Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

2018-11-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-270-1072/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
II-270-1072/2018
Teisminio proceso Nr.
4-49-3-00175-2018-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eglė Venckienė
Pažeidėjas
J. P.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-270-1072/2018Teisminio proceso Nr. 4-49-3-00175-2018-4Procesinio sprendimo kategorija 21.10.4. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. lapkričio 22 d.Ukmergė
Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėja Eglė Venckienė,sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui J. P.,

institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje – Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK – (toliau – Institucijos) atstovui V. B., veikiančiam pagal įgaliojimą,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), turinčio aukštąjį išsilavinimą, vedusio, dirbančio, neteisto, skundą dėl 2018 m. rugsėjo 20 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2055-2018.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2055-2018 (toliau – Nutarimas) J. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 420 straipsnio 1 dalį paskirta 170 Eur bauda ir specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimas 3 mėnesiams. J. P. nubaustas už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. 09 val. 01 min., (duomenys neskelbtini) sankryžoje išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitą transporto priemonę važiavusia ta pačia eismo juosta, judėjimo kryptimi, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (toliau ir – KET) (aktuali redakcija nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. spalio 8 d.), 140.1 punktą.

Šalies argumentai

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P., nesutikdamas su Institucijos 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimu, teismui pateikė skundą (b. l. 1-2), kuriuo prašo pakeisti 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 88-ANR_N-2055-2018, neskiriant specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo, o padidinant baudos sumą. Skunde J. P. nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 23 d. su šeima (žmona ir trimečiu sūnumi) bei giminaičiais (žmonos mama ir šešiamečiu krikšto sūnumi) važiavo į Kauną. Įvažiavęs į (duomenys neskelbtini), įsitikinęs manevro saugumu, neviršydamas leistino greičio J. P. ėmė lenkti ta pačia kryptimi važiavusį kelių eismo dalyvį. Minėtas eismo dalyvis kurį laiką priešais J. P. važiavo iki 30 km/h greičiu, pasitraukęs kuo labiau į dešinę kelio pusę. J. P. pamanė, jog prieš ji transporto priemonę vairavęs vairuotojas jį praleidžia, ir J. P. pradėjo lenkimo manevrą sankryžoje. Pavažiavus apie 500 metrų, 9 val. 06 min. buvo sustabdytas pareigūnų ir jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 88-ANR_P-3713. Skunde J. P. taip pat pažymėjo, kad vairavo automobilį atsakingai ir saugiai (jis yra profesionalus vairuotojas, darbdavio charakterizuojamas, kaip patikimas ir pavyzdingas), kadangi važiavo su šeima ir mažamečiais vaikais. Darant lenkimo manevrą, o tiksliau apvažiuojant kliūtį, realus pavojus eismo dalyviams nebuvo sukeltas, t. y. nenustatyta, kad dėl pažeidimo buvo sukelta avarinė situacija, jog kiti eismo dalyviai būtų priversti staigiai stabdyti, keisti vairavimo kryptį ar eiliškumą, taip pat nenustatyta ir panašių aplinkybių. J. P. nurodo, kad pareigūnų fiksuoto pažeidimo vietoje kelio ženklinimas yra išblukęs, susidubliavęs ir neaiškiai pažymėtas. J. P. prašymą neskirti administracinio poveikio priemonės grindžia tuo, kad jis dirba (duomenys neskelbtini). Darbovietėje yra charakterizuojamas teigiamai (b. l. 34). Darbdavys, sužinojęs apie skirtą nuobaudą pranešė, kad bus priverstas nutraukti su J. P. darbo sutartį, kurios pagrindinė sąlyga yra turėti vairuotojo pažymėjimą. J. P. taip pat nurodo, kad augina mažametį vaiką (b. l. 6), yra pagrindinis šeimos išlaikytojas. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini), vaiką reikia vežti į darželį apie 2,5 km. (b. l. 7). J. P. darbo grafikas pagrindinėje darbovietėje yra darbas savaitėmis. Tomis savaitėmis, kai yra laisvadieniai, J. P. visą dėmesį skiria šeimai, rūpinasi sūnumi. Nurodo, kad tą dieną, kai jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas, su šeima vyko į Kauno zoologijos sodą. J. P. veža ir pasiima vaiką iš darželio. Vaikas dažnai serga, todėl reikia vežti pas gydytojus (b. l. 8-33). Atėmus teisę vairuoti transporto priemones, J. P. negalės tinkamai rūpintis vaiku, jo sveikata: vežioti pas gydytojus, į darželį, negalės užtikrinti vaikui tinkamo gydymo ir gyvenimo sąlygų, bei tenkinti būtiniausių poreikių. Be to, J. P. turi šeimos verslą kavinę-kepyklą. Laisvomis nuo pagrindinio darbo dienomis ten dirba tiekėju ir tvarko visus pagal poreikį kilusius ūkinius bei kitus darbus. J. P. tenka daug važinėti darbiniais (duomenys neskelbtini) reikalais. Atėmus J. P. teisę vairuoti transporto priemones, jis neišgalės samdyti naujų darbuotojų, kurie atliktų J. P. darbus, kadangi papildomos išlaidos verslą vestų prie bankroto, būtų priversti uždaryti veiklą, o šeima liktų visiškai be pajamų. J. P. skunde akcentuoja ir tai, kad šeima turi kreditorinius įsipareigojimus: AB „Swedbank“ banko būsto paskolą ir paskolos sutartį su darbdaviu (duomenys neskelbtini) (b. l. 35-51, 52-55). Dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, J. P. netektų darbo, o tai reiškia, kad jis negalėtų mokėti už kreditus, dėl ko šeima gali prarasti būstą, tai sužlugdytų, privestų šeimą prie bankroto, ir galimai sugriautų jauną šeimą. J. P. pripažįsta, kad savo veiksmais galimai pavojingą situaciją sudarė veikdamas iš neatsargumo, o ne iš chuliganiškų paskatų bei motyvo ar tikslo tokiai veikai daryti ir dėl savo veiksmo labai gailisi.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo J. P. teisme savo skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytais motyvais.

Teismo posėdžio metu J. P. parodė, kad sutinka su padarytu nusižengimu, dėl jo gailisi. Pripažįsta, kad lenkė automobilį neleistinoje vietoje, supranta, kad pasielgė netinkamai, tačiau nurodė, kad taip pasielgė neapgalvotai, nenorėjo pažeisti kelių eismo taisyklių ar, juolab, sukelti pavojų savo šeimai. Nurodė, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga dėl to, kad jis dirba tolimųjų reisų vairuotoju, yra pagrindinis šeimos maitintojas. Be to, šeima yra paėmusi būsto paskolą, kurią reikia mokėti kas mėnesį, o netekus darbo, tai padaryti būtų neįmanomą. Teismo prašė sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą.

Institucijos atstovas V. B. parodė, kad, atsižvelgdamas į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes dėl nusižengimo padarymo, jis neprieštarauja, kad J. P. būtų sutrumpintas specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

Skundas tenkintinas iš dalies

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

Remiantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Pagal ANK 569 straipsnio nuostatas, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Vadovaujantis šio straipsnio 4 dalimi, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nagrinėjamu atveju, J. P. yra nubaustas dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymo. ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. KET 140.1 punkte reglamentuojamas draudimas lenkti sankryžose šalutiniame kelyje ir pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“, reguliuojamose ir lygiareikšmių kelių sankryžose.

ANK 8 straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, kad administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. ANK straipsnio 420 straipsnio 1 dalyje numatyta veika – kelių ženklinimo, įtvirtinto Kelių eismo taisyklėse nesilaikymas, gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia.

J. P. savo kaltės dėl padaryto KET pažeidimo neginčija. Nustatyta, kad J. P., vairuodamas Ukmergėje automobilį Opel Vivaro, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nereguliuojamoje sankryžoje paženklinta pagrindiniais ženklais, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą, lenkė kitą automobilį Nissan, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavusį ta pačia eismo juosta. Atkreiptinas dėmesys, kad automobilis nėra lėtaeigė mašina, kuri būtų trukdžiusi eismui, todėl nebuvo neišvengiamos būtinybės jo lenkti. Pastebėtina, kad J. P. patvirtino, jog prieš jį važiavęs automobilis buvo pasitraukęs labiau į dešinę, dėl ko J. P. pamanė, kad jį praleidžia ir pradėjo lenkimo manevrą. J. P. neginčija, jog, nors ir lenkimo manevrą pradėjo įsitikinęs jo saugumu bei neviršydamas leistino greičio, tačiau minėtas manevras buvo atliekamas sankryžoje.

Teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, abejoti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kalte taip pat neturi pagrindo ir sutinka su skundžiamame Nutarime nurodyta kvalifikacija. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su jam paskirtos baudos dydžiu sutiko, tačiau prašo netaikyti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo.

Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Pagal ANK 34 straipsnio 5 dalį teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas privalo individualizuoti asmeniui skiriamą bausmę taip, kad būtų pasiekti nuobaudos tikslai, o paskirta bausmė nevaržytų asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti, t. y. nebūtų jam per griežta. Pažymėtina, kad skiriama nuobauda siekiama ne tik nubausti teisės pažeidėją, bet ir auklėti, kad jis laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ANK 22 straipsnis). Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Kaip nustatyta iš byloje esančios Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato medžiagos, J. P. administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu, nagrinėjant bylą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariate (ROIK: 18090562291, b. l. 1) ir teisme savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo nustatyta, kad J. P. nebuvo baustas administracine tvarka dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 61-62). Byloje nustatyta, kad J. P. (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 34), tačiau be specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, jis negalės dirbti minėto darbo, todėl teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina, be kita ko, automobilis būtinas ne tik būtiniausių jo asmeninių, bet ir šeimos poreikių tenkinimui (b. l. 1-2, 35-51, 52-53).

Teismas, vertindamas išdėstytų aplinkybių visumą, pažymi, kad J. P. nurodomos aplinkybės, jog teisė vairuoti jam yra būtina, kadangi jis dirba vairuotoju-ekspeditoriumi, išlaiko šeimą, turi kreditorinių įsipareigojimų, nėra pakankamas pagrindas visiškai netaikyti administracinio poveikio priemonės. Tačiau teismas, įvertinęs bylos nagrinėjamu metu ištirtas aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens bei institucijos atstovo argumentus, sprendžia, jog J. P. gali būti charakterizuojamas kaip pakankamai atsakingas ir rūpestingas asmuo, suvokiantis savo veiksmų pasekmes. Teismas, atsižvelgdamas į J. P. prisipažinimą padarius administracinį nusižengimą, neigiamu savo poelgio vertinimu, pažadu nedaryti naujų administracinių nusižengimų, taip pat pateiktais rašytiniais įrodymais apie turimus kreditorinius įsipareigojimus (b. l. 35-51, 52-53), teigiamą charakteristiką, įsipareigojimus šeimai ir specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – būtinybę juos vykdant, ir kitomis anksčiau aptartomis ir teismo posėdyje ištirtomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad J. P. vertas teismo pasitikėjimo, administracinei nuobaudai keliami tikslai gali būti pasiekti nustatant trumpesnį administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą negu ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytas jos minimumas, kuris skaičiuojamas pagal ANK 686 straipsnyje įtvirtintas taisykles, t. y. nuo specialiąją teisę patvirtinančio dokumento paėmimo dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

nutaria:

J. P. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2018 m. rugsėjo 20 d. nutarimą Nr. 88-ANR_N-2055-2018 ir J. P. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalį, skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 1 (vienam) mėnesiui, likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos šio teismo rūmus (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 644 – 646 straipsniai).

Teisėja Eglė Venckienė