- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-05-10
- Bylos Nr.
- 1-719-1095/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-09837-2019-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Neringa Girnytė
- Kaltinamasis
- N. N.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.6.3Kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 3 p.)
- 1.1.8.7.9Veika padaryta asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu šios aplinkybės turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Neringa Girnytė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokurorės Sigitos Bieliauskaitės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini)., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vykdantis individualią veiklą, neteistas, administracine tvarka nebaustas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. N. 2019 m. kovo 9 d. apie 14.55 val. bute, esančiame Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš savo šeimos narį, nepilnametę dukrą R. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini), o būtent, sudavė kumščiu tris kartus į veidą, tokiais veiksmais sukeldamas R. N. fizinį skausmą.
Kaltinamasis N. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. kovo 9 d. dukra R. N. buvo išėjusi iš namų, su savimi buvo pasiėmusi ir kitą dukrą G. N., kuriai 3 metai. Kadangi namuose nieko nebuvo, o pats neturėjo namų raktų, skambino savo dukrai R., kad ji pareitų namo ir atrakintų duris. Dukra R. N. į skambutį neatsiliepė. Dukters ieškoti nuėjo pas jos draugą A. į butą, esantį (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Kai nuėjo, pamatė, kad bute pilna dūmų, ir ten buvo abi dukros. Pradėjo šaukti ir, priartėjęs prie dukros R., jai sudavė apie tris smūgius. Dukra R. N. apie įvykį pasakė mamai L. S., kuri apie tai pranešė policijai. Kai sudavė dukrai, jai galėjo sukelti fizinį skausmą. Įvykio metu buvo neblaivus. Šiuo metu šeimoje santykiai geri, nebesipyksta. Dėl dukters sumušimo labai gailisi ir jos atsiprašė (b. l. 128–130, 139–140).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo N. N. visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš nukentėjusios apklausos protokolo matyti, kad nukentėjusioji R. N. parodė, jog 2019 metais, šeštadienį, namuose prižiūrėjo savo sesę, nes tėtis su mama dirbo. Su drauge L. Ž. ir seserimi sugalvojo nuvažiuoti į prekybos centrą, kuriame būnant jai paskambino jos vaikinas A. S. ir paprašė nupirkti burgerį ir atvežti. Grįžus prie namų ir išlipus iš autobuso, pamatė prie namų pavėsinėje stovintį tėtį N. N.. Suprato, kad jis neblaivus, nes daug kartų yra jį tokį mačiusi. Po to nuėjo pas A. S.. Ten buvo A. tėtis, bei jo draugai D. T. bei M. U.. Gal po 15 minučių į mobilaus ryšio telefono aparatą pradėjo skambinti tėtis. Kadangi jis buvo girtas, nenorėjo su juo kalbėtis. Tėtis skambino kelis kartus, todėl atsiliepė. Jis paklausė, kur ji yra ir jam pamelavo, kad prekybos centre, nes bijojo, kad jis ateis pas A.. Po kiek laiko išgirdo skambutį į duris. A. pasakė, kad atėjo jos tėtis. Išsigando ir su sesute nubėgo slėptis už kambaryje esančios spintos. Po kiek laiko už šios spintos atėjo neblaivus tėtis ir pradėjo sakyti, kodėl neatsiliepia, kai jis skambina, kodėl ne namuose bei kodėl neprižiūri savo sesers. Nespėjo nieko atsakyti ir tėtis rankos kumščiu apie tris kartus trenkė į veidą. Nuo jo suduotų smūgių galvą trenkė į sieną. Nuo to labai suskaudo galvą, apsvaigo. Nuo šių smūgių sužalojimų padaryta nebuvo, bet labai skaudėjo. D. T. ir A. S. nuo jos tėtį atitraukė ir po kelių minučių jis iš A. namų išėjo. Po to ji aprengė sesutę ir su ja grįžo į savo namus. Grįždama ji paskambino mamai ir pasakė, kas nutiko. Mama iškvietė policijos pareigūnus bei medikus. Policijos pareigūnai tėtį sulaikė ir išvežė į policijos komisariatą. Medikai ją išvežė į ligoninę (b. l. 61–63).
Liudytoja L. S. parodė, jog N. N. yra jos sugyventinis, kartu gyvena jau 20 metų. Jie turi du bendrus vaikus – R. N., gim. (duomenys neskelbtini)., ir G. N., gim. (duomenys neskelbtini), kurios gyvena kartu su jais (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. 2019 m. kovo 9 d. apie 15 val. į mobiliojo ryšio telefoną paskambino dukra R. ir pasakė, kad ji su sese yra pas draugą A. S. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. R. N. pasakė, kad jai skambinėja girtas tėvas N. N. ir liepia eiti į namus, kadangi jis neturi raktų ir negali įeiti į namus. Pasakė dukrai, kad ji neitų į namus, nes N. N. buvo neblaivus. Po kelių minučių į mobiliojo ryšio telefoną vėl paskambino dukra R. N. ir pasakė, kad 2019 m. kovo 9 d. apie 14.55 val. ją sumušė tėtis N. N., t. y. sudavė tris kartus į veidą. R. N. buvo labai išsigandusi, nuolat verkė. Grįžusi į namus, rado verkiančią R. N., kuri buvo labai išsigandusi. Taip pat namuose buvo N. N., kuris barė dukrą, kad ji negrįžo į namus. R. N. sakė, kad jai skauda galvą dėl suduotų smūgių. Iškvietė policiją. Po kiek laiko atvyko ir greitoji pagalba, kuri išsivežė dukrą į ligoninę, kurioje ją apžiūrėjo ir paguldė stebėti į vaikų chirurgijos skyrių. N. N. smurtavo pirmą kartą, anksčiau jis nesmurtaudavo nei prieš ją, nei prieš vaikus (b. l. 26–28).
Liudytojas A. S. parodė, jog 2019 m. kovo 9 d. apie 14.30 val. buvo savo namuose (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Su juo namuose buvo tėtis V. S. ir draugai D. T. bei M. U.. Jiems būnant namuose pas jį atėjo draugė R. N. su savo seserimi bei drauge L. Ž.. Apie 15 val. atėjo R. tėtis. Jį pamatęs nedarė durų, nes pabijojo, kadangi jis buvo neblaivus. Kadangi R. tėtis toliau skambino į durų skambutį, todėl duris atidarė jo tėtis. R. tėtis atėjo į kambarį, kuriame jie visi buvo. R. tėtis pradėjo ant jos rėkti „pusdurne“, „daune“, šaukė, kad su sese eitų į savo namus. R. išsigandusi nubėgo už spintos, kuri skiria kambarį į dvi dalis, nes butas yra vieno kambario. Kai R. nuėjo už spintos, jos tėtis taip pat nuėjo už spintos ir pamatė, kad jis rankos kumščiu sudavė vieną smūgį jai į veidą. Tada puolė prie jo ir norėjo R. apginti ir tuo metu pamatė, kai jis dar du kartus jai sudavė į galvą. Po suduotų smūgių R. atsisėdo ant lovos ir pradėjo verkti. Kai puolė ginti R., tai jos tėtis bandė ir jam suduoti, tačiau nepataikė. Dėl to jis R. tėčiui jokių pretenzijų neturi. Jo paties tėtis šio įvykio nematė, nes buvo virtuvėje, nežino, ar tai matė draugai. Nuo R. atitraukti jos tėtį padėjo D. T., kuris išgirdo triukšmą ir atbėgo pasižiūrėti, kas vyksta. Po to, kai atitraukė R. tėtį nuo R., jie iš namų išėjo. Šio įvykio metu R. tėtis buvo girtas (b. l. 106–110).
Iš neblaivumo patikrinimo testo matyti, kad 2019 m. kovo 9 d. 15.56 val. N. N. buvo nustatytas 2,19 prom. girtumas (b. l. 117).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvados Nr. G 281/2019 (05) matyti, kad apžiūros metu ir medicinos dokumentuose objektyvių duomenų apie R. N. patirtus sužalojimus nenustatyta. Remiantis nurodytomis įvykio aplinkybėmis, R. N. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas (b. l. 82).
Iš 2019 m. kovo 9 d. apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kambaryje. Namas yra daugiabutis, 9 aukštų. Minėtas butas yra vieno kambario. Butas yra 4 pastato aukšte. Kambaryje matosi sofa-lova, stalai, kėdės, sekcija, spinta, kuri atskiria patalpą. Už spintos atskiroje kambario patalpoje matosi lova. Įvykio vietos apžiūros metu tyrimui reikšmingų daiktų, pėdsakų nerasta, nepaimta (b. l. 18–22).
Iš 2019 m. kovo 9 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje matyti, kad 2019 m. kovo 9 d. 15.12 val. Panevėžio apskrities vyriausiajame policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, siautėja neblaivus vyras, yra vaikų, greitoji medicinos pagalba nereikalinga. Atvykus į įvykio vietą nustatyta, kad policiją kvietė L. S., gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžyje. Įvykio vietoje nustatyta, kad N. N. trenkė savo dukrai R. N., gim. (duomenys neskelbtini), į veidą. Smurtą patyręs asmuo R. N. paaiškino, kad smurtas pasireiškė, kai tėvas N. N. atėjo pas draugą, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir pradėjo konfliktuoti, kad ši bastosi kaip valkata bet kur. Konflikto metu N. N. ne mažiau kaip tris kartus ranka sudavė merginai į veidą. Mergina patyrė fizinį skausmą. N. N. sulaikytas. Ant R. N. veido matėsi paraudimas. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje pareiškė „aš kaltas, paimkite mane“. Įvykio vietoje ir pristatomas į policijos įstaigą N. N. elgėsi ramiai (b. l. 85–86).
BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Visuma teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų leidžia teismui konstatuoti, kad kaltinamojo N. N. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta ir kvalifikuota tinkamai, nes kaltinamasis N. N. smurtavo prieš R. N., kuri yra kaltinamojo dukra, t. y. šeimos narys, ir tokiais savo veiksmais sukėlė jai fizinį skausmą.
Kaltinamojo N. N. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, atlygino nusikalstama veika padarytą žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktai). Kaltinamojo N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu buvo neblaivus ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).
Kaltinamasis sutiko, kad procesas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su siūlomos bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 158–160). Padaryta žala buvo atlyginta (b. l. 97), todėl yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje, būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti.
Skirdamas bausmę N. N., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis baigtas nesunkus nusikaltimas), padaryto nusikaltimo motyvus, tikslus, pasekmes (sužalojimai nebuvo padaryti, sukeltas fizinis skausmas), kaltinamojo asmenybę (anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, vykdo individualią veiklą), į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę. Šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, įpareigojant toliau vykdyti individualią veiklą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas. Laisvės apribojimo terminas nustatytinas vieniems metams. Dėl to, kad baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, skirtina bausmė mažinama vienu trečdaliu, t. y. iki 8 mėnesių laisvės apribojimo, įpareigojant toliau vykdyti individualią veiklą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas (BK 64¹ straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas N. N. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 9 d. 15.20 val. iki 2019 m. kovo 11 d. 10.40 val. (2 paros) (b. l. 118, 132).
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina (b. l. 134–135).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 421–422 straipsniais,
nusprendžia:
N. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 (vienų) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį toliau vykdyti individualią veiklą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Taikyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalį ir šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, paskiriant galutinę bausmę – laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant jį per visą laisvės apribojimo laikotarpį toliau vykdyti individualią veiklą, dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir uždraudžiant visą laisvės apribojimo laiką vartoti alkoholį bei kitas psichiką veikiančias medžiagas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmę įskaityti N. N. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 2 paras, prilyginant jas 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms, ir laikyti, kad N. N. yra atlikęs 4 (keturių) dienų laisvės apribojimo bausmę.
N. N. išaiškinti, kad laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu jis privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Išaiškinti, kad N. N., nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Padavus tokį prašymą, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio (mažesnę ar didesnę) bausmę, negu paskirta šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu. Nepasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.