Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-18 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A5.-517-1131/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-18
Bylos Nr.
A5.-517-1131/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00157-2021-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Asta Benetytė (pirm.)
Pažeidėjas
A. K.
Institucija
LR Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ministerijos Vilniaus teritorinis skyrius
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A5.-517-1131/2021Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00157-2021-9Procesinio sprendimo kategorija 6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 18 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Asta Benetytė,sekretoriaujant Dianai Abent,

dalyvaujant Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovui K. B.,

nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. K., būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau –ir įmonė) direktorius, nesilaikė trečiosios šalies piliečių įdarbinimo Lietuvoje tvarkos, kadangi įdarbino įmonėje darbuotojus – virėjais, picų kepėjais (duomenys neskelbtini) piliečius V. B. (laikotarpiu nuo 2019 m. lapkričio 27 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.), D. O. (laikotarpiu nuo 2020 m. sausio 28 d. iki 2020 m. spalio 7 d.), M. P. (laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki dabar), V. S. (laikotarpiu nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. iki dabar) ir V. T. (laikotarpiu nuo 2019 m. gruodžio 5 d. iki 2020 m. rugpjūčio 5 d.), ir leido nelegaliai jiems dirbti įmonėje, pažeidžiant Lietuvos Respublikos užimtumo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, Lietuvos Respublikos užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2, 2² dalių nuostatas, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad bylos medžiaga įrodo, jog įmonėje, kurios direktorius – administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, buvo įdarbinti Ukrainos Respublikos piliečiai, neturint vizos dirbti būtent pas šį darbdavį – UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Kadangi A. K. pateikė rašytinį paaiškinimą, dėl padaryto pažeidimo gailėjosi, prašo skirti nuobaudą sankcijos ribose.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas A. K. į teismo posėdį, vykusį 2021 m. vasario 17 d. 8.30 val. neatvyko (jam buvo tinkamai bei laiku pranešta apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką (b. l. 2)). Pagal ANK 629 straipsnio 1 dalį administracinio nusižengimo byla gali būti nagrinėjama teismo posėdyje nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir nukentėjusiajam ar jų atstovams, jeigu jiems tinkamai ir laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Esant šioms aplinkybėms ir teisiniam reglamentavimui, taip pat pakankamai duomenų išsamiai ir teisingai išnagrinėti bylą bei atsižvelgus į tai, kad A. K. nepateikė prašymo atidėti bylos nagrinėjimą bei į tai, kad jam buvo įteiktas administracinio nusižengimo protokolas, kuriame jam buvo išaiškintos teisės, numatytos ANK 577 straipsnyje, teismas sprendžia, kad byla gali būti išnagrinėta nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui (b. l. 2).

A. K. 2020 m. gruodžio 11 d. rašytiniame paaiškinime paaiškino, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)”, atstovaujama direktoriaus A. K., veikiančio pagal bendrovės įstatus, vykdo viešojo maitinimo veiklą (picerijų veikla). Be to, UAB ,,(duomenys neskelbtini)” (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)), atstovaujama direktoriaus P. G., veikiančio pagal bendrovės įstatus, vykdo viešojo maitinimo veiklą (picerijų veikla). Abi minėtos įmonės priklauso „(duomenys neskelbtini)“ picerijų tinklui. UAB „(duomenys neskelbtini)“ parduoda franšizę UAB „(duomenys neskelbtini)“. Abiejų įmonių akcininkas valdantis 50 proc. akcijų yra tas pats, o kitą dalį (50 proc.) UAB „Togri“ akcijų valdo UAB „(duomenys neskelbtini)“. Visi minėti darbuotojai dirbo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įmonėje, kuri tuo metu turėjo padalinių Vilniaus mieste. Nusprendus visas picerijas, esančias Vilniaus mieste, perkelti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, darbuotojai – V. B., D. O., M. P., V. S., V. T. buvo perdarbinti į UAB „(duomenys neskelbtini)“, nes nesutiko važiuoti dirbti į Kauną. M. P. ir V. S. dar ir dabar dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Papildomai paaiškino, jog už užsieniečių įdarbinimą, išdarbinimą ir kitų personalo dokumentų rengimą, abiejose įmonėse buvo atsakinga Viktorija K. Č., kuri nebedirba nuo 2020 m. rugsėjo mėn. Jis, kaip bendrovės vadovas, buvo pakankamai rūpestingas, atlikdamas veiksmus, nes buvo paskyręs atsakingą asmenį, taip pat jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeidžiant teisės aktus. Prašo taikyti lengvinančias aplinkybes, numatytas ANK 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Pažymėjo, kad būdamas įmonės direktoriumi nuoširdžiai gailisi dėl padarytų teisės aktų pažeidimų (b. l. 27).

Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. sausio 19 d. akte Nr. NDA 0893-1658 nurodyta, kad VDI darbo inspektoriai nuo 2020 m. gruodžio 1 d. iki 2021 m. sausio 19 d. atliko patikrinimą UAB ,, (duomenys neskelbtini)“ ir nustatė, kad buvo gautas raštas iš Migracijos departamento Kontrolės skyriaus, kuriame nurodoma, kad tyrimo metu buvo nustatyta, jog Ukrainos piliečiai V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T., turintys leidimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, išduotus darbo UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (į.k. (duomenys neskelbtini)) pagrindu, yra įdarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“. Nustatyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ atsakingi asmenys negalėjo sudaryti darbo sutarčių su V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. ir apie jų įdarbinimą pranešti VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat išvadoje nurodyta, kad minėti Ukrainos piliečiai įdarbinti virėjų, picų kepėjų pareigose, neturint Užimtumo tarnybos leidimo dirbti, kuris būtinas įdarbinant užsienietį, nes ši profesija nepatenka į trūkstamų profesiją sąrašą (b. l. 4-5).

Migracijos departamento rašte nurodyta, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) yra įdarbinti ir šiuo metu dirba Ukrainos Respublikos piliečiai – V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. (b. l. 7).

Iš 2020 m. gruodžio 7 d. juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad įmonės UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktorius nuo 2012 m. spalio 29 d. yra A. K. (b. l. 12-13).

Iš VSDFV informacinės sistemos – užklausos nuo 2020 m. sausio 1 d. matyti, kad UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ dirbo V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. (b. l. 14-18).

Iš VSDFV rašto nustatyta, kad patikrinus UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ nustatyta, kad per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą 2019 m. gruodžio 11 d. 00.35 val. buvo pateiktas pranešimas Nr. U1901 apie Lietuvoje dirbančius užsieniečius – V. B., M. P., V. T. ir 2020 m. vasario 3 d. 16.36 val. pranešimu Nr. 02 apie apdraustąjį D. O., pranešimo apie apdraustąjį V. S. neteikė. Pranešimus saugiu elektroniniu parašu pasirašė bendrovės vadovo įgaliotas asmuo D. J. K. (b. l. 20-25).

2019 m. gruodžio 23 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo V. S. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-625, virėjo pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2019 m. gruodžio 24 d. (b. l. 28-29).

2020 m. rugpjūčio 27 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo V. S. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-761 virėjo pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2020 m. rugpjūčio 28 d. (b. l. 30-31).

2019 m. gruodžio 4 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo V. T. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-66 picų kepėjo pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2019 m. gruodžio 5 d. (b. l. 33-34).

2019 m. gruodžio 4 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo M. P. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-66 virėjo pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2019 m. gruodžio 5 d. (b. l. 36-37).

2020 m. sausio 27 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo D. O. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-633 sushi meistro pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2020 m. sausio 28 d. (b. l. 38-39).

2019 m. lapkričio 26 d. tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ , atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojo V. B. sudaryta darbo sutartis Nr. PR-599 picų kepėjo pareigoms atlikti. Darbo sutartis įsigalioja nuo 2019 m. lapkričio 27 d. (b. l. 41-42, 45-53).

Motyvuojamoji dalis

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims už nelegalų darbą. Ši norma yra nukreipiančioji (su blanketine dispozicija) – kai netiesiogiai nukreipia į kitus teisės aktus.

Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos.

Užsieniečių teisinės padėties įstatymo 62 straipsnio 2, 2² dalyse nustatyta, kad darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje, 44¹ straipsnio 5 dalyje nurodytus atvejus ir kai užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 495 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Taigi esminis klausimas, sprendžiant dėl A. K. atsakomybės klausimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, ar A. K., įdarbindamas trečiosios šalies piliečius, pažeidė norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, reikalavimus.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-133 patvirtintas „Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašas“ (toliau – Aprašas), reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių nustatymo kriterijus, leidimo dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo, jo galiojimo pratęsimo, atsisakymo jį išduoti arba pratęsti jo galiojimą, dublikato išdavimo tvarką bei darbdavio įsipareigojimus įdarbinus užsienietį. Aprašo 17 punkte numatyta, kad dėl leidimo dirbti išdavimo užsieniečiui, jam esant Lietuvos Respublikoje, į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, kurio veiklos teritorijoje buvo registruota laisva darbo vieta, gali kreiptis darbdavys arba užsienietis. To paties Aprašo 49 punkte numatyta, kad užsienietis negali dirbti pas kitą darbdavį, negu nurodyta leidime dirbti, atlikti kitų darbo funkcijų (tam tikros profesijos, kvalifikacijos, specialybės darbo arba eiti tam tikrų pareigų), išskyrus tą, kuriai išduotas leidimas dirbti. Taigi leidimo dirbti išdavimas ir yra teisėtas pagrindas užsieniečiams gyventi Lietuvoje, kurio galiojimas siejamas su konkrečia įmone turint konkretų tikslą dirbti tik joje.

Bylos duomenimis tarp darbdavio UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamo V. K. Č., ir darbuotojų iš trečiosios šalies ((duomenys neskelbtini)piliečių) V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. buvo sudarytos darbo sutartys. VSDFV duomenų bazės išrašo duomenimis apie minėtų užsieniečių įdarbinimą buvo pranešta (išskyrus V. S. įdarbinimą). Tai, kad minėti asmenys buvo įdarbinti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ A. K. patvirtino savo rašytiniame paaiškinime, tačiau užsieniečių iš trečiųjų šalių įdarbinimui taikomos specifinės įdarbinimo Lietuvoje taisyklės ir reikalavimai. Bylos duomenimis V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo išduotas ne UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ prašymo pagrindu, bet buvo išduoti kitos įmonės (UAB ,,(duomenys neskelbtini)“) prašymo pagrindu. Vadovaujantis Aprašo 17 punktu, darbdavys norėdamas įdarbinti užsienietį pirmiausiai turi kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį. Taigi A. K. prieš įdarbindamas šiuos trečiosios šalies piliečius (prieš pasirašant darbo sutartis), privalėjo pirmiausiai kreiptis į Užimtumo tarnybos administracijos padalinį, tačiau tokių duomenų, jog būtų kreipęsis, byloje nėra, priešingai yra duomenų, patvirtinančių, jog šių veiksmų neatliko ir trečiųjų šalių piliečiams V. B., D. O., M. P., V. S. ir V. T. leido dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ neturint Užimtumo tarnybos išduotų leidimų dirbti būtent šioje įmonėje. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad net formaliai sudarius darbo sutartis tarp trečiosios valstybės piliečių ir UAB ,,(duomenys neskelbtini)“, tokių veiksmų nedaro teisėtais, kadangi minėti Ukrainos Respublikos piliečiai buvo įdarbinti nesilaikant norminių teisės aktų reikalavimų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą. Taigi tokius darbo santykius, susiklosčiusius tarp UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir minėtų užsieniečių, teismas laiko neteisėtais, o tokį jų darbą nelegaliu. A. K. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.

ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje nustatyta bauda darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų.

Baudos dydis nustatomas pagal ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ANK 34 straipsnio 2 dalis).

A. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta.

A. K. padarė administracinį nusižengimą, susijusį su asmens darbu ir socialinėmis teisėmis. Pagal bylos duomenis negalima daryti išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kryptingai siekė padaryti šį administracinį nusižengimą, A. K. rašytiniame paaiškinime nurodė, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios pažeidžiant teisės aktus. Taigi A. K. administracinis nusižengimas yra padarytas ne tyčia, o neatsargia kaltės forma. Byloje nėra duomenų, kad dėl tokio administracinio nusižengimo padarymo atsirado kokių nors itin neigiamų pasekmių. Pagal bylos duomenis įmonėje pirmą kartą nustatyti neteisėti, t. y. pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, užsieniečių įdarbinimo faktai. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. K. bendradarbiavo su Darbo inspekcijos darbuotojais patikrinimo metu, t. y. pateikė visus reikalingus dokumentus, davė paaiškinimus. Byloje taip pat nenustatyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo bandė trukdyti institucijai tinkamai ištirti administracinį nusižengimą. Taip pat atsižvelgtina ir į jo asmenybę – dirbantis, jis pirmą kartą traukiamas administracinėn atsakomybėn už tokio pobūdžio administracinio nusižengimo padarymą. Taip pat Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis anksčiau neteistas. Taigi nėra pagrindo daryti išvadą, kad A. K. linkęs nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių ir įstatymų reikalavimų. Priešingai, jo padarytas administracinis nusižengimas laikytinas labiau atsitiktinio pobūdžio. Teismas, įvertinęs anksčiau aptartas aplinkybes, apibūdinančias A. K. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir jo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat atsižvelgdamas į protingumo ir teisingumo principus, daro išvadą, kad A. K. skirtina ANK 95 straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtinta minimali bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 1000 Eur dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs AB „DNB“ bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas“, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke „Luminor Bank“, AB (buvęs „Nordea Bank“ AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke „Swedbank“, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas“, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią „Danske Bank“ A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje - administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK) – (duomenys neskelbtini).

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Asta Benetytė