- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-21
- Bylos Nr.
- T-80-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-30-1-00150-2013-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Advokatai
- Vaclovas Janušauskas
asmeniui, kuriam prašoma panaikinti priverčiamąsias medicinos priemones, R. T., jo mamai N. T. ir gynėjui advokatui Vaclovui Janušauskui,
viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimą dėl R. T., gimusiam (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartimi pripažinus, kad R. T. padarė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 150 straipsnio 4 dalyje, 309 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikalstamas veikas būdamas nepakaltinamas, vadovaujantis BK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktu, jam taikyta priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje – VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje, kuris buvo pratęstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 24 d., 2015 m. gegužės 7 d. ir 2015 m. lapkričio 3 d. nutartimis.
Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartimi R. T. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis, pakeista į stacionarinį stebėjimą bendro stebėjimo sąlygomis, kuris buvo pratęstas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 16 d., 2017 m. gegužės 11 d. ir 2017 m. lapkričio 13 d. nutartimis.
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi R. T. priverčiamoji medicinos priemonė – stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis, pakeista į ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, kuris buvo pratęstas Klaipėdos apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 28 d., 2019 m. liepos 29 d. nutartimis.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. sausio 22 d. gautas VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimas panaikinti R. T. priverčiamąją medicinos priemonę - ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis. Teikime nurodoma, kad R. T. šiuo metu socialiai adaptuotas, agresyvumo aplinkiniams nėra. Klaipėdos psichikos sveikatos centro komisija 2020 m. sausio 14 d. apžiūrėjo ir įvertino R. T. psichinę būseną. Apžiūros metu pacientas jaudinasi, pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, žada daugiau taip nesielgti. Nuotaika lygi, emocijos blėsios, psichopatologijos nestebima. Per stebėjimo laikotarpį agresijos, destruktyvaus elgesio nestebėta. Būsena pagerėjusi ir stabili, kritika ligai dalinė. Pacientas gyvena su mama ir patėviu, kurie juo rūpinasi. Pacientas per visą stebėjimo laikotarpį reguliariai lankėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, kas mėnesį bendravo su gydytoju psichiatru, socialiniu darbuotoju, psichikos sveikatos slaugytoja. Kas mėnesį atvykdavo susileisti prolonguoto veikimo vaistų.
Teismo posėdžio metu VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro atstovė patvirtino teikime išdėstytas aplinkybes, prašė teikimą tenkinti ir paaiškino, kad R. T. yra stropus iš tiesų. Visada ateidavo, susileisdavo vaistus. Jo vaistai yra prailginto veikimo. Po jo grįžimo iš VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninės pavojingumo jo elgesyje nebuvo matyti. Jeigu jis vaistų nesusileis, bus ligos paūmėjimas ir jis atsidurs ligoninėje. Viskas priklauso nuo jo paties, jo mamos, nuo aplinkos priklauso. Nors jis faktiškai yra nedarbingas, įgijo specialybę, tačiau ar sugebės kažkur dirbti, neaišku. Pažymėjo, kad R. T. serga lėtine psichikos liga, todėl jeigu pacientais neateina nustatytu laiku, jo arba jo artimo ieško slaugytoja, o į namus eina socialinis darbuotojas. Jeigu jo mama pasako, kad kažkas negerai, jį veža į psichikos sveikatos centrą. Sprendžiamas gydymas. Šiuo atveju pacientas kiekvieną mėnesį pats lankėsi VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centre, bendravo su slaugytoja ir socialine darbuotoja. Komisija rėmėsi jo psichikos būsena. Pažymėjo, kad buvo atlikti psichologiniai tyrimai. Šiai dienai jo būsena adekvati, jis yra remisijoje.
Teismo posėdžio metu prokurorė prašė teikimo netenkinti, nes buvo įvykdytas labai sunkus nusikaltimas, už kurį įstatymas numato tik laivės atėmimo bausmę. Šiuo atveju turi nebūtų proporcinga padarytai veikai, jeigu asmeniui būtų panaikintas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą, nes nuo pačios veikos padarymo yra praėję tik daugiau nei šešeri metai, o ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą vykdomas tik daugiau nei metus. Jo būsena nėra pagerėjusi ir jau nepagerės, jo pavojingumas nėra išnykęs, todėl turi būti pratęstas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis pagal gyvenamąją vietą. Priešingu atveju, neaišku, ar jis bendraus su socialine darbuotoja, ar susileis vaistus pats. Niekas negali patvirtinti, kad jis nebepavojingas, todėl esant tokiai ligai stebėjimas negali būti nutrauktas.
Teismo posėdžio metu R. T. prašė teikimą tenkinti, paaiškino, jog jo psichinė būsena stabili. Jis kas dvi savaitės ateina į centrą susileisti vaistų. Jis ir toliau vaistus vartotų, sugebės pats juos susileisti, tik nebus sustiprinto stebėjimo, jei teikimas bus patenkintas. Pažymėjo, kad gyvena su mama ir patėviu. Nedirba apie du mėnesius, pragyvenimui jam užtenka 261 eurų dydžio neįgalumo išmokos. Be to, per Užimtumo tarnybą įgijo suvirintojo specialybę, netgi dirbo suvirintoju tris mėnesius, tačiau jį atleido, nes jis išeidavo iš darbo anksčiau, nes turėjo vykti į centrą susileisti vaistų. Darbdaviui jis apie tai nesakė, nes žinojo, kad tada bus atleistas, kadangi darbininkai su psichikos ligomis nėra pageidaujami. Jis iš darbo išeidavo trečią valandą, kadangi sesutės centre dirba iki penktos valandos, jis turi ateiti sesutės paskirtu laiku. Šiuo metu jam sunku susirasti darbą, nes jo darbingumo lygis yra tik 35 procentai. Taip pat ateidavo pakalbėti su socialiniu darbuotoju, psichoterapeutu. Dar pažymėjo, kad jo mama yra medikė ir galėtų jam suleisti vaistus.
Teismo posėdžio metu R. T. mama N. T. paaiškino, kad sūnus sugebės viską pats pasidaryti. Namuose užvedė bloknotą, kuriame žymi, kada išgėrė vaistus. Jis nematė jokių agresyvių sūnaus požymių, kaip buvo prieš ikiteisminį tyrimą. Sūnus nemeluoja jai, ji juo pasitiki. Nurodė, kad ji galėtų suleisti vaistus, jeigu tai jai būtų leista. Pažymėjo, kad sūnui dėl ligos sunku susirasti darbą, darbdaviai nenori išleisti darbo metu susileisti vaistų. Jeigu teikimas būtų patenkintas, gal sūnui pavyktų susirasti darbą.
Teismo posėdžio metu R. T. gynėjas advokatas Vaclovas Janušauskas prašė teikimą tenkinti. Nurodė, kad nusikalstamą veiką asmuo padarė būdamas ligoniu, nesuvokdamas savo veiksmų. Šiuo metu jo būklė yra pagerėjusi. Asmuo serga psichikos ligą, taigi jis visiškai neišgis. Be to, jis yra įskaitoje, prižiūrimas, stebimas. Ar asmuo privestinai stebimas, ar ne, su juo darbas būtų toks pats, todėl mano, kad šiuo atveju yra papildomai apkraunamas rūpesčiais ir taip neįgalus žmogus, kuris galbūt iki šiol būtų dirbęs. Pažymėjo, kad jam nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, taigi per dieną jis gali dirbti tik iki keturių valandų, nes greičiau pavargsta, vaistai jį migdo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
teikimas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 405 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad taikydamas priverčiamąją medicinos priemonę, teismas nenustato jos taikymo laiko, ji taikoma, kol asmuo pasveiksta arba pagerėja jo psichikos būklė bei išnyksta jo pavojingumas.
Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, kad R. T. viena griežčiausių priverčiamųjų medicinos priemonių - stacionarinis stebėjimas sustiprinto stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, buvo taikoma dvejus metus, po to dar dvejus metus buvo taikoma šiek tiek švelnesnė priverčiamoji medicinos priemonė - stacionarinis stebėjimas bendro stebėjimo sąlygomis specializuotoje psichikos sveikatos priežiūros įstaigoje, ir tik 2018 m. gegužės 11 d. nutartimi R. T. paskirtas ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.
Nors VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikime nurodyta, kad R. T. būsena pagerėjusi ir stabili ir jam rekomenduojamas priverčiamosios medicinos priemonės taikymo panaikinimas, tačiau, atsižvelgiant į R. T. padarytą pavojingą veiką prieš mažametį asmenį, anksčiau jam taikytų griežtų priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo trukmę, teismas mano, kad vieneri metai dešimt mėnesių ambulatorinio stebėjimo nėra pakankamas laikas, kad būtų galima konstatuoti, kad išnyko R. T. pavojingumas ir nėra reikalo jam taikyti priverčiamąją medicinos priemonę, nes visuomenės saugumas yra svarbesnis kriterijus.
Esant šioms aplinkybėms R. T. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis taikymas pratęstinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 98 straipsnio 6 ir 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 405 straipsnio 3 dalies 1 punktu, 440 straipsniu,
nutaria:
VšĮ Klaipėdos psichikos sveikatos centro teikimo dėl R. T. priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, panaikinimo netenkinti. Priverčiamosios medicinos priemonės – ambulatorinio stebėjimo pirminės sveikatos priežiūros sąlygomis, taikymą pratęsti.
Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.