- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-20
- Bylos Nr.
- I-1781-171/2018
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Irena Paulauskienė
- Pareiškėjas
- J. P.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 20.2.3.2Neturtinė žala
- 55.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Irena Paulauskienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2018 m. sausio 30 d. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1), kuriame prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba), 1 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Paaiškina, kad 2018 m. sausio 10 d. buvo etapuojamas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) į Lukiškių tardymo izoliatorių-kalėjimą (toliau – Lukiškių TI-K). Prieš konvojavimą susiginčijo su konvojaus pareigūnais, kad šie liepė jam laikyti nuleistas rankas. Įlaipinę į automobilį, konvojaus pareigūnai jį pasodino į pilną skyrių (atitvarą). Kelionės metu jie nepaisė prašymų įjungti oro kondicionavimo sistemą, nors buvo karšta. Be to, keršydami apkaltino jį vagyste ir atliko asmens daiktų kratą, ieškodami sportbačių ir sportinio kostiumo, bet nerado.
Teigia, kad dėl tokių etapavimo sąlygų patyrė orumo pažeminimą, stresą ir gilių dvasinių išgyvenimų, todėl jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
Tarnyba, kuri atstovauja Lietuvos valstybei, atsiliepime su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti (b. l. 6–10).
Nurodo, kad Tarnybos pareigūnai konvojavo pareiškėją planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Pravieniškės–Vilnius–Pravieniškės–Kaunas. Pareiškėjui konvojuoti naudota transporto priemonė buvo tinkama konvojuoti, pervežamų konvojuojamųjų skaičius neviršijo transporto priemonių registracijos liudijimuose nurodytų sėdimų vietų skaičiaus, automobilyje įrengtos apšvietimo, ventiliacijos, tiekiančios lauko orą ne mažiau kaip 23,99 m³/h vienam asmeniui (protokolas F-M-175), ir šildymo sistemos. Konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės). Prieš pradėdamas konvojavimą, konvojus patikrino specialiojo automobilio būklę, jo tinkamumą konvojuoti, pastabų neturėjo.
Pažymi, kad transporto priemonės registracijos liudijime žymima: „Volkswagen“ markės automobilis, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priskiriamas M₂ – CWK, t. y. vienaukštis mažasis autobusas, pritaikytas kaliniams vežti. Tarnyba konvojuoja konvojuojamuosius transporto priemonėmis – specialiaisiais automobiliais, kuriuose įrengtos kameros, vėdinimo, šildymo, apšvietimo sistemos, yra įrengti atsarginiai išėjimai, elektromagnetiniai bei greito atrakinimo užraktai. Specialusis transportas, skirtas asmenims konvojuoti, turi transporto priemonės registracijos liudijimą ir kasmetinę techninės apžiūros ataskaitą.
Visose transporto priemonėse yra atlikti Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimo skyriaus dirbtinės šviesos ir ventiliacijos efektyvumo matavimai. Konvojavimas vykdomas vadovaujantis Konvojavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir vidaus reikalų ministro 2005 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 1R-240/1V-246 „Dėl Konvojavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Taisyklės).
Vadovaujantis Taisyklių 109 punktu, konvojumi vežamas tik nustatytas leidžiamas asmenų skaičius, dėl to atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas buvo konvojuotas tik specialiais automobiliais, kuriuose konvojuojamiesiems įrengtos individualios sėdimos vietos su atlošu (kėdės).
Paaiškina, kad konvojui vykstant į Lukiškių TI-K iš LAVL gautas pranešimas, kad pareiškėjas galimai per klaidą galėjo įsidėti kitam asmeniui priklausantį maišelį, kuriame buvo sportinis kostiumas ir sportbačiai (kedai). Pareiškėjui buvo pasiūlyta parodyti jo krepšyje esančius daiktus, o šiam sutikus, buvo atlikta daiktų apžiūra.
Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, manydamas, kad konvojavimo metu pažeidžiamos jo teisės, konvojaus viršininkui galėjo pateikti skundus žodžiu ar raštu, tačiau duomenų, jog tokie skundai buvo pateikti, nėra.
Mano, kad pareiškėjo nusiskundimai yra abstraktūs ir nekonkretūs, o žalos dydis nepagrįstas jokiais įrodymais. Reikalavimas atlyginti neturtinę žalą laikytinas nepagrįstu bei traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas galimai patyrė 2018 m. sausio 10 d., kai buvo etapuojamas iš LAVL į Lukiškių TI-K.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad Tarnyba pareiškėją konvojavo 2018 m. sausio 10 d. planinio konvojaus maršrutu Kaunas–Pravieniškės–Vilnius–Pravieniškės–Kaunas specialiu „Volkswagen“ markės automobiliu (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) (b. l. 11–13).
Pareiškėjas skundą grindžia argumentais, kad konvojuojant jo prašymu nebuvo įjungtas vėdinimas – taip konvojaus pareigūnai jam keršijo, prie jo kabinėjosi, elgėsi įžūliai, vėliau Lukiškių TI-K apkaltino vagyste ir ieškojo tarp daiktų sportbačių ir sportinio kostiumo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Taikant CK 6.250 straipsnį, teismų praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad padarytas neigiamas poveikis buvo pakankamai intensyvus, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinių išgyvenimų, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1343/2012). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Taisyklės. Šių taisyklių 3 punkte nustatyta, kad konvojavimas – ginkluotas konvojuojamųjų lydėjimas pėsčiomis, specialiuoju transportu ar kitomis transporto priemonėmis ir pristatymas į paskirties punktus užtikrinant apsaugą.
Pagal 221 punktą, konvojuotojai prievartą (psichinę ir fizinę), specialiąsias priemones (antrankius, tramdomuosius marškinius ar surišimo priemones, lazdas, asmens apsaugai skirtas dujas, tarnybinius šunis ir kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas priemones), šaunamąjį ginklą konvojavimo metu naudoja jų tarnybą ar tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir šių taisyklių nustatytais pagrindais.
145 punkte nustatyta, kad, prieš pradedant vykdyti konvojavimą, konvojaus viršininko nurodymu konvojaus viršininko padėjėjas ar vienas iš konvojuotojų privalo patikrinti specialiojo automobilio, specialiojo autobuso inžinerinių techninių priemonių būklę. 146.4 papunktyje nustatyta, kad specialiajame automobilyje, specialiajame autobuse, be kita ko, turi būti įrengta vėdinimo sistema, tiekianti ne mažiau kaip 15 m3/h lauko oro vienam asmeniui.
2018 m. vasario 13 d. pateiktame v. t. ltn. K. N. (KD 3K 3B būrininkas) tarnybiniame pranešime dėl konvojavimo aplinkybių (b. l. 14) nurodyta, kad prieš 2018 m. sausio 10 d. konvojavimą specialiojo automobilio būklė buvo patikrinta, pareiškėjas skundų ar pretenzijų dėl konvojavimo sąlygų nepateikė.
Iš byloje pateikto valstybės įmonės ,,Regitra“ registracijos liudijimo Nr. C245242 matyti, kad Tarnyba yra automobilio, kuriuo pareiškėjas buvo etapuojamas 2018 m. sausio 10 d., savininkė (b. l. 15). Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 200-0663689 patvirtina, kad automobilio ,,VW Crafter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta 2017 m. gruodžio 19 d. ir galioja iki 2018 m. liepos 9 d. (b. l. 16). Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjas buvo konvojuojamas techniškai tvarkinga transporto priemone.
Iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos Fizikinių veiksnių tyrimų skyriaus 2014 m. gegužės 12 d. ventiliacijos efektyvumo matavimo protokolo Nr. F-M-175 matyti, kad automobilis, kuriuo pareiškėjas buvo konvojuojamas, ventiliacijos rūšis yra pritekamoji, našumas 383,85 m3/h ir tai atitinka teisės aktus (b. l. 17–18).
Tiek 2018 m. sausio 10 d. kelionės žiniaraštis (b. l. 11–13), tiek minėtas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad pareiškėjas nusiskundimų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų nereiškė.
Kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 10 d. buvo konvojuojamas techniškai tvarkingu automobiliu, pareiškėjas pretenzijų dėl galimai netinkamų konvojavimo sąlygų (netinkamo vėdinimo) nereiškė, laikytina, kad Tarnyba jo atžvilgiu neteisėtų veiksmų neatliko.
Pareiškėjas teigia, kad Tarnybos pareigūnai su juo elgėsi įžūliai, kabinėjosi, apkaltino vagyste ir atliko kratą.
Taisyklių 137 punkte nustatyta, kad konvojaus viršininkas ar pareigūnai, tikrinantys konvojų, gavę iš konvojuojamųjų skundų žodžiu ar raštu, privalo vietoje imtis priemonių teisėtiems konvojuojamųjų prašymams patenkinti. Jeigu konvojaus viršininkas vietoje negali patenkinti prašymo ir išnagrinėti skundo, tai jį kartu su savo tarnybiniu pranešimu turi perduoti įstaigos, į kurią konvojuojamas konvojuojamasis, administracijai. Įrašus apie gautus skundus, jų turinį ir panaudotas priemones jiems spręsti konvojaus viršininkas daro konvojaus kelionės žiniaraštyje ir informuoja konvojų paskyrusį pareigūną.
2018 m. sausio 10 d. kelionės žiniaraštyje nėra jokių įrašų apie pareiškėjo nusiskundimus dėl galimai netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio. Priešingai, įvykių konvojavimo metu ir priimtų sprendimų skiltyje pažymėta, kad planinio konvojavimo metu nieko neįvyko.
Minėtame tarnybiniame pranešime (b. l. 14) nurodyta, kad konvojaus viršininko padėjėjas Remigijus Girnius pranešė, kad dokumentų tikslinimo metu pareiškėjas nerimavo, nenustigo vietoje, nurodinėjo konvojui greičiau jį įlaipinti į automobilį, mosikavo rankomis. Pareiškėjui buvo paaiškinta priežastis ir nurodyta nuleisti rankas. Taip pat nurodyta, kad konvojui vykstant į Lukiškių TI-K iš LAVL buvo gautas pranešimas, kad galimai pareiškėjas per klaidą galėjo įsidėti kitam asmeniui priklausantį maišelį, kuriame buvos sportinis kostiumas ir sportbačiai (kedai). Lukiškių TI-K pasiūlyta pareiškėjui parodyti jo krepšyje esančius daiktus, kad būtų nustatytas pranešimo apie kito asmens daiktus pagrįstumas. Konvojuojamasis pareiškėjas parodė savo daiktus, buvo atlikta jų apžiūra. Pranešimų apie konvojuojamųjų skundus ar pretenzijas dėl konvojavimo sąlygų negavo. Pareiškėjas skundų nei iš karto, nei po konvojavimo konvojaus viršininkui nepateikė.
Iš šio tarnybinio pranešimo matyti, kad, pareiškėją atvežę į Lukiškių TI-K, konvojaus pareigūnai atliko jo daiktų apžiūrą esant įtarimui ir pareiškėjui neprieštaraujant. Kaip minėta, 2018 m. sausio 10 d. kelionės žiniaraštyje neužfiksuota jokių konvojuojamųjų nusiskundimų.
Taigi, pareiškėjo argumentai dėl galimai netinkamo konvojaus pareigūnų elgesio konvojavimo metu 2018 m. sausio 10 d. vertintini kaip abstraktūs ir niekuo nepagrįsti, todėl atmestini. Teismas taip pat nenustatė, kad konvojaus pareigūnai pareiškėjui keršijo.
Byloje nenustačius aplinkybių, kad Tarnybos pareigūnai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba vykdė netinkamai, t. y. nenustačius atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų, konstatuotina, kad nėra pagrindo kilti prievolei atlyginti žalą pagal CK 6.271 straipsnį. Tam, kad būtų priteistas pareiškėjo prašomas žalos atlyginimas, turi būti nustatytos visos trys sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 8 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-315-602/2015).
Nenustatęs vienos iš būtinų sąlygų (neteisėtų veiksmų), likusių sąlygų teismas nenagrinėja, nes atsakomybei kilti būtina nustatyti visas tris sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. P. (J. P.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.