Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Irenos Paulauskienės,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų H. D., A. A., B. Č., R. J., R. J., J. J. skundą atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad pareiškėjai su 2016 m. gruodžio 7 d. skundu kreipėsi į NŽT Vilniaus rajono skyrių, prašydami išspręsti klausimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo vilkinimo bei kuo skubiau įgyvendinti žemės sklypų atkūrimo procedūras, suteikiant pareiškėjams paskirtus žemės sklypus bei teisiškai įregistruojant pareiškėjų nuosavybę (b. l. 136–137).

Nesulaukę sprendimo dėl pateikto 2016 m. gruodžio 7 d. skundo, pareiškėjai 2017 m. sausio 18 d. su skundu kreipėsi į NŽT, prašydami išsiaiškinti pareiškėjų skundo, pateikto NŽT Vilniaus rajono skyriui, nagrinėjimo vilkinimo priežastis ir įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių kuo skubiau įgyvendinti žemės sklypų atkūrimo procedūras.

Nesulaukę ir iš šios institucijos jokio sprendimo, pareiškėjai 2017 m. kovo 7 d. padavė skundą teismui (b. l. 1–5).

2017 m. kovo 22 d. NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo NŽT Vilniaus rajono skyrių įpareigojo nedelsiant pareiškėjams užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą (b. l. 124–126).

Byloje ginčas kilęs dėl atsakovų įpareigojimo atlikti veiksmus, t. y. įpareigojimo nedelsiant pareiškėjams užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai yra priskirta nagrinėti bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. Kiekvienas suinteresuotas asmuo, manantis, kad jo teisės yra pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į administracinį teismą dėl viešojo administravimo subjekto, vykdant viešojo administravimo veiklą, bet kurio priimto akto ar atlikto veiksmo (neveikimo). Tokia bendra taisyklė yra įtvirtinta ABTĮ 3 straipsnio 1 dalyje, 5 straipsnio 1 dalyje ir 23 straipsnio 1 dalyje.

Šiuo aspektu pažymėtina, kad, nagrinėdamas administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą dėl jo teisių pažeidimo, teismas, visų pirma, įvertina skundo (prašymo) pagrįstumą, t. y. ar pareiškėjo teisės ar interesai buvo pažeisti, ar jie pažeisti viešojo administravimo subjekto veiksmais (neveikimu), ar pažeidimas padarytas viešojo administravimo srityje. Taigi, būtina sąlyga pripažinti skundą (prašymą) pagrįstu yra pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimo faktas. Todėl, jei administracinę bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus įrodymus ir ištyręs visas bylai svarbias aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų skundžiamas viešojo administravimo subjekto aktas ar veiksmas (neveikimas) nepažeidė ir negalėjo pažeisti, priimamas sprendimas atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kad administracinis teismas sprendžia tik ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, reiškia, kad ginčo bylose tarp šalių (fizinio ar juridinio asmens ir administravimo subjekto) dėl tikro ar tariamo teisės pažeidimo turi kilti ginčas, o nagrinėjant tokį ginčą teisme, procese dalyvaujančios šalys turi turėti priešingus interesus.

Pareiškėjai teismo prašė įpareigoti atsakovus kuo skubiau baigti įgyvendinti žemės sklypų atkūrimo procedūras pareiškėjams, suteikiant jiems paskirtus sklypus bei teisiškai įregistruojant pareiškėjų nuosavybę, nurodydami, kad dėl jų paduotų skundų nei NŽT Vilniaus rajono skyrius, nei NŽT nėra priėmusi sprendimų.

Iš nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad dėl pareiškėjų pateikto 2017 m. sausio 18 d. skundo NŽT, 2017 m. kovo 22 d. NŽT priėmė Sprendimą, kuriuo iš esmės pareiškėjų reikalavimą išsprendė, t. y. įpareigojo NŽT Vilniaus rajono skyrių nedelsiant pareiškėjams užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad neliko faktinio pagrindo ginti pareiškėjų teises skunde nurodytu būdu. Skunde nurodomos aplinkybės neturi įtakos pareiškėjų teisėms, skundo nagrinėjimas teisme ir teismo sprendimo priėmimas netenka prasmės, tampa betikslis, nebeatitinka asmenų pažeistų teisių gynimo teisme paskirties. Byla neturi būti nagrinėjama teisme, jei priimtas sprendimas neturės jokios reikšmės asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl individualių teisių bei teisėtų interesų gynimo, materialioms teisėms ir teisėtiems interesams. Tokiu atveju, asmuo nėra laikomas ABTĮ 5 straipsnio 1 dalies prasme suinteresuotu asmeniu, ir tokio asmens skundo pagrindu byla neturi būti pradedama, o kai yra pradėta, išnykus materialiniam teisiniam suinteresuotumui, pareiškėjų skundas turi būti atmestas. Pareiškėjų prašymas įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus, šios dienos kontekste, niekaip nebūtų susijęs su pareiškėjų teisių gynimu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra nuosekliai aiškinama, kad bylų nagrinėjimo administraciniame teisme tikslas yra spręsti ginčus dėl teisės viešojo ar vidaus administravimo srityje (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis). Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis). ABTĮ 23 straipsnio 1 dalis taip pat nustato, kad skundą (prašymą) dėl viešojo ar vidaus administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Išvardytos ABTĮ nuostatos garantuoja asmeniui teisę kreiptis į administracinį teismą ir nustato, jog tokiam kreipimuisi pakanka, kad asmuo manytų, jog jo teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti, t. y. pakankamas asmens subjektyvus suvokimas apie jo teisių ar interesų pažeidimą. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju įvertinti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. <...> kiekvienam subjektui turi būti užtikrinta jo pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo galimybė, tačiau toks suinteresuotas asmuo, kreipdamasis į teismą, privalo įrodyti, kad jis turi subjektinę teisę, kad šią teisę pažeidžia, kėsinasi pažeisti ar ginčija atsakovas.

Nagrinėjamos bylos ypatybė – tai, kad pareiškėjų teisinio suinteresuotumo neliko 2017 m. kovo 22 d. NŽT priėmus sprendimą, kuriuo NŽT Vilniaus rajono skyrius įpareigotas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus – įpareigoti NŽT Vilniaus rajono skyrių nedelsiant pareiškėjams užbaigti nuosavybės teisių atkūrimo procedūrą. Pareiškėjų teisinis suinteresuotumas savo materialiųjų teisių gynimu išnyko iki teismui priimant sprendimą, todėl teismas daro išvadą, kad neliko objektyvių prielaidų ginti pareiškėjų teises teisme.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–134 straipsniais, teismas

nusprendė:

Pareiškėjų H. D., A. A., B. Č., R. J., R. J. ir J. J. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.