- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-18
- Bylos Nr.
- 1A-315-282/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vidmantas Mylė, Laisvydas Zederštremas, Virginija Žindulienė
- Nuteistasis
- G. B.
- Advokatai
- Vigintas Strička
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vidmanto Mylės, Laisvydo Zederštremo, Virginijos Žindulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio, kuriuo G. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį areštu 90 parų.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, G. B. paskirta galutinė bausmė – areštas 60 parų, bausmę atliekant Šiaulių tardymo izoliatoriuje.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2021 m. rugpjūčio 10 d.
Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2021 m. rugpjūčio 10 d.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. B. pagal BK 140 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis mušdamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, t. y. 2021 m. liepos 31 d., apie 20.00 val., (duomenys neskelbtini), namuose, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, žodinio konflikto metu, tyčia, savo šeimos nariui – sugyventinei R. A. kumščiu sudavė 1 smūgį į kairės pusės galvos sritį, po to, pastūmęs ir pargriovęs ant lovos nukentėjusiąją R. A., kumščiu sudavė ne mažiau 5 smūgius į kairę šlaunį ir ne mažiau 2 smūgius į kairį šoną, tokiais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai R. A. fizinį skausmą ir padarė mėlynes ant kairės pusės šono, ant kairės pusės šlaunies.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. prašo jam paskirtą 60 parų arešto bausmę sumažinti iki 45 parų, nes mano, kad tokio dydžio bausmė jo atžvilgiu būtų tinkama.
2.1. Teigia, kad jam paskirta bausmė yra per griežta, nes kaltę pripažino, dėl savo netinkamo elgesio nuoširdžiai gailisi, iš karto po to, kai sumušė nukentėjusiąją, jos maldaudamas atsiprašė. Nurodo, kad su sugyventine gyvena daugiau kaip 30 metų, R. A. jam pretenzijų nereiškia.
3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
4. Apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo sprendimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatų, padarė pagrįstas bei motyvuotas išvadas dėl G. B. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
6. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. B. neginčija teismo nustatytų faktinių nusikalstamos veikos aplinkybių, kvalifikacijos, tik nesutinka su nuosprendžiu jam paskirta bausme, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6.1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, į nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).
6.2. Nuteistasis G. B. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstama veika yra baigta. G. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pirmosios instancijos teismas pripažino tai, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiosios (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). G. B. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką G. B. padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
6.3. Nuteistasis G. B. neįgalus (nustatytas 50 procentų darbingumas), išsituokęs, su nukentėjusiąja R. A. gyvena faktinėje santuokoje apie 30 metų. Apeliantas nuo 2019-03-22 niekur nedirba, nuo 20219-04-03 registruotas Užimtumo tarnyboje. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad G. B. anskčiau buvo baustas administracine tvarka, paskirtas baudas yra sumokėjęs, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, šiuo metu galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Apeliantas ankčiau buvo teistas 5 kartus, iš jų net keturis kartus už smurtinius nusikaltimus (net du kartus už smurtavimą tos pačios sugyventinės – nukentėjusiosios R. A. atžvilgiu). Pastebėtina, kad G. B. atžvilgiu buvo atliekama dar 10 ikiteisminių tyrimų už smurtavimą šeimos narių atžvilgiu (sūnaus, sugyventinės), tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Naują nusikalstamą veiką, už kurios padarymą apeliantas yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, G. B. padarė neišnykus teistumui bei praėjus šešiems mėnesiams po to, kai 2021-01-11 buvo paleistas iš įkalinimo įstaigos. Iš šių paminėtų aplinkybių matyti, kad paskirtomis bausmėmis (viešaisiais darbais, laisvės apribojimu, laisvės atėmimu, areštu) bei lygtiniu paleidimu iš pataisos įstaigos anksčiau termino BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nuteistasis neparodė noro taisytis, laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtų elgesio normų, nes jis toliau vykdė nusikalstamas veikas.
6.4. Atsižvelgiant į visas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pagrįstai apylinkės teismas nuteistajam parinko BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą bausmę – areštą.
6.5. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 49 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto (vidurkis būtų 52,5 paros). Nors skundžiamame nuosprendyje pirmosios inatsnacijos teismas visiškai nepasisakė, kodėl nuteistajam G. B. skiriama maksimalaus dydžio arešto bausmė, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į nustatytas nuteistojo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, į tai, kad nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nepadarė, kad, nors nukentėjusioji nurodė atleidusi G. B., tačiau nuteistasis ne pirmą kartą smurtauja jos atžvilgiu, daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti G. B. už jo padarytą nusikalstamą veiką paskyrus maksimalaus dydžio arešto bausmę. Be to, pirmosios instancijos teismas taikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir G. B. paskirtą 90 parų arešto bausmę sumažino vienu trečdaliu, paskirdamas tik 60 parų arešto bausmę, kuri savo dydžiu nežymiai viršija už nusikaltimą nustatomos arešto bausmės vidurkį. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, BK 54 straipsnio 2 dalies, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, nuteistajam už jo padarytą nusikalstamą veiką paskirta bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta, švelninti ją dar labiau, t. y. bausmę sumažinti iki 45 parų arešto, kaip to skundu prašo nuteistasis, nėra pagrindo.
7. Remiantis tuo, kas išdėstyta, daroma išvada, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas, keisti jį nuteistojo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
8. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyrius 2021 m. lapkričio 8 d. Šiaulių apygardos teismui pateikė pažymą Nr. (12.35Mr) PT-7751 dėl 119,75 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teisme ginant nuteistąjį G. B., priteisimo. BPK 106 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad nors nuteistasis šiuo metu yra suimtas, tačiau jis yra iš dalies darbingas, išlaikytinių neturi, byloje nėra sunkią nuteistojo turtinę padėtį patvirtinančių duomenų, kad byla apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo išnagrinėta tik pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris netenkinamas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtas išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje, pripažįsta proceso išlaidomis ir jas priteisia iš suimto nuteistojo G. B. Valstybės naudai (BPK 106 straipsnio 2 dalis).
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 106 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti nuteistojo G. B. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. rugpjūčio 10 d. nuosprendžio.
Priteisti iš nuteistojo G. B. Valstybės naudai 119,75 Eur (vieną šimtą devyniolika Eur 75 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo apeliacinės instancijos teismo posėdyje.