas aplinkybes dėl pinigų pasisavinimo ir pinigų įnešimo į Bendrijos kasą. Nurodo, kad ieškovas parengė ne tik 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartis, bet ir 2013 m. birželio 12 d. susitarimą prie 2013 m. balandžio 17 d. sutarties, kuriuose įvardino atsakovą ne kaip bendrijos pirmininką, o kaip fizinį asmenį, kuriam sumokama už papildomą organizacinį darbą ir dokumentų paruošimą sutarčiai sudaryti, padidėjus jo darbo krūviui. Dėl to reikėjo gauti bendrijos narių pritarimus sutarčiai sudaryti, derinti sąlygas, aiškinti sutarties įgyvendinimo naudą, atlikti organizacinį darbą, bendrauti su valstybinėmis įmonėmis ir kt. Todėl būtent už šį darbą atsakovui buvo sumokėti 13 000 Lt, nors iš viso buvo sutarta dėl 20 000 Lt. Ieškovas yra verslininkas, todėl jam turi būti taikyti didesnio atidumo rūpestingumo bei teisinio – buhalterinio išprusimo kriterijai. Ieškovas, teigdamas, kad 13 000 Lt perdavęs atsakovui atsiskaitymui su trečiuoju asmeniu dar iki jungtinės veiklos sutarties pasirašymo, šios sumos neįtraukė į Jungtinės veiklos sutartį, mažindamas savo mokestinę naštą trečiajam asmeniui nuo 10 000 Lt iki 87 000 Lt, nepasisakė dėl šių sumų užskaitymo būsimų mokėjimų sąskaita, todėl tai patvirtina, kad 13 000 Lt buvo sumokėti už atsakovo darbą. Gautų pinigų įnešti į Bendrijos kasą ir juos apskaityti atsakovas, būdamas Bendrijos pirmininku, negalėjo, nes tam nebuvo nei faktinio, nei teisinio pagrindo, kadangi pinigų gavimo ir sutarčių pasirašymo momentu ieškovo ir trečiojo asmens nesiejo jokie sutartiniai santykiai. Ieškovas yra pats nurodęs, jog Bendrijai įsipareigojo sumokėti 100 000 Lt (28 962 Eur) tik pasirašius 2013 m. gruodžio 18 d. Jungtinės veiklos sutartį, todėl ieškovas ieškinyje nenurodo, kokiu teisiniu pagrindu atsakovas turėjo gautus iš ieškovo pinigus įnešti į trečiojo asmens kasą ir už ką. Ieškovas prieštarauja teigdamas, jog šalių nesiejo sutartiniai santykiai. Pasisakydamas priešingai, atsakovas tai įrodinėja 2013 m. birželio 12 d. sutartimi, iš kurios matyti, kad ieškovas siekė įgyvendinti savo turtinį interesą, bendrijos nuomojamame žemės sklype, pastatyti autoservisą ir iš jo eksploatacijos gauti pelną. Ieškovas, teikdamas savo paaiškinimus civilinėje byloje Nr. e2-108-925/2019, kad atsakovas pasisavino iš trečiojo asmens pinigus, pripažįsta, kad tai Bendrijos pinigai, o ne ieškovo, todėl ieškinyje nurodytas pagrindas, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita prieštarauja minčių nuoseklumui bei logikai. Ieškovas yra nurodęs, kad 2013 m. lapkričio 7 d. kreipėsi į atsakovą pareiškimu dėl piktnaudžiavimo ir nepagrįsto pinigų reikalavimo, su ieškiniu į teismą dėl 13 000 Lt išieškojimo iš atsakovo kreipėsi 2020 m. sausio 27 d., t. y. po šešerių metų ir tik po anksčiau minėtos išnagrinėtos civilinės bylos, kurioje jam nepavyko įrodyti, kad 13 000 Lt pirmininkui perdavė atsiskaitymams pagal Jungtinės veiklos sutartį, todėl atsakovo nuomone, šios aplinkybės patvirtina, jog ieškinys yra nepagrįstas ir juo ieškovas siekia sumažinti savo pinigines prievoles Bendrijai dydį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį atmetė. Nutraukė civilinę bylą dalyje dėl pradiniame ieškinyje pareikšto reikalavimo dėl 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (niekinėmis). Priteisė iš ieškovo K. L. K. atsakovo Z. J. R. naudai 1 550 Eur bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovo K. L. K. 7,37 Eur pašto išlaidų valstybės naudai.
4. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo Bendrija nuomojo iš Lietuvos Respublikos 1 900 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), ir šiame pastate stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams. Ieškovas išreiškė trečiajam asmeniui pageidavimą žemės sklype ir ant garažo statyti statinius. 2013 m. gruodžio 18 d. tarp ieškovo ir Bendrijos buvo pasirašyta Jungtinės veiklos sutartis, kuria šalys įsipareigojo bendrai veikti, kooperuodami savo turtą, darbą, žinias siekiant šių bendrų tikslų – žemės sklype pastatyti ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, virš jo pastatant ne aukštesnį kaip dviejų aukštų statinį, įrengiant naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai (išskyrus pramogų, laidojimo, ritualines, degalinių), automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams, atsižvelgiant į teritorijų planavimo dokumentus. Ši Jungtinės veiklos sutartis 2020 m. birželio 10 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu pripažinta negaliojančia ab initio. 2013 m. balandžio 17 d. buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas dėl ieškovo įsipareigojimo sumokėti atsakovui 15 000 Lt išdėstant juos taip: 1) 1 000 Lt sumokant 2013 m. balandžio 17 d.; 2) 4 000 Lt po jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai; 3) 5 000 Lt po leidimo statybai išdavimo dienos; 4) 5 000 Lt po pastato pridavimo naudojimui dienos. 2013 m. liepos 3 d. papildoma sutartimi patvirtinta, kad ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Lt (579,24 Eur). Tai patvirtina abiejų šalių parašai ant papildomos 2013 m. liepos 3 d. sutarties. 2013 m. birželio 20 d. tarp ieškovo, kaip statytojo, ir trečiojo asmens, kaip Bendrijos, atstovaujamos atsakovo kaip Bendrijos pirmininko, buvo pasirašyta Sutartis dėl statytojo teisių suteikimo ir užstatymo teisės įgijimo. Šalys susitarė, kad trečiasis asmuo perduoda ieškovui teisę neterminuotai valdyti ir naudotis garažo, kaip pastato, konstrukcijomis, patalpoms, įrenginiams ir/ar inžineriniams tinklams, tame tarpe automobilių parkavimo aikštelei statyti ir vykdyti statiniuose ūkinę – komercinę bei paslaugų paskirties veiklą.
5. Byloje nekilo ginčas dėl fakto, kad ieškovas dalimis sumokėjo atsakovui iš viso 13 000 Lt (3 765,06 Eur), šalys šias aplinkybes patvirtino. Byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita be teisėto pagrindo. Tačiau teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena nepagrįsto praturtėjimo pagrindinių prielaidų - atsakovo praturtėjimas turi būti be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
6. Teismas konstatavo, kad ieškovo teiginius, jog susitarimas, kuriuo ieškovas įsipareigojo dalimis iš viso sumokėti 15 000 Lt, buvo sudarytas su atsakovu, kaip su Bendrijos pirmininku, o ne su atsakovu, kaip su fiziniu asmeniu, paneigia byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio pagrindinio susitarimo, kuriame aptariamos pinigų mokėjimo sąlygos ir terminai, matyti, kad „<...> šalys susitarė, kad K. L. K. įsipareigoja sumokėti Z. J. R. penkiolika tūkstančių litų <...>“. Šiame susitarime nenurodyta, kad ieškovas pinigus įsipareigojo sumokėti būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Iš susitarimo turinio teismas nustatė, kad pinigų sumokėjimo tikslas – kompensacija už padidėjusį darbo krūvį, t. y. papildomą atsakovo organizacinį darbą, dokumentų parengimą Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti. Vadinasi tarp šalių susiklostė faktiniai ikisutartiniai santykiai dėl pagalbos įgyvendinant siekį pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį.
7. Teismo vertinimu, tai, kad susitarimo rekvizituose nurodant šalis įvardintas ieškovas ir atsakovas, kaip Bendrijos pirmininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai turėjo būti sumokėti pačiai Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. 2013 m. liepos 3 d. papildomoje sutartyje šalys sutarė, kad ieškovas ir atsakovas susitarė, kad už papildomus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Lt. Šiame susitarime Bendrija, kaip susitarimo šalis, nėra įvardijama. Ši sutartis dar kartą patvirtina, kad sutartiniai santykiai siejo, būtent ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir Bendriją.
8. Ieškovas nepaneigė aplinkybių, patvirtinančių, kad pinigai buvo sumokėti esant susitarimui, t. y. teisiniam pagrindui. 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartys yra nenuginčytos. Pats ieškovas yra pripažinęs, kad pinigus mokėjo sutarčių pagrindu. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą ieškovo teiginį, kad atsakovas praturtėjo nesąžiningai ir nesant teisinio pagrindo. Ieškovui neįrodžius nepagrįsto praturtėjimo vienos iš sąlygų, t. y. aplinkybės, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo, teismas konstatavo, kad nenustačius visų CK 6.237 straipsnio taikymui būtinų sąlygų, nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimo dėl 3 765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo, todėl ieškovo reikalavimą atmetė. Taip pat atmetė išvestinius ieškinio reikalavimus dėl 941,27 Eur palūkanų ir 5 procentų procesinių palūkanų priteisimo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
9. Ieškovas (apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti, priteisti visas ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prijungti prie bylos trečiojo asmens įstatus, kuriuose įtvirtinti atsakovo, kaip trečiojo asmens atstovo, įgaliojimai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
9.1. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos išvada, kad tai, jog sutarties rekvizituose nurodant šalis įvardintas ieškovas ir atsakovas, kaip bendrijos pirmininkas, nesudaro pagrindo pripažinti, kad pinigai turėjo būti sumokėti trečiajam asmeniui, atskleidžia neteisingą materialiųjų teisės normų, reglamentuojančių atstovavimą, taikymą. Atsakovas 524-tos GSEB pirmininku buvo išrinktas nuo 2003 m. rugsėjo 30 d. ir yra iki šiol. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 9 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtintomis teisės normomis bendrijos pirmininkas yra vienasmenis bendrovės valdymo organas. Bendrijos pirmininkas atsako už bendrijos veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą (įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 1 punktas). Be to, trečiojo asmens įstatų 5.6.8 punkte įtvirtinta atsakovo teisė sudaryti trečiojo asmens vardu sutartis ir kitus sandorius, o 5.7 punkte – teisė disponuoti trečiojo asmens lėšomis.
9.2. Ginčo sutarties preambulėje nurodytos sutarties šalys. Kaip sutarties šalis įvardintas ne Z. J. R., bet 524-tos GSEB pirmininkas Z. J. R. – aiškiai ir nedviprasmiškai atskleistas trečiojo asmens atstovavimo faktas. Apelianto nuomone, jei sutartis būtų buvusi sudaryta tarp ieškovo ir atsakovo nesant atstovavimo fakto, tai sutartyje kaip sutarties šalis būtų nurodyta Z. J. R. be jo pareigybės, t. y. 524-tos GSEB pirmininko. Vadinasi, ginčo sutartis, sudaryta trečiojo asmens vardu, atskleidžiant atstovavimo faktą, tiesiogiai sukūrė teises ir pareigas ne atsakovui, bet trečiajam asmeniui. Atitinkamai, tarp atsakovo ir trečiojo asmens susiklostė vidiniai atstovavimo teisiniai santykiai, kurių pasekoje, atsakovas turėjo pareigą įnešti iš ieškovo gautus pinigus į trečiojo asmens buhalterinę kasą. Kadangi byloje nebuvo pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių, kad 13 000 Eur (3765,06 Eur) buvo įnešti į trečiojo asmens kasą ir įtraukti į buhalterinę apskaitą, darytina išvada, kad atsakovas gavo tai, ko neturėjo gauti ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita.
9.3. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Kaip jau minėta, ginčo sutarties preambulėje kaip sutarties šalys buvo nurodytos ieškovas ir 524-tos GSEB pirmininkas Z. J. R., taigi – atskleistas atstovavimo faktas. Esant atskleistam atstovavimo faktui darytina išvada, kad sutartis buvo sudaryta tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamojo atsakovo. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgdamas į sutarties preambulę netinkamai kvalifikavo sutarties šalis. 2013 m. balandžio 17 d. patvirtinimas, papildoma 2013 m. liepos 3 d. sutartis yra išeinantys iš sutarties ir turi būti vertinami kaip sutarties priedai. Todėl nepriklausomai nuo to, kad jose pasirašantis asmuo yra atsakovas, jis veikė kaip trečiojo asmens atstovas.
9.4. Ginčo sutarčių ir 2013 m. spalio 16 d. įvykusio trečiojo asmens narių ir boksų savininkų susirinkimo protokolo turinys leidžia daryti išvadą, kad tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, susiklostė ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl Jungtinės veiklos sudarymo ir vykdymo. Tuo tarpu, ieškovo atliktas 13 000 Lt (3765,06 Eur) mokėjimas yra avansinė įmoka, atliekanti įrodomąją funkciją - įrodo šalių susitarimą pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį ateityje. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, bet ne ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamojo atsakovo, neatsižvelgė į ginčo sutarčių sudarymo tikslą ir aplinkybes. Be to, teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad visos ginčo sutartys buvo pasiūlytos ir užpildytos atsakovo.
9.5. Teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad atsakovas nei procesiniuose dokumentuose, nei atsakovo atstovas bylos nagrinėjimo iš esmės metu nenurodė jokių darbų/veiksmų, kuriuos atliko pagal ginčo sutartis kaip fizinis asmuo, bet ne kaip trečiojo asmens atstovas.
9.6. 2013 m. spalio 16 d. susirinkimo protokolas patvirtina, kad įvyko trečiojo asmens narių ir boksų savininkų susirinkimas, kurio metu buvo nuspręsta atsakovą įgalioti pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį – vadinasi, atsakovas, sudarydamas tiek Jungtinės veiklos sutartį, tiek su ja susijusias ginčo sutartis galėjo veikti tik trečiojo asmens vardu. Į bylą nebuvo pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas buvo gavęs trečiojo asmens narių sutikimą dėl ginčo sutarčių pasirašymo savo, kaip fizinio asmens vardu, ir 13 000 Lt (3 765,06 Eur) gavimo asmeniškai. Todėl rašytinių įrodymų visuma ir teisinis atsakovo pareigų reglamentavimas leidžia daryti labiau tikėtina išvadą, kad ginčo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo.
Atsiliepimas
10. Atsakovas atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išvadas. Nurodo, kad apeliaciniu skundu prašoma panaikinti visą teismo sprendimą in corpore, net ir tą dalį, kurioje civilinė byla nutraukta pagal palies ieškovo reikalavimą. Apeliaciniame skunde nenurodoma, kuo ydingas teismo sprendimas šioje dalyje. Atsakovo nuomone, apeliacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, neturintys nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Ieškovas nurodė, kad 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutarčių pagrindu sumokėjo 13 000 Lt Z. J. R.. Jau vien dėl to teismas pagrįstai pripažino, kad šioje byloje nepagrįsto praturtėjimo teisės normos negali būti taikomos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.242 straipsnio 1 dalis), nes ieškovas byloje nepaneigė aplinkybių, patvirtinančių, kad pinigai buvo sumokėti esant susitarimui, t. y. teisiniam pagrindui, 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartys yra teisėtos ir nenuginčytos. 2013 m. balandžio 17 d. susitarime nėra nurodyta, kad ieškovas pinigus įsipareigojo sumokėti būtent Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Iš susitarimo turinio nustatyta, kad pinigų sumokėjimo tikslas - kompensacija už padidėjusį darbo krūvį, t. y. papildomą atsakovo organizacinį darbą, dokumentų parengimą Jungtinės veiklos sutarčiai sudaryti. Minėtos sutartys patvirtina, kad sutartiniai santykiai siejo būtent ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir Bendriją. Be to, pats ieškovas parengė sutartis, papildomą susitarimą, kuriuose įvardino atsakovą ne kaip Bendrijos pirmininką, veikiantį Bendrijos vardu ir jos interesais, o kaip Z. J. R. - fizinį asmenį, kuriam sumokama už papildomą organizacinį darbą ir dokumentų paruošimą sutarčiai sudaryti, padidėjus jo darbo krūviui. Apeliantas su Bendrija 2013 m. gruodžio 12 d. sudarė Jungtinės veiklos sutartį, kurią patvirtino notaras. Tai reiškia, kad jis žinojo ir suprato, kad minėtas 2013 m. birželio 12 d., 2013 m. liepos 3 d., 2013 m. balandžio 17 d. sutartis pasirašo su Z.J. R., kaip su fiziniu asmeniu, o ne su Bendrija. Šalis siejo sutartiniai santykiai, kurių esmė ta, jog ieškovas siekė įgyvendinti savo turtinį interesą, bendrijos nuomojamame žemės sklype pastatyti autoservisą ir iš jo eksploatacijos gauti pelną. Šį tikslą jis pasiekė. Su Z. J. R. susitarė dėl pagalbos įgyvendinant šį tikslą. Tam reikėjo aiškinti Bendrijos nariams šio tikslo naudą, gauti jų pritarimus sutarčiai sudaryti, su kiekvienu nariu bendrauti ir derinti sutarties tarp Bendrijos ir ieškovo sąlygas, aiškinti šios sutarties įgyvendinimo naudą Bendrijai bei atlikti kitą organizacinį darbą, tuo klausimu bendrauti su valstybinėmis įmonėmis, savivaldybe ir t. t. Būtent už šį darbą atsakovui buvo sumokėta 13 000 Lt, nors iš viso buvo sutarta dėl 20 000 Lt.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
11. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar yra pagrindas pripažinti, kad atsakovas praturtėjo ieškovo sąskaita be teisėto pagrindo.
13. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovas prašė prijungti naujus įrodymus, t. y. trečiojo asmens 524-oji garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos įstatus. Šis įrodymas prijungtinas, nes neužvilkins bylos nagrinėjimo, kadangi įstatai kartu su skundu buvo įteikti atsakovui ir jis galėjo dėl jų pasisakyti.
14. Be to, likus tik dviem darbo dienoms iki teismo posėdžio, ieškovas pateikė teismui naują prašymą prijungti prie bylos eilę dokumentų. Nurodė, kad el. paštu gavo VĮ „Registrų centras“ 2020-12-16 dienos dokumentą „Dėl duomenų/dokumentų kopijų pateikimo ((duomenys neskelbtini)“ Nr. NS-48618 (4.21 E), kuriame buvo pateikta informacija apie tai, kad garažo kadastro duomenys, taip pat ir baigtumo procentas – 100, nekilnojamojo turto registre įregistruotas 2000-11-02 parengtos kadastro duomenų bylos (pasirašymo data 2000-11-13) ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos tarnybos 2000-10-26 pažymos Nr. 101-2740, Statybos ir architektūros Valstybinės priežiūros inspekcijos 1992-05-27 leidimo Nr. KG-92-11 pagrindu. Pateikta informacija atskleidė neteisingą juridinio fakto įregistravimą - garažo baigtumo procentas – 100 yra neteisingas nekilnojamojo turto registro duomuo.
15. Teisėjų kolegija pažymi, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Tačiau ieškovo teikiami dokumentai jau keliolika metų buvo iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ir galėjo būti gauti bei pateikti teismui iki ginčijamo sprendimo priėmimo. Be to šių įrodymų prijungimas ir vertinimas apeliacinės instancijos teisme neabejotinai užvilkins bylos nagrinėjimą, todėl teisėjų kolegija juos priimti atsisako.
16. Apeliantas prašo panaikinti visą skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria atmestas patikslinto ieškinio reikalavimas dėl priteisimo iš atsakovo 3 765 Eur be pagrindo įgytų lėšų, 941,27 Eur palūkanų, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų. Apeliantas nurodė, kad ginčo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamo atsakovo, taigi sutartiniai teisiniai santykiai ieškovo ir atsakovo nesiejo. Kadangi byloje nėra įrodymų, kad 13 000 Lt buvo įnešti į trečiojo asmens sąskaitą ir įtraukti į buhalterinę apskaitą, tai darytina išvada, jog atsakovas gavo tai, ko neturėjo gauti ir nepagrįstai praturtėjo ieškovo sąskaita. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.
17. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.237 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus CK nustatytas išimtis. Tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo, turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pagal kasacinio teismo praktiką jos yra tokios: pirma, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų; antra, ar nustatytas atsakovo praturtėjimas atitinka ieškovo turto sumažėjimą (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita); trečia, priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo; ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo; penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį; šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos; septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima naudoti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-489-695/2016). Pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
18. Byloje nustatyta, kad trečiasis asmuo Bendrija nuomojo iš Lietuvos Respublikos 1 900 kv. m žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Jame stovėjo pastatas – garažas, kuriame įrengti garažų boksai, kurie nuosavybes teise priklausė trečiojo asmens nariams. Ieškovas siekė Bendrijos nuomojamame žemės sklype pastatyti dviejų aukštų statinį, rekonstruoti esamą garažų pastatą, įrengti naujai pastatytuose pastatuose patalpas autoservisui, biurui, komercinei veiklai, automobilių parkavimui bei inžineriniams tinklams. Su atsakovu susitarė dėl pagalbos įgyvendinant šį tikslą, atlikti organizacinius darbus, paruošti dokumentus sutarčiai pasirašyti ir pan. 2013 m. balandžio 17 d. buvo pasirašyta sutartis, kurioje buvo įtvirtintas susitarimas dėl ieškovo įsipareigojimo sumokėti atsakovui 15 000 Lt išdėstant juos taip: 1) 1 000 Lt sumokant 2013 m. balandžio 17 d.; 2) 4 000 Lt po jungtinės veiklos sutarties patvirtinimo notariškai; 3) 5 000 Lt po leidimo statybai išdavimo dienos; 4) 5 000 Lt po pastato pridavimo naudojimui dienos. 2013 m. liepos 3 d. papildomoje sutartyje šalys pažymėjo, kad už papildomus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Lt. 2013 m. balandžio 17 d. ir 2013 m. liepos 3 d. sutartys yra nenuginčytos. Būtent šių sutarčių pagrindu ieškovas atsakovui sumokėjo 13 000 Lt. Tai pripažino ir pats ieškovas. Todėl ši situacija negali būti vertinama kaip nepagrįstas atsakovo praturtėjimas, nes jai buvo teisinis pagrindas, t. y. nurodytos sutartys. Kadangi nagrinėjamu atveju neegzistuoja viena pagrindinių prielaidų – atsakovo praturtėjimas turi būti be teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.), tai pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovo reikalavimą dėl 3 765,06 Eur be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.
19. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad sutartiniai santykiai siejo būtent ieškovą ir atsakovą, o ne ieškovą ir Bendriją. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgdamas į sutarties preambulę netinkamai kvalifikavo sutarties šalis. Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad ginčo sutartys buvo sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, bet ne ieškovo ir trečiojo asmens, atstovaujamojo atsakovo, neatsižvelgė į ginčo sutarčių sudarymo tikslą ir aplinkybes. Teisėjų kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta.
20. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kokias šalis siejo sutartiniai santykiai, įvertino 2013 m. balandžio 17 d. sutarties turinį, iš kurio matyti, kad šalys susitarė, jog ieškovas įsipareigoja sumokėti Z. J. R. 15 000 Lt, taip pat nustatė, jog sutartyje nurodytas ir pinigų sumokėjimo tikslas – kompensacija už padidėjusį darbo krūvį dėl pasirašomos Jungtinės veiklos sutarties ir padarė pagrįstą išvadą, jog sutartiniai santykiai siejo būtent ieškovą ir atsakovą. Už dėl ieškovo vystomos veiklos atsiradusius papildomus darbus, padidėjusį darbo krūvį ieškovas atsakovui sumokėjo 13 000 Lt. Tai, kad sutarties rekvizituose atsakovas įvardintas kaip Bendrijos pirmininkas, neleidžia daryti išvados, kad pinigai turėjo būti sumokėti pačiai Bendrijai, kaip juridiniam asmeniui. Be to, 2013 m. liepos 3 d. papildoma sutartimi, šalys susitarė, kad už papildomus darbus ieškovas sumokėjo atsakovui 2 000 Lt. Šioje sutartyje atsakovas įvardijamas kaip fizinis asmuo, Bendrija, kaip sutarties šalis, nėra nurodyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs sutarčių turinį, atsižvelgęs į sutarčių sudarymo tikslą ir aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė faktiniai santykiai dėl pagalbos ieškovui įgyvendinant siekį pasirašyti Jungtinės veiklos sutartį su Bendrija bei atsakovo pastangų šią sutartį vykdant.
21. Apelianto argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai taikė materialiąsias teisės normas, reglamentuojančias atstovavimą, atmestinas. Ieškovas neįrodė, kad sutartys buvo sudarytos su trečiuoju asmeniu Bendrija, atstovaujamos atsakovo, ar pinigai turėjo būti sumokėti trečiajam asmeniui, todėl nėra pagrindo taikyti atstovavimą reglamentuojančių normų.
22. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie nelemia skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
23. Remdamasi išdėstytais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį ieškovo apeliacinio skundo motyvais naikinti nėra pagrindo.
24. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Atmetus ieškovo apeliacinį skundą, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos. Atsakovo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą turėtos 1 100 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
ieškovo K. L. K. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovui Z. J. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo K. L. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 1 100 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų.