Šiaulių apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant suinteresuotam asmeniui notarei S. J., Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuras,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos A. Č. prašymą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. Č., R. G., notarė S. J., Šiaulių miesto (duomenys neskelbtini) notaro biuras,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

4. Atsižvelgiant į tai, kad nėra bylos šalių prieštaravimų dėl pareiškimo tenkinimo, esant duomenų apie pareiškėjos sveikatos būklę, tačiau nedidinant išlaidų dėl jos atstovavimo teisme nesant prieštaravimų dėl pareiškimo, nepateikus duomenų apie sudarytą sutartį dėl pareiškėjos atstovavimo, suinteresuoto asmens D. Č. ligos pobūdį ir jos trukmę, suinteresuotam asmeniui R. G. prašant civilinė byla nagrinėti jai nedalyvaujant, civilinė byla išnagrinėta iš esmės pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims D. Č. ir R. G. nedalyvaujant teismo posėdyje.

Prašymas tenkintinas.

5. Iš pareiškimo turinio ir byloje esančių dokumentų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. Č. sutuoktinis V. A. Č. (b. l. 3-4). Iš D. Č. pareiškimo apie palikimo priėmimą pagal turto apyrašą nustatyta, kad jis kreipėsi dėl tėvo palikimo priėmimo (b. l. 6). Paveldėjimo bylos dokumentai patvirtina, kad mirusysis nuosavybės teise turėjo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) (b. l. 13). Pateiktas neįgaliojo pažymėjimas patvirtina, kad pareiškėja yra garbaus amžiaus, neįgali (b. l. 5). 2020-02-14 notariškai patvirtintu sutikimu R. G. sutiko, kad į įpėdinių ratą (duomenys neskelbtini) mirus jos tėvui V. A. Č. būtų įtraukta mirusiojo sutuoktinė A. Č. (b. l. 38). A. Č. nurodė, kad sūnus D. Č. buvo suklaidintas notarės, jai nurodant, kad dėl ligos ji negali kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

6. Paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių turtinių teisių, pareigų ir asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 5.1 straipsnio 1 dalis). Tam, kad gautų palikimą, įpėdinis turi įstatymo nustatyta tvarka ir terminais priimti palikimą, t. y. apsispręsti, jog nori palikimą priimti ir atlikti įstatyme nustatytus veiksmus: kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarą arba faktiškai pradėti valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis).

7. Paveldėjimo teisės institutas yra vienas iš konstitucinės nuosavybės teisės įgyvendinimo būdų, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniu garantuota paveldėjimo teisė, įtvirtinant savininko teisę palikti nuosavybę kaip palikimą (Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 4 d. nutarimas).

8. Pareiškėja nepriėmė po sutuoktinio V. A. Č. mirties atsiradusio palikimo. Pagal įstatymą, V. A. Č. palikimo pirmos eilės paveldėtojai yra jo sūnus D. Č. ir dukra R. G. (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įpėdiniai neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjos prašymas. Nesant įpėdinių prieštaravimų notarė taip pat neprieštarauja, kad pareiškėjos prašymas būtų patenkintas. Nėra duomenų apie tai, kad yra daugiau pirmos eilės paveldėtojų.

9. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Praleidęs šį terminą įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl termino pratęsimo, jei terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, arba tikėtis kitų palikimą priėmusių įpėdinių sutikimo ir palikimą priimti be kreipimosi į teismą (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

10. Įpėdinis, siekdamas pasinaudoti CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybe pratęsti terminą palikimui priimti, turi įrodyti, jog šis praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam pratęsti, t. y. tam tikros priežastys lėmė, kad įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo.

11. Atsižvelgdamas į tai, kad su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga įstatymas sieja asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimą, pasikeitimą ar pasibaigimą (CK 5.50, 57 straipsniai), taip pat į tai, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

12. Vertinant prašančiojo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgtina į individualias asmens savybes. Pažymėtina, kad teismas, spręsdamas termino palikimui priimti pratęsimo klausimą, turi įvertinti, ar nebus pažeisti kitų asmenų teisėti interesai bei viešasis interesas. Pagal Kasacinio teismo praktiką, teismas turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso.

13. Palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). V. A. Č., mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą pareiškėja ar kiti įpėdiniai turėjo priimti iki (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodytu terminu į notaro biurą nesikreipė, į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo kreipėsi 2020 m. sausio 21 d. Konstatuotina, jog pareiškėja terminą priimti palikimą praleido vos kelias savaites.

14. Pareiškėja nurodo, kad ji terminą praleido dėl svarbių priežasčių, nes sūnus D. Č. buvo suklaidintas notarės, jai nurodant, kad dėl ligos ji negali kreiptis dėl palikimo priėmimo. Teismas šiuos argumentus vertina visumoje susidariusių aplinkybių, kodėl pareiškėja praleido terminą palikimui priimti. Konstatuotina, jog A. Č. nebuvo atvykusi į notaro biurą, notarė sudvejojo dėl pareiškėjos sveikatos, todėl nesivadovavo jos sūnui surašytu įgaliojimu ir terminas palikėjo palikimui priimti buvo praleistas.

15. Paminėtina, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja turi aukštąjį teisinį išsilavinimą ir žinojo, jog pareiškimą dėl palikimo priėmimo turi pateikti notarui per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo. Todėl spręstina, kad ir teisinių žinių neturėjimas pareiškėjai galėjo apriboti jos galimybes laiku priimti palikimą.

16. Sprendžiant klausimą dėl termino atnaujinimo taip pat svarbu tai, kad pareiškėja terminą palikimui priimti praleido nežymiai, o ir nėra duomenų apie tai, jog atnaujinus pareiškėjai įstatymuose nustatytą terminą palikimui priimti, būtų pažeistos įpėdinių ar trečiųjų asmenų teisės ar teisėti interesai.

17. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta aukščiau, vadovaudamasis protingumo, sąžiningumo bei teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos prašymas, atnaujinti praleistą įstatymu nustatytą terminą palikimui priimti, yra pagrįstas, teismas konstatuoja, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių visumos. Todėl prašymas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CK 1,5 straipsnis, 5.57 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 292, 577, 578 straipsniais,

nutaria:

prašymą tenkinti.

Atnaujinti A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) dėl svarbių priežasčių praleistą trijų mėnesių terminą priimti sutuoktinio V. A. Č. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.