Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracine tvarka nubausto A. G. (A. G.) (toliau – ir pareiškėjas) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio (toliau – ir apeliantas, atstovas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarimo, kuriuo iš dalies pakeistas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 11 d nutarimas Nr. 0045-ANR_N-998-2025 (ROIK (duomenys neskelbtini)) dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 7 dalį, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį bei galutinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonių paskyrimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Priimtų sprendimų esmė

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos (2025 m. lapkričio 11 d. nutarimu Nr. 0045-ANR_N-998-2025 A. G. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 426 straipsnio 4 dalyje, 420 straipsnio 2 dalyje, 417 straipsnio 7 dalyje, 506 straipsnio 4 dalyje, 508 straipsnio 1 dalyje, ir jam pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį skirta 1 025 Eur bauda ir administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto (keturračio „TCFMOTO GFORGE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 12 490 Eur, išieškojimas, taip pat specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams; pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį – 115 Eur bauda; pagal ANK 508 straipsnio 1 dalį – 140 Eur bauda; pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį – 500 Eur bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 18 mėnesių; pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį – 11 Eur bauda. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu, A. G. skirta galutinė 1 025 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto (keturračio „TCFMOTO GFORGE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos, t. y. 12 490 Eur, išieškojimas bei specialiosios teisės (teisės vairuoti kelių transporto priemones) atėmimas 48 mėnesiams. A. G. nubaustas dėl to, kad jis:

1.1. 2024 m. rugsėjo 7 d., 18.33 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas keturratį, tyčia nepakluso uniformuoto Pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti. Stabdymas buvo atliekamas įjungus tarnybiniame automobilyje su VSAT skiriamaisiais ženklais mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlį ir mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai stabdomos transporto priemonės judėjimo krypties, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje.

1.2. 2024 m. rugsėjo 7 d., 18.33 val. (duomenys neskelbtini), chuliganiškai vairavo keturratį, keldamas pavojų sau ir aplinkiniams, važiuodamas prie pat kairiojo važiuojamosios dalies krašto ir taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių, patvirtintų 2002 m. gruodžio 11 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – KET) 119 punktą, o po to, kai tyčia nepakluso uniformuoto Pasienio užkardos pareigūno, vykdžiusio tarnybą su specialiais VSAT skiriamaisiais ženklais pažymėtu tarnybiniu automobiliu, aiškiai išreikštam reikalavimui sustoti, tik padidino greitį ir dėl per didelio greičio sukdamas į kairę ir staiga į dešinę nesuvaldė vairuojamojo keturračio ir apsivertė, tokiu būdu pažeisdamas KET 127 punkto reikalavimus, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje.

1.3. 2024 m. rugsėjo 7 d., 18.43 val., (duomenys neskelbtini), vairavo keturratį nenaudodamas motociklininkų apsaugos (motociklininkų šalmo, akių apsaugos nuo sužeidimo priemonės), taip pažeisdamas KET 204 punktą, tai yra padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 7 dalyje.

1.4. 2024 m. rugsėjo 7 d., 18.33 val., (duomenys neskelbtini) ribose, nevykdė statutinių valstybės tarnautojų – uniformuotų Pasienio užkardos pareigūnų teisėtų nurodymų – nueiti nuo jo prieš tai vairuoto ir apvirtusio keturračio prie VSAT tarnybinio automobilio, tai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4 dalyje.

1.5. 2024 m. rugsėjo 7 d., nuo 18.34 val. iki 19.57 val., (duomenys neskelbtini), pažemino statutinių valstybės tarnautojų – uniformuotų Pasienio užkardos pareigūnų garbę ir orumą vartodamas jų atžvilgiu necenzūrinius žodžius, taip pat ir rusų kalba „Što ty dakolebalsia bliad“, „eik tu nachuj“, „Ubju nachui“, „Pajebatj ką tu reikalauji“ ir kitus, bei įžūliai elgdamasis – kelis kartus bandydamas kojomis suduoti smūgius, pastumdamas rankomis ir stumdydamas krūtine, tai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 508 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų teisiniai argumentai ir prašymai

3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarimą, panaikinant jį dalyje dėl A. G. paskirtos nuobaudos pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį ir A. G. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarymą, neskirti administracinio poveikio priemonių – specialiosios (transporto priemonės vairavimo) teisės atėmimo ir transporto priemonės – konfiskuotino turto (keturračio „TCFMOTO GFORGE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies, t. y. 6 245 Eur, išieškojimo.

3.1. Pirmiausia apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas priimtas išsamiai neatskleidus aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tvirtinama, kad Institucija ir pirmosios instancijos teismas, vertindami ikiteisminiame tyrime duotus pareiškėjo paaiškinimus, turėjo atkreipti dėmesį į tai, kad A. G. matė, jog stovi pasieniečių tarnybinis automobilis, tačiau nepastebėjo, kad būtų įjungti tarnybinio automobilio švyturėliai, negirdėjo įjungto garsinio signalo, nematė, kad pasienietis būtų jį stabdęs, modamas skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties. Tvirtina, kad bylos medžiaga nepaneigia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimų, jog jam pravažiuojant pro šalia kelio stovėjusį pareigūną, jie vienas kitam pamojavo rankomis ir šį veiksmą A. G. suprato kaip pasisveikinimą, o ne reikalavimą stabdyti transporto priemonę. Priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, byloje taip pat nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas vairavo keturratį neblaivus. Atkreipiamas dėmesys, kad ikiteisminis tyrimas, kuriame A. G. buvo įtariamas neblaivus vairavęs transporto priemonę, buvo nutrauktas. Vis dėlto, nepaisant nurodytų aplinkybių, pareiškėjas prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, nurodė, kad nuoširdžiai dėl to gailisi. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino šią aplinkybę, kaip lengvinančią pareiškėjo atsakomybę.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmetamas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde nurodomais motyvais nėra pagrindo.

6. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčijamas administracinių nusižengimų padarymo faktas, kvalifikacija ir nuobaudų dydžiai. Apeliaciniu skundu reiškiamas reikalavimas pakeisti pirmosios instancijos teismo 2026 m. vasario 3 d. nutarimą tik dalyje dėl A. G. skirtų baudžiamojo poveikio priemonių pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, t. y. prašoma A. G. už šio administracinio nusižengimo padarymą neskirti administracinio poveikio priemonių – specialiosios (transporto priemonės vairavimo) teisės atėmimo ir konfiskuotino turto (keturračio „TCFMOTO GFORGE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimo. Kita vertus, tikslinga pažymėti, kad iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog atstovas, prašydamas neskirti jo atstovaujamam A. G. baudžiamojo poveikio priemonių, apeliaciniame skunde dėsto ir argumentus, kuriais pasisakoma dėl surinktų įrodymų, susijusių su ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytu nusižengimu, vertinimu, atitinkamai išsakant nesutikimą dėl tam tikrų byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Antai, apeliantas nurodo, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimai, kad jam pravažiuojant pro šalia kelio stovėjusį pareigūną, jie vienas kitam pamojavo rankomis ir šį veiksmą A. G. suprato kaip pasisveikinimą, o ne reikalavimą stabdyti transporto priemonę, nėra paneigti bylos medžiaga. Pasak atstovo, kiti byloje esantys duomenys taip pat neleidžia kategoriškai tvirtinti, jog pareigūno reikalavimas sustabdyti keturratį buvo išreikštas mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, kaip tai numato ANK. Visgi apeliaciniame skunde taip ir neformuluojamas prašymas panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutarimą dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, priešingai, tolesnėje skundo dalyje pažymima, kad A. G. prisipažino padaręs šį administracinį nusižengimą, pareiškė nuoširdžiai besigailintis dėl jo, dėl ko, anot skundą padavusio asmens, pirmosios instancijos teismas be pagrindo nepripažino šią aplinkybę, kaip lengvinančią pareiškėjo atsakomybę.

7. Atsižvelgdamas į tokius prieštaringus argumentus, apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino skundžiamo nutarimo dalį dėl A. G. pripažinimo kaltu pagal ANK 426 straipsnio 4 dalį, tačiau nenustatė pagrindo išvadai, kad pastarojo kaltė yra neįrodyta ir kelia abejones. Konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai pripažino, jog A. G., be kita ko, padarė ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą. Skundžiamame nutarime išdėstytos išvados dėl A. G. kaltės šioje dalyje yra teisingos, pagrįstos surinkta, ištirta bei įvertinta bylos medžiaga. Pirmosios instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą, o pareiškėjo atstovui pirmosios instancijos teisme įrodinėjant, kad iš pareigūnų kūno kameros įrašo neįmanoma nustatyti, kokiu būdu buvo stabdomas A. G., tokiai pozicijai patvirtinti ar paneigti įvertino byloje esantį pareigūnų kūno kameromis darytą vaizdo įrašą, pavadinimu „(duomenys neskelbtini)”, kuriame užfiksuotų aplinkybių pagrindu padarė pagrįstą išvadą, jog pareigūnų reikalavimas sustoti buvo aiškiai išreikštas laikantis ANK numatytos tvarkos. Atsižvelgiant į tai, jog šis vaizdo įrašas atitinka ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūno J. P. tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes apie tai, jog A. G. nepakluso aiškiai išreikštam pareigūnų teisėtam reikalavimui sustoti, nesant nustatytų duomenų, patvirtinančių pareigūnų šališkumą, nėra jokio pagrindo abejoti šių duomenų teisingumu. Taigi pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių įrodymų reikšmės, juos tinkamai įvertino, nė vienam jų nesuteikdamas prioritetinės reikšmės. Vien tai, kad įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip tikėjosi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, savaime nereiškia, kad buvo padaryta materialiosios ir (ar) proceso teisės pažeidimų ir skundžiamas nutarimas yra neteisėtas. Atsižvelgdamas į tai, kad apeliaciniu skundu iš esmės neprašoma kaip nepagrįstą pripažinti A. G. pripažinimą kaltu padarius ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o pirmosios instancijos teismas išdėstė aiškius, byloje surinktus įrodymus atitinkančius motyvus, apeliacinės instancijos teismas, pritardamas apylinkės teismo išvadoms, plačiau dėl A. G. kaltės šioje dalyje nepasisako.

Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės

8. Nors nagrinėjamame apeliaciniame skunde ir nėra formuluojamas prašymas dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, tačiau, įvertinus tai, kad skunde akcentuojama, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, galima suprasti, kad apelianto lūkestis yra sulaukti sprendimo dėl nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, juo labiau, atstovui tvirtinant, kad tokia aplinkybė buvo nepagrįstai nepripažinta kaip lengvinanti jo atstovaujamo asmens atsakomybę. Vis tik su tokiu prašymu sutikti nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai pažeidėjas pripažįsta esmines padaryto nusižengimo aplinkybes, o nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusižengimo paprastai pasireiškia tuo, kad pažeidėjas neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti administracinio nusižengimo padarinius, atlyginti žalą ir pan. Ši aplinkybė parodo asmens kritišką požiūrį į padarytą veiką. Nuoširdus gailėjimasis dėl nusižengimo nėra savitikslis dalykas – jis turi rodyti aiškų asmens požiūrį (smerkimą) į padarytą nusižengimą, kaltės visišką pripažinimą, be to, nuoširdus gailėjimasis gali būti pripažintas lengvinančia aplinkybe tik tada, kai asmuo tai daro savo noru iki nusižengimo nagrinėjimo, o ne po to, kai kaltė patvirtinama surinktais įrodymais.

9. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas, ar egzistuoja A. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pritarė Institucijos pozicijai, jog esamu atveju nenustatytas būtinasis požymis – nuoširdus gailėjimasis. Su tokia išvada sutinka ir skundą nagrinėjantis apygardos teismas, kadangi byloje surinkti duomenys sudaro pagrindą A. G. gailėjimąsi vertinti kaip deklaratyvų, išreikštą formaliai, siekiant švelnesnės atsakomybės taikymo. A. G. pradėjus ikiteisminį tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, šis savo kaltę kategoriškai neigė. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus prokuroro 2024 m. lapkričio 19 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus kompetetingai institucijai spręsti klausimą dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto ANK 426 straipsnio 4 dalyje, A. G. jam surašytame administracinio nusižengimo protokole nurodė, kad savo kaltę dėl visų nusižengimų pripažįsta pilnai ir labai dėl to gailisi. Vis tik pastebėtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo bandė iš dalies sumenkinti savo veiksmus, aiškino nesupratęs situacijos, kas neleidžia spręsti apie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nuoširdų gailėjimąsi padarius nusižengimą. Be to, kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, atstovo argumentai, aiškinant A. G. nesupratus, kad šis yra stabdomas, taip pat iš esmės yra nukreipti į nusižengimą padariusio A. G. elgesio pateisinimą, siekį sušvelninti savo teisinę padėtį, o ne kritiškai vertinant pažeidimą padariusio asmens veiksmus. Dėl nurodytų aplinkybių nėra pakankamo pagrindo pripažinti A. G. veiksmuose esant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

Dėl specialiosios teisės atėmimo

10. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad A. G. paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, buvo pažeistos ANK 32 bei 34 straipsnio nuostatos, taip pat teisingumo, protingumo ir proporcingumo principai, atkreipiant dėmesį, jog už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto nusižengimo padarymą nėra privaloma skirti nurodytą administracinio poveikio priemonę. Galima pastebėti, kad iš esmės tie patys argumentai buvo teikiami ir pirmosios instancijos teisme. Apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, sprendė, kad Institucija šią administracinio poveikio priemonę A. G. paskyrė pagrįstai. Skundžiamą nutarimą priėmęs teismas, atsižvelgdamas į A. G. charakterizuojančią medžiagą, taip pat teismų praktikoje įtvirtintą nuostatą, jog skiriama nuobauda ir/ar poveikio priemonė turi būti proporcinga ir ne per griežta, nenustatęs jokių išskirtinių aplinkybių, kurios suteiktų pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, jos terminą sutrumpino iki minimalaus, t. y. iki 3 (trejų) metų. Apeliaciniu skundu, nesutinkant ir su tokia specialiosios teisės atėmimo trukme, akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas privalėjo vertinti ne tik administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atsakomybę lengvinančias ir/ar sunkinančias aplinkybes, tačiau ir kitus byloje pateiktus pareiškėjo asmenybę charakterizuojančius duomenis, iš kurių, kaip pabrėžia apeliantas, matyti, jog A. G. anksčiau nebuvo trauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 426 straipsnį, seniūnijoje pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai (darbštus ir aktyviai dalyvaujantis vietos bendruomenės gyvenime, augina mažametį vaiką, prižiūri ir globoja sergantį neįgalų tėvą bei sutuoktinės motiną, gyvenančius 30-40 km atstumu nuo pareiškėjo gyvenamosios vietos), pastarasis teigiamai charakterizuojamas ir buvusio darbdavio, kuris tarpininkauja dėl A. G. įdarbinimo vairuotoju, o pagal 2026 m. balandžio 3 d. pateiktus papildomus duomenis – šiuo metu jau ir dirba nurodytoje įmonėje. Apelianto vertinimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės. Su tokiais skundo argumentais nesutiktina.

11. Kaip teisingai pastebima, įstatymų leidėjas išties suteikia diskrecijos teisę spręsti, ar už aptariamo administracinio nusižengimo padarymą reikalinga skirti administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti kelių transporto priemonės atėmimą. Čia pažymėtina, kad administracinio poveikio priemonės parenkamos įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, skundžiamu nutarimu A. G. administracinio poveikio priemonė palikta galioti pagrįstai, nustatytas tinkamas jos terminas. Tokia išvada darytina, atsižvelgiant į byloje aplinkybes, iš kurių matyti, jog A. G. po jam išreikšto aiškaus reikalavimo sustoti, toliau vairavo keturratį, nesustojo, pasienio užkardos sargybai ėmus vytis pastarojo vairuojamą keturratį, šis šalindamasis (ir taip keldamas pavojų tiek eismo, tiek kitų žmonių saugumui) nesuvaldė transporto priemonės ir apvirto. Aiškinantis įvykio aplinkybes A. G. buvo nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (past. – dalis požymių aiškiai matomi ir iš vaizdo įrašo), o šiam dar ir nepaisant teisėtų pasienio pareigūnų reikalavimų ir įžeidinėjant pareigūnus, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens sulaikymui buvo pasitelktos ir papildomos pareigūnų pajėgos. Tokie duomenys leidžia spręsti apie didesnį A. G. veiksmų pavojingumą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nutarimu, pakeitus Institucijos nutarimą, A. G. buvo nubaustas iš viso už keturių administracinių nusižengimų padarymą. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. G. praeityje ne kartą baustas administracine tvarka, taip pat ir už KET pažeidimus, o šioje byloje jam inkriminuotą nusižengimą, numatytą ANK 432 straipsnio 2 dalyje (pirmosios instancijos teismui pakeitus Institucijos nutarimą, kuris nėra skundžiamas šioje byloje) A. G. padarė pakartotinai. Visa tai sudaro pagrindą išvadai, kad A. G. daromi administraciniai nusižengimai nėra atsitiktinio pobūdžio.

12. Apeliacinės instancjos teismas, įvertinęs anksčiau aptartus duomenis, sprendžia, kad apylinkės teismo sprendimas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo priimtas tinkamai įvertinus pažeidimo padarymo pobūdį (padarytas šiurkštus pažeidimas) ir aplinkybes, kaltės formą ir rūšį, A. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę apibūdinančius duomenis. Apygardos teismas, papildomai įvertinęs skunde išdėstytas aplinkybes, neturi pagrindo išvadai, kad A. G. nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas yra pernelyg griežtas ir neproporcingas padarytam administraciniam nusižengimui. Neginčytina, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apsunkins tiek administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, tiek jo artimųjų gyvenimą, sukels nepatogumų, tačiau tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas pats A. G.. Pastebėtina, kad įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu.

Dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo

13. Apeliaciniu skundu ginčijamas ir Institucijos paskirtos bei pirmosios instancijos teismo pakeistos administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertės dalį atitinkančios piniginės sumos (6 245 Eur) išieškojimas.

14. Turto konfiskavimas yra administracinio poveikio priemonė, kurią galima skirti kartu su administracine nuobauda, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, numatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką (ANK 29 straipsnio 1 ir 3 dalys). ANK 426 straipsnio 8 dalyje reglamentuota, kad už ANK 426 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.

15. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. ANK 29 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismo ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjančios institucijos (pareigūno) nutarimu iš pažeidėjo ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieškoma konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma. Taigi institucija ar teismas visų pirma privalo įvertinti galimybę konfiskuotiną turtą konfiskuoti natūra, o, nesant tam galimybės, – spręsti dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo.

16. Nagrinėjamu atveju nekyla jokių abejonių, kad A. G. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, padarė naudodamasis transporto priemone – keturračiu „T CFMOTO, CFORCE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagrįstai laikytinas administracinio nusižengimo padarymo priemone. Taigi Institucija neabejotinai turėjo pagrindą svarstyti keturračio, kuris buvo administracinio nusižengimo padarymo priemonė, konfiskavimo klausimą. Pagal registracijos liudijimą nustatyta, kad minėtos transporto priemonės savininkė yra M. G., kuri su A. G. išsituokė dar (duomenys neskelbtini). Byloje nustatyta, kad keturračio „T CFMOTO, CFORCE 1000 Touring“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė yra 12 490 Eur. Ginčo dėl šios transporto priemonės vertės nėra. Spręsdamas dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dalies) išieškojimo, apylinkės teismas atsižvelgė į tai, kad A. G. nedirba (past. – šiuo metu dirba), tačiau registruotas Užimtumo tarnyboje, augina nepilnametį vaiką, kurį privalo išlaikyti, duomenų apie jo turimą turtą nėra, ir sprendė, jog Institucijos nutarimu nustatytas visą konfiskuotiną turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas yra neproporcingas A. G. turtinei padėčiai, todėl išieškotiną pinigų sumą sumažino perpus, t. y. iki 6 245 Eur.

17. Apeliantas įrodinėja, kad papildomos ir neprivalomos taikyti administracinio poveikio priemonės – transporto priemonės vertę atitinkančios pinigų sumos (jos dalies) konfiskavimas vis tiek yra neproporcinga priemonė, atsižvelgiant į tai, kad nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog A. G. keturratį vairavo, būdamas neblaivus, taip pat akcentuojama, jog pastarasis neginčijo administracinio nusižengimo faktinių aplinkybių, prisipažino padaręs administracinį nusižengimą, nuoširdžiai gailėjosi ir padėjo jį išaiškinti, o administraciniu nusižengimu iš esmės jokia žala niekam nebuvo padaryta.

18. Sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, turi būti įvertintos visos byloje esančios reikšmingos aplinkybės, t. y. atsižvelgta į padaryto nusižengimo aplinkybes, nusižengimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pakankamai išsamiai ir aiškiai motyvavo, kodėl A. G. Institucijos nutarimu pagrįstai buvo paskirta ginčijama administracinio poveikio priemonė. Apylinkės teismo sprendimas pakeisti Institucijos nutarimą šioje dalyje ir iš A. G. išieškoti tik dalį konfiskuotino keturračio vertę atitinkančios pinigų sumos (t. y. vertę sumažinus per pusę) yra motyvuotas, priešingai nei teigia pareiškėjo atstovas, toks išieškojimas neprieštarauja proporcingumo principui. Šiuo aspektu pažymėtina, kad įstatymo leidėjas, nustatydamas tokią poveikio priemonę, vertino tiek tokių nusižengimų paplitimo mastą, tiek galimus sunkius padarinius, tiek kitas aplinkybes. Nagrinėjamu atveju aptariamos administracinio poveikio priemonės taikymas yra pagrįstas ir proporcingas.

19. Nors apeliantas akcentuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, jog A. G. vairavo neblaivus ir ikiteisminis tytimas jam dėl to buvo nutrauktas, vis tik būtina pažymėti, jog ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas dėl netinkamų policijos pareigūnų veiksmų fiksuojant asmens atsisakymą tikrintis blaivumą. Pats ikiteisminio tyrimo nutraukimo nemažina nei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nei jo padaryto administracinio nusižengimo pavojingumo, kadangi, kaip jau ir minėta, byloje yra nustatyti objektyvūs neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Atsižvelgiant į ankstesnius A. G. padarytus administracinius nusižengimus, nustačius, kad pastarojo daromi administraciniai nusižengimai yra vis pavojingesni ir šiurkštesni, tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veiksmai negali būti pripažinti nei atsitiktiniai, nei rodantys nusižengimo formalumą. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo išvadai, kad A. G. administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos dalies išieškojimas yra neteisėtas ar nepagrįstas. Akivaizdu, kad A. G. neįvertino savo neteisėto elgesio galimų pasekmių, nors privalėjo tai padaryti. Per švelnus asmens baudžiamumas jį gali tik paskatinti ateityje vėl nepaisyti visuomenėje priimtų elgesio nuostatų ir įvykdyti administracinius nusižengimus. Vien tik pareiškėjo A. G. pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos bei administracinio poveikio priemonės (ne)paskyrimas neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.

20. Aptartų duomenų pagrindu konstatuotina, kad A. G. Institucijos nutarimu skirtos administracinio poveikio priemonės, kurios pirmosios instancijos teismo buvo sušvelnintos, t. y. specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo terminas sumažintas iki 3 (trejų) metų, administracinio poveikio priemonės – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas sumažintas iki 6 245 Eur (past. – sprendimas sušvelninti administracinio poveikio priemones, be kita ko, buvo grindžiamas charakterizuojančia medžiaga, todėl kartą vertinti tuos pačius skunde akcentuojamus duomenis nėra pagrindo), nėra aiškiai per griežtos, priešingai, jos teisingos ir proporcingos padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka administracinio nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkamos administracinės nuobaudos tikslams pasiekti. Dėl nurodytų argumentų nėra pagrindo tenkinti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. G. atstovo advokato apeliacinį skundą, skundžiamas apylinkės teismo nutarimas paliktinas nepakeistas, o atstovo apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracine tvarka nubausto A. G. (A. G.) atstovo advokato Viktoro Dovidaičio apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2026 m. vasario 3 d. nutarimą palikti galioti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.