Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. J. ieškinį atsakovui E. L. dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti 2020 m. kovo 18 d. įstatymų nustatyta tvarka šeimos nariui, pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalį. Pasibaigus atsiliepimo į ieškinį pateikimo terminui, atsakovo atsiliepimo į ieškinį teismas negavo, todėl priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, t. y. vekselį, žyminio mokesčio sumokėjimo kvitą, nustatyta kad ieškovas 2013 m. sausio 28 d. paskolino atsakovui 50000 litų, kas šiuo metu atitinka 14481 Eur, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti iki 2015 m. sausio 28 d. Tačiau iki ieškinio surašymo dienos atsakovas pasiskolintų pinigų negrąžino ieškovui, todėl liko jam skolingas 14481 Eur. Nurodyta, kad atsakovas piktybiškai vengia sumokėti skolą. Todėl atsakovo skola ieškovui šiai dienai sudaro 14481 Eur. Duomenų, leidžiančių spręsti, kad vekselyje nurodyta suma buvo apmokėta, byloje nepateikta.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teismui pateiktame ieškinyje ir vekselyje nurodytas atsakovas E. L.. Patikrinus išrašą apie asmenį, gautą iš gyventojų registro tvarkytojo teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nurodyta, kad asmuo (atsakovas) pagal ieškinyje nurodytą asmens kodą yra E. L.. Teismui nustačius, kad sutampa vekselyje ir ieškinyje nurodyti atsakovo asmens duomenys kaip asmens kodas, vardas, deklaruotos gyvenamosios vietos adresas, pavardės galūnės vienos raidės neatitikimas vertinamas kaip padarytas rašymo apsirikimas.

Pagal Lietuvoje nustatytą teisinį reglamentavimą, vekselis yra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas (CK 1.97 straipsnio 1 dalis, 1.101 straipsnis). Įstatyme vekselis, kaip vertybinis popierius, apibrėžiamas kaip dokumentas, kuriuo jį išrašantis asmuo be išlygų įsipareigoja tiesiogiai ar netiesiogiai sumokėti tam tikrą pinigų sumą vekselyje nurodytam asmeniui pats arba įsako tai padaryti kitam (CK 1.105 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Įstatymo nustatytas reikalavimas, kad vekselyje turi būti besąlyginis įsipareigojimas sumokėti jame nurodytą pinigų sumą reiškia tai, kad vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio. Vekselyje įtvirtintos prievolės abstraktumas reiškia tai, kad ši prievolė nesusijusi teisiniu ryšiu su vekselio išdavimo pagrindu, t.y. tuo teisiniu santykiu (tam tikru sandoriu), dėl kurio vekselis buvo išrašytas.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).

Vekselio turėtojas, t. y. ieškovas, praleido įstatymo nustatytą paprastojo vekselio rekvizitus atitinkančio vekselio pateikimo apmokėti terminą (Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 36 straipsnio 1 dalis). Tokiu atveju, vekselis tampa paprastu skolos rašteliu, kuriuo, kaip rašytiniu įrodymu, įtvirtinama skolininko pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

Bylos duomenimis, atsakovo išrašytas vekselis tapo skolos rašteliu, kaip rašytinis įrodymas, kuriuo besąlygiškai pripažįstama ir įsipareigojama grąžinti 14481 Eur sumą vekselio turėtojui – ieškovui. Vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas gavo iš ieškovo 14481 Eur paskolą, bylos šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, paskolą atsakovas įsipareigojo grąžinti, tačiau negrąžino. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų pagal sutartį laiku ir tinkamai neįvykdė.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka (CK 6.873 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, skolininkui praleidus atsiskaitymo terminą jam kyla prievolė padengti minimalius kreditoriaus nuostolius, t. y. sumokėti įstatymo numatyto dydžio palūkanas. Dėl to pasisakė ir Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, kurios konstatuojamoje dalyje nurodyta: „Kai skolininkas praleidžia piniginės prievolės įvykdymo terminą, tai jis privalo mokėti už termino praleidimą sutarties ir įstatymo nustatytas palūkanas. Jos yra laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais (CK 6.261 straipsnis). Dėl termino praleidimo minimalūs kreditoriaus nuostoliai yra preziumuojami, t. y. iš anksto laikomi padarytais, o jų dydis yra nustatytas pagal sutartyje susitartą ar įstatymo numatytą tarifą (CK 6.210 straipsnis)”.

Nors vekselyje nenurodyta palūkanų norma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 1dalis), nes pinigų laiku nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 8 d. Netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvoje Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga Nr. AC-37-1. 37, p. 424-452).

CK 210 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šiuo nagrinėjamu atveju atsakovas yra fizinis asmuo, todėl metinių palūkanų dydis turėtų būti 5 procentai. Toks palūkanų mokėjimas yra laikomas kompensacija kreditoriui. Atsakovas piniginės prievolės nevykdo jau ilgą laiką, todėl jam skaičiuotinos metinės palūkanos už termino praleidimą įvykdyti piniginę prievolę. Atsakovas pagal 2013 m. sausio 28 d. paprastąjį vekselį pasiskolintus pinigus turėjo grąžinti iki 2015 m. sausio 28 d., tačiau pinigų negrąžino, todėl metinės palūkanos sudarys 14481 Eur skolos suma x 5 procentai/100 metinių palūkanų x 1804 praterminuotų dienų / 365 dienų metuose = 3578,59 Eur.

Atsakovas pažeidė savo pareigą sąžiningai vykdyti prievolę, nes praleido prievolės įvykdymo terminą. Byloje įrodymų apie tai, kad atsakovas su ieškovu būtų atsiskaitęs nėra (CPK 178 str.). Negrąžintą skolą sudaro 14481 Eur, bei 3578,59 Eur dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, todėl iš atsakovo šios sumos priteistinos ieškovo naudai (CK 6.2 straipsnis, 6.37 straipsnis, 6.38 straipsnis, 6.73 straipsnio 1 dalis, 6.210 straipsnis, 6.256 straipsnis, 6.260 straipsnis, 6.261 straipsnis, 6.872-6.874 straipsniai, 6.881 straipsnis).

Iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, nes terminą įvykdyti praleidęs skolininkas fizinis asmuo moka penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Visiškai patenkinus ieškinį ieškovo patirtos 542 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis, ieškovui priteistina iš atsakovo (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 82 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, 93 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ir teisingumo ministrų 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 5 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 5 eurų išlaidos, susiję su procesinių dokumentų įteikimu, iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 262 straipsnio 2 dalimi, 263, 264, 285, 286, 287 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo E. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovui A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kurio sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), 14481 Eur (keturiolikos tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt vieno euro) skolą, 3578,59 Eur (trijų tūkstančių penkių šimtų septyniasdešimt aštuonių eurų 59 ct) dydžio palūkanų už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. kovo 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 542 Eur (penkis šimtus keturiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro sumokėtas žyminis mokestis.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.