Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens N. N. (L. M. teisių perėmėjos) atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjų R. I., E. V. ir N. A. V. pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys N. N. (L. M. teisių perėmėja) bei Vilniaus m. 26-ojo notarų biuro notarė R. D..

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas, taip pat patikrinimas, ar nėra absoliučių teismo procesinio dokumento negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus, taikomos taisyklės, kurios reglamentuoja civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, įvertinusi skundo bei atsiliepimo į jį argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas nevisiškai tiksliai aiškino bylos aplinkybes, kurios gali būti laikomos svarbiomis sprendžiant termino priimti palikimą atnaujinimo klausimą, tačiau tai neturi tiesioginės įtakos nagrinėjamos bylos baigčiai (CPK 328 str.). Skundžiamą nutartį, remiantis atskirojo skundo motyvais, panaikinti ar pakeisti įstatyminių pagrindų nėra.

Įstatymas leidžia teismui atnaujinti terminą priimti palikimą, jeigu pripažįsta šio termino praleidimo priežastis svarbiomis (CK 5.57 str. 1 d.). Įstatymų leidėjas nepateikė nei pavyzdinio, nei juo labiau baigtinio sąrašo aplinkybių, kurios būtų traktuotinos svarbiomis termino praleidimo priežastimis; kiekvienu konkrečiu atveju tai yra vertinamoji aplinkybė. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantės argumentu, jog notaro kvalifikuotos (arba bent paprastos) rašytinės formos įgaliojimo L. M. neišdavimas buvo pakankamas pagrindas pareiškėjoms matyti, jog įgaliojimo patėviui veikti jų vardu, tvarkant motinos paveldėjimo reikalus, nėra (CK 2.137 str., 2.138 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjos, nežinodamos palikimo priėmimo tvarkos, turėjo kreiptis juridinės pagalbos. Taip pat šiuo atveju teisiškai nereikšmingos tokios buitinės aplinkybės, kaip nepilnamečio vaiko auginimas ar pareiškėjų gyvenimas skirtinguose miestuose. Su palikimo priėmimu susiję reikalai tvarkomi ne kurios nors iš potencialių įpėdinių gyvenamojoje vietoje, bet palikimo atsiradimo vietoje, kuri tėra viena – Vilniaus m. (b.l.12-13, 17) (CK 5.4 str. 1 d., 5.50 str. 2 d.).

Tačiau tokios kategorijos bylose turi būti atsižvelgdama į tai, kad su materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.57 str. 1 d.), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių asmenų, prašiusių pratęsti terminą, teisių ir pareigų apimčiai, į pamatinius teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus (CK 1.5 str.), kurie taikomi visuose be išimties teisminiuose ginčuose. Šios bylos ginčo dalykas – pareiškėjų, pirmos eilės įpėdinių pagal įstatymą, siekis realizuoti prigimtinę teisę paveldėti po savo motinos mirties. Todėl teismas, spręsdamas klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi vertinti ne vien objektyvias aplinkybes, dėl kurių šis terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klausimą, ar priežastys palikimui priimti pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, iš esmės išsprendė teisingai, atsižvelgdamas į terminų, nustatytų palikimui priimti paskirtį, į teisines pasekmes, į dalyvaujančių byloje asmenų, taigi ir pačių pareiškėjų elgesį, į jų teisinį statusą, vadovavosi jau minėtais protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijais. Pažymėtina, kad vertinant pareiškėjų elgesį, ar jos buvo pakankamai atidžios, sąžiningos, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai, taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Šį klausimą teismas visos bylos aplinkybių kontekste aiškino tinkamai, atsižvelgdamas į tai, kad palikimo atsiradimo metu iš esmės buvo susiformavęs pareiškėjų noras priimti palikimą, tačiau jis nustatyta tvarka nebuvo realizuotas ir dėl tokios priežasties, kaip artimi jų santykiai su suinteresuotu asmeniu L. M., pasitikėjimas juo; kad sužinojusios iš notaro apie palikimo priėmimo tvarką, pareiškėjos nedelsdamos kreipėsi į notarą.

Kita vertus, suinteresuoti asmenys neginčijo esminės šioje byloje faktinės aplinkybės, jog L. M. notarei paduotame pareiškime dėl palikimo priėmimo (b.l.7) nurodė, kad jam nėra žinoma apie kitus A. L. įpėdinius - velionės dukras, o tai akivaizdžiai neatitiko tiesos. Nors palikimo nepriėmimas sukelia tas pačias pasekmes kaip ir palikimo atsisakymas (CK 5.60 str. 2 d.), o notaras neprivalo ieškoti velionio įpėdinių, tačiau turėdamas duomenų apie kitų įpėdinių egzistavimą notaras, prieš išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turėtų objektyvią galimybę išsiaiškinti potencialių įpėdinių valią (CK 1.8 str., 5.67 str.). Būtent nesąžiningas L. M. elgesys taip pat sudaro prielaidas atnaujinti pareiškėjoms 3 mėn. terminą priimti palikimą, atsiradusį po jų motinos mirties (duomenys neskelbtini). Išaugęs įpėdinių skaičius neabejotinai sumažins L. M. gauto palikimo dydį, tačiau paveldėjimo teisės nepanaikins (CK 5.6 str., 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.).

Susiklosčius tokiai situacijai, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo ginčo esmės, nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

n u tarė:

Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.