Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje K. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. Š., būdamas (duomenys neskelbtini) vadovu ir darbdaviu, 2014 m. balandžio 10 d. susitarė su K. J. dėl jos įdarbinimo pardavėja, 500 Lt darbo užmokesčio per mėnesį, 4 valandų darbo laiko per dieną, tačiau sudaręs su K. J. 2014 m. balandžio 10 d. darbo sutartį, nesilaikydamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 99 straipsnio 6 dalies reikalavimų, prieš vieną darbo dieną nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, o pranešimą pateikė tik 2014 m. balandžio 14 d. ir taip K. J. leido dirbti nelegalų darbą 2014 m. balandžio 11 d., 2014 m. balandžio 12 d. ir 2014 m. balandžio 14 d. Šiais veiksmais K. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas K. Š. teismo posėdžio metu kaltės nepripažino ir paaiškino, jog buhalterė O. F. 2014 m. balandžio 9 d. siuntė registruotu laišku įvairius dokumentus į Valstybinei socialinio draudimo fondo valdybai (toliau – ir VSDFV), tarp kurių buvo ir įgaliojimai, kad buhalterė gali teikti elektroninius dokumentus. Sudarant sutartį su buhaltere dėl buhalterinių paslaugų teikimo, jis parašė įgaliojimus, kad buhalterė O. F. gali teikti dokumentus VSDFV ir VMI elektroniniu būdu. Su K. J. 2014 m. balandžio 10 d. buvo sudaryta darbo sutartis, o įgaliojimai registruoti tik 2014 m. balandžio 14 d. Buvo tokia situacija, kad registruojant įgaliojimus, buhalterė O. F. iš karto įdarbino K. J.. Jis žino savo, kaip darbdavio pareigas pagal darbo kodeksą, tačiau negalėjo įtakoti tuo metu jokių įvykių dėl dokumentų teikimo, nes 2014 m. balandžio 11 d., 7 val. ryte išskrido iš Lietuvos, o K. J. darbą pradėjo 2014 m. balandžio 11 d. Vis dėlto jis prieš išvykdamas suderino K. J. įdarbinimą su buhaltere O. F.. Tiesiogiai su buhaltere nebuvo sutaręs, ar dokumentai VSDFV bus siunčiami paštu, ar buhalterė važiuos tiesiogiai į šią instituciją juos pateikti. Supranta, kad įgaliojimų suteikimo siuntimas, tai dar nėra pranešimas apie įdarbinimą, o tik prašymas suteikti įgaliojimus, tačiau teigia nežinojęs, kad leido dirbti K. J. nepranešęs apie tai VSDFV. Pagal pateiktus dokumentus tikrai matoma, kad nebuvo tikslo ir minties priimti asmenį dirbti nelegaliai, tai yra vienintelis darbuotojas jo įmonėje, vaistinės durys būna atidarytos, todėl būtų tikrai neprotinga taip elgtis, t. y. darbuotojui leisti dirbti jo neįdarbinus. Pasirašinėdamas įgaliojimus kalbėjo su buhaltere, kad planuoja įdarbinti K. J. ir ji turi būti įdarbinta bei teigė negalvojęs, kad ji nėra užregistruota. Tiesiog pavėluotai pateikė deklaraciją, bet darbuotoja dirba nuo 2014 m. balandžio 11 d. ir jis sąmoningai tikrai nepadarė nusižengimo, jokių nelegalių tikslų neturėjo, jo tikslas kaip tik buvo, kad K. J. dirbtų ir būtų įdarbinta, kaip nurodyta sutartyje.

Motyvuojamoji dalis

Administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimo motyvai ir išvados

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui už kiekvieną nelegaliai įdarbintą asmenį. Nelegalaus darbo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris inter alia dirbamas darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje darbdaviui nustatyta pareiga pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų 25.1 punktu, [...] kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (ATPK 10 ir 11 straipsniai).

Šioje byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad K. Š. būdamas darbdaviu, sudaręs su K. J. darbo sutartį, leido jai dirbti prieš vieną dieną nepranešęs apie jos darbo pradžią Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai. K. Š. kaltę, padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš byloje esančio K. Š. surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog jame yra užfiksuotos esminės jo padaryto administracinio teisės pažeidimo aplinkybės (b. l. 1-4). K. Š. teisme bei 2014 m. balandžio 15 d. paaiškinime savo kaltės nepripažino. Tiek teisme, tiek pirmiau minėtame paaiškinime K. Š. nurodė, kad buhalterinė apskaita buvo pavesta buhalterei O. F., jai suteikti įgaliojimai teikti dokumentus VMI bei Sodrai, šiuos įgaliojimus išsiuntė paštu 2014 m. balandžio 9 d., tačiau VSDFV įgaliojimus patvirtino tik 2014 m. balandžio 14 d., tik tuomet buhalterė galėjo užregistruoti darbo sutartį su K. J. Sodroje. K. J. darbą pradėjo 2014 m. balandžio 11 d., darbo sutartis pasirašyta 2014 m. balandžio 10 d., nuo šios datos VSDFV įskaito ir darbo stažą, kadangi skaičiuojama suminė darbo laiko apskaita. Jo išvykimo metu 2014 m. balandžio 11 d. iki 2014 m. balandžio 18 d. dirbo viena (b. l. 13). Tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai vertintini kaip jo gynybinė pozicija ir nepaneigia jo kaltės padarius ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą. Pirmiausia pažymėtina, kad šio administracinio teisės pažeidimo turinį sudaro ne pats nepranešimas VSDFV prieš vieną iki numatomo darbo pradžios, o leidimas dirbti nepranešus VSDFV apie įdarbinamą asmenį prieš vieną dieną iki numatomo darbo pradžios. Iš 2014 m. balandžio 10 d. darbo sutarties Nr. 2 matyti, jog ji sudaryta 2014 m. balandžio 10 d. (b. l. 16). Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir K. J. 2014 m. balandžio 11 d. ir 2014 m. balandžio 8 d. paaiškinimuose (b. l. 13, 14). Tačiau pats sutarties sudarymas savaime nesuteikia darbdaviui teisės leisti įdarbinam asmeniui tuojau pat. Būtina įgyvendinti kitas teisės aktuose nustatytas pareigas iki leidžiant asmeniui pradėti dirbti. Viena tokių pareigų nustatyta Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir ji nustato, kad nelegaliu darbu laikoma kai darbuotojas dirba darbdaviui prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią. Iš esmės tokia pati pareiga nustatyta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnio 6 dalyje. Taigi, K. Š. kaip darbdavys, privalėjo pasirūpinti ne tik tuo, kad apie K. J. įdarbinimą prieš dieną iki numatytos darbo pradžios būtų pranešta VSDFV, bet ir tuo, kad nepranešus VSDFV apie įdarbinamą asmenį prieš vieną dieną iki numatomo darbo pradžios šis asmuo nedirbtų. Bylos medžiaga patvirtina, kad įgaliojimą dėl duomenų pateikimo VSDFV buhalterei K. Š. suteikė ir pasirašė 2014 m. balandžio 9 d. Nors jis teisme paaiškino, kad tą pačią dieną atliko visus būtinus formalumus ir pranešė VSDFV bei pateikė sąskaitą faktūrą iš kurios matyti, kad 2014 m. gegužės 9 d. išties buvo siųsti dokumentai VSDFV (b. l. 28-29), tačiau teismo posėdyje jis pats patvirtino, kad pagal šiuos dokumentus buvo tik siųstas įgaliojimas, kuriuo buhalterei buvo suteikta teisė VSDFV internetinėje prieigoje tvarkyti darbuotojų duomenis (taip pat ir pranešti apie įdarbinamą darbuotoją), vis gi šiuo laišku nebuvo siunčiami K. J. įdarbinimo dokumentai. Teismo vertinimu, K. Š. suvokė, kad tai nėra pranešimas apie įdarbinamą darbuotoją, taip pat turėjo ir galėjo suvokti, kad įgaliojimų patvirtinimas VSDFV gali objektyviai užtrukti. Juo labiau, kad jis ir pats teisme parodė, kad šie veiksmai buvo atlikti prieš pat savaitgalį. Pažymėtina ir tai, kad teismo posėdyje K. Š. paaiškino, jog jo vadovaujamoje įmonėje dirba tik jis ir K. J.. Jokie įgaliojimai jo išvykimo laikotarpiu prižiūrėti darbo tvarką įmonėje kitiems asmenims nebuvo suteikti, buvo suteikti tik įgaliojimai buhalterei tvarkyti įdarbinimo dokumentus. Taigi būtent K. Š., kaip darbdavys neturėdamas duomenų apie tai, kad VSDFV tinkamai pranešta apie K. J. įdarbinimą, privalėjo imtis visų priemonių, kad ji negalėtų protokole užfiksuotu laiku vykdyti darbines funkcijas ir jai leisti dirbti tik įgyvendinus visus įstatymuose numatytus reikalavimus. Todėl K. Š. atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo subjekto požymius. K. Š. kaltę taip pat patvirtina 2014 m. gegužės 8 d. Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad operatyvus patikrinimas pradėtas 2014 m. balandžio 11 d., be to, pakartotinai į šią bendriją buvo nuvykta 2014 m. balandžio 15 d. ir vėl nustatyta, kad ten dirbo K. J. (b. l. 5-6). Pastarąją aplinkybę patvirtina ir faktų fiksavimo pažyma (b. l. 11-12). Pati K. J. bei administracinėn atsakomybėn patrauktas K. Š. patvirtino, jog iki šios dienos ji dirbo bendrijoje (išskyrus sekmadienį). Tuo tarpu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad apie K. J. įdarbinimą Sodra elektronine draudėjų aptarnavimo sistema, kvalifikuotu elektroniniu parašu pasirašytu 1-SD pranešimu apie K. J. valstybinio socialinio draudimo pradžią 2014 m. balandžio 10 d. informuota tik 2014 m. balandžio 14 d. 15.37 val. (b. l. 17). Tokia aplinkybė matyti ir iš Sodros registro išrašo bei pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią (b. l. 18). Ši aplinkybė patvirtina, kad objektyviai K. J. bendrijoje galėjo pradėti dirbti tik 2014 m. balandžio 15 d. Nors K. Š. teisme tvirtino, kad jis neturėjo tikslo leisti nelegaliai dirbti K. J., t. y. neturėjo tyčios padaryti šį pažeidimą, tačiau teismas pažymi, kad šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek neatsargiai (ATPK 10 ir 11 straipsniai). Šiuo atveju teismas konstatuoja, kad K. Š. veikė neatsargiai, nes jis nors ir nenumatė, kad leisdamas dirbti K. J. nepranešus apie jos įdarbinimą VSDFV bus pažeistos ATPK 41³ straipsnio 1 dalimi saugomos vertybės, tačiau pagal savo darbo pobūdį, patirtį (pats nurodė, kad gyvenime yra įdarbinęs nemažai žmonių), turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi K. Š., kaip darbdavys sudaręs su K. J. 2014 m. balandžio 10 d. darbo sutartį, leido jai dirbti prieš vieną darbo dieną nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie darbuotojos priėmimą į darbą, o pranešimą pateikė tik 2014 m. balandžio 14 d., todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Teismas, skirdamas K. Š. nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas pažeidimas darbo ir gyventojų sveikatos apsaugos srityje, tačiau yra trumpalaikis (vos trys dienos), jis ypatingai pavojingų padarinių nesukėlė, iš esmės nedelsiant po įgaliojimų suteikimo panaikintas pranešus Sodrai apie įdarbintą asmenį. Įvertinama ir tai, kad pažeidimas padarytas neatsargia kaltės forma (ATPK 11 straipsnis), neturint tyčios slėpti mokesčius ir iš esmės tomis dienomis, kai pažeidimas buvo daromas, buvo aišku, kad pateiktas prašymas dėl įgaliojimų buhalterei O. F. suteikimo bus patvirtintas ir ši praneš VSDFV apie K. J. įdarbinimą įgyvendindama visus būtinus įstatymo reikalavimus. Atsižvelgiama į atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – K. Š. yra gana jauno amžiaus, dirba, turi patirties kaip darbdavys įdarbinant kitus asmenis, kuria darbo vietas, turi galiojančių nuobaudų, tačiau už nevienarūšius pažeidimus. Nors jo atsakomybę sunkinančių bei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismo vertinimu jo išreikštas kaltės nepripažinimas daugiau susijęs su subjektyviu situacijos vertinimu ir įsitikinimu, kad jis, kaip darbdavius, atliko visus būtinus veiksmus, kad K. J. būtų legaliai įdarbinta. Šiame kontekste svarbus ir tas faktas, kad K. Š. pažeidimo fiksavimo metu neturėjo galimybės kontroliuoti situacijos, nes buvo išvykęs. Teismo vertinimu pirmiau aptartos aplinkybės laikytinos išskirtinėmis, kuriomis remiantis yra pagrindas K. Š. taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nei įstatymo nustatyta nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau išdėstyta, įvertinus, kad už šį pažeidimą nustatyta gana griežta atsakomybė, darytina išvadą, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai šiuo atveju bus pasiekti K. Š. už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskyrus baudą, kurios dydis nustatytinas šešis kartus mažesnis nei minimalus šio straipsnio sankcijoje nustatytas šios nuobaudos rūšies dydis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24, 30, 30² straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 224, 286 straipsniais, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

K. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje ir pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nuostatas, skirti jam penkių šimtų litų (500 Lt) dydžio baudą.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Jeigu baudos asmuo sumokėti negali, ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Bauda mokama banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6020.

Apie baudos sumokėjimą pranešti Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai.

Jeigu baudos administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sumokėti negali, jis ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo.