- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-11-25
- Bylos Nr.
- 2S-437-267/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Mockevicius, Jolanta Badaugiene, Danute Burbuliene
- Ieškovas
- J. T., V. J.
- Atsakovas
- Valstybes imones Registru centras Šiauliu filialui
- Trečiasis asmuo
- A. M., T. B.
- Kategorijos
- 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiauliu apygardos teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš
teismo posedyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo treciojo asmens T. B. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo civilineje byloje pagal ieškovu J. T. ir V. J. ieškini atsakovui Valstybes imones Registru centras Šiauliu filialui, tretiesiems asmenims A. M., T. B. del irašo registro centriniame duomenu banke pakeitimo ir
Aprašomoji dalis
nustate:
Šalies argumentai
Ieškovai J. T. ir V. J. ieškiniu kreipesi i Šiauliu miesto apylinkes teisma, prašydami ipareigoti VI Registru centro Šiauliu filiala pakeisti irašus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenu banke, nustatant, kad nuosavybes teise K. M., mirusiai (duomenys neskelbtini), ir J. T., mirusiai (duomenys neskelbtini), priklause po ½ dali nekilnojamuju daiktu, esanciu adresu (duomenys neskelbtini), ½ dalis ukinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis garažo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ukinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalis ukinio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei priteisti bylinejimosi išlaidas iš atsakovo. Nurode, kad ieškovai bendrosios dalines nuosavybes teise kartu su K. M., mirusios (duomenys neskelbtini), ipediniais valdo namu valda, esancia adresu (duomenys neskelbtini). Savo dali bendrojoje nuosavybeje ieškovai igijo paveldejus J. T. turta. J. T., mirusi (duomenys neskelbtini), savo dali bendrojoje nuosavybeje isigijo 1959-09-17 Pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje numatyta, kad mirusioji J. T. (buv. J.) bendrosios dalines nuosavybes teise isigijo ½ dali namu valdos, esancios (duomenys neskelbtini), susidedancios iš murinio su salkomis gyvenamojo namo ir kiemo irengimu. Teige, kad bendrasavininkes J. T. ir K. M. 1972-06-10 sutartimi nustate bendrosios dalines nuosavybes teise valdomu nekilnojamuju daiktu - gyvenamojo namo, adresu (duomenys neskelbtini) ir kieme esanciu sandeliuku - naudojimosi tvarka. Nurode, jog nuo to laiko tiek J. T., tiek jos ipediniai – ieškovai, naudojosi kieme esanciais sandeliukais ir laike, kad juos valdo bendrosios dalines nuosavybes teise kartu su bendrasavininke K. M.. (duomenys neskelbtini) nekilnojamuju daiktu bendrasavininke K. M. mire, jos istatyminiai ipediniai A. M. ir T. B. kreipesi i Šiauliu miesto I-aji notaru biura del paveldejimo teises liudijimo išdavimo. Nurode, jog 2004 m. pabaigoje sužinojo, kad K. M. istatymine ipedine T. B. ketina jai atiteksiancia turto dali, tame tarpe ir ginco sandeliukus, perleisti tretiesiems asmenims. Ieškovams 2005-01-18 nuvykus i VI Registru centro Šiauliu filiala žodžiu buvo paaiškinta, kad kieme esanciu statiniu - garažo ir dvieju ukiniu pastatu - nuosavybes teise yra registruota K. M. vardu. Ieškovu teigimu, iregistravimas 1999-06-08 centriniame duomenu banke M. vardu minimu pastatu o taip pat ukinio pastato, kurio u/n (duomenys neskelbtini), plane žymimas (duomenys neskelbtini), bei ukinio pastato, kurio u/n (duomenys neskelbtini), plane žymimo (duomenys neskelbtini), yra neteisetas ir keistinas. Nurode, kad atsakovas pažeide Nekilnojamojo turto registro istatymo Nr. I-1539 11 str. reikalavimus, iregistruojant nekilnojamaji turta nurodyti bendrasavininkus ir jiems priklausancio nekilnojamojo turto dalis. Dokumente, kurio pagrindu buvo padaryti irašai yra nurodyti bendrasavininkai – M. ir T., nenurodant daliu, todel laikytina, kad šios dalys yra lygios, t.y. po ½ dali. Registru centras negalejo tu paciu dokumentu pagrindu keisti bendrasavininku dalis iš ½ dalies i 0 daliu. Be to, ieškovu manymu, atsakovas pažeide ir 1998-01-22 LR Vyriausybes nutarimu Nr. 85 patvirtintu „Nekilnojamojo turo registro nuostatu“ 28.4 p.; 33 p.; 34 p.; 59 p. reikalavimus.
Nagrinejant byla pirmosios instancijos teisme šalys pateike šaliu sudaryta taikos sutarti ir praše teismo ja patvirtinti.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2005 m. balandžio 14 d. nutartimi patvirtino šaliu sudaryta taikos sutarti šiomis salygomis:
Atsakovas, pateikus teismo patvirtinta taikos sutarti, sutinka pakeisti irašus Nekilnojamojo turto registro centriniame duomenu banke. Šalys susitare, kad J. T., mirusiai (duomenys neskelbtini), nuosavybes teise priklauso nekilnojamieji daiktai, esantys adresu (duomenys neskelbtini), t.y. - ukinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); garažas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); ukinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ukinis pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini);Ieškovai ir Tretieji asmenys sutinka su 1 p. nurodytu irašu pakeitimu;Šalys atsisako savo turetu bylinejimosi išlaidu ir neprašo ju iš kitu šaliu;Šalims yra aiškios taikos sutarties sudarymo tvarka ir pasekmes, numatytos CPK 293 str. 1 d. 5 p. ir 294 str.Ieškovai sutinka apmoketi pašto išlaidas;Sutartis sudaryta 6 egz. Po viena iš kuriu tenka kiekvienai sutarties šaliai ir vienas Šiauliu miesto apylinkes teismui.
Patvirtines šaliu sudaryta taikos sutarti, teismas civiline byla nutrauke.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo T. B. 2008-03-12 pateike atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo kartu su prašymu del termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. kovo 17 d. nutartimi atmete treciojo asmens T. B. prašyma del termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo T. B. pateike atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu apygardos teismas 2008 m. gegužes 19 d. nutartimi panaikino Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. kovo 17 d. nutarti ir atnaujino termina treciojo asmens T. B. atskirajam skundui paduoti. Atskirojo skundo priemimo klausima perdave nagrineti Šiauliu miesto apylinkes teismui.
Šiauliu miesto apylinkes teismas 2008 m. gegužes 26 d. nutartimi atsisake priimti treciojo asmens T. B. atskiraji skunda kaip paduota praleidus naikinamaji termina.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo T. B. pateike atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutarties panaikinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiauliu apygardos teismas 2008 m. rugsejo 1 d. nutartimi panaikino Šiauliu miesto apylinkes teismo 2008 m. gegužes 26 d. nutarti ir prieme treciojo asmens T. B. atskiraji skunda del Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarties panaikinimo.
Šalies argumentai
Tretysis asmuo T. B. atskiruoju skundu prašo Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarti panaikinti ir klausima išspresti iš esmes. Atskiraji skunda grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas išnagrinejo byla, pažeisdamas imperatyvias rušinio teismingumo taisykles. Šiuo atveju byla buvo teisminga administraciniam teismui. Todel šis procesines teises normu pažeidimas yra svari priežastis CPK 329 str. 2 d. 6 p. pagrindu pripažinti skundžiama teismo nutarti absoliuciai negaliojancia.
2. Absoliuciai negaliojancia skundžiama nutartis pripažintina ir CPK 329 str. 3 d. 1 p. pagrindu, nes parengiamojo teismo posedžio metu atidejus byla del treciojo asmens A. M. nedalyvavimo 2005 m. gegužes 4 d. 9.00 val., 2005 m. balandžio 14 d. nedalyvaujant, netgi nepranešant dalyvaujantiems byloje asmenims, pažeidžiant CPK 122 str. 1 d., 133 str., 134 str. reikalavimus, buvo priimta nutartis, patvirtinus šaliu taikos sutarti, byla nutraukti. Be to, buvo pažeisti CPK 140 str. 3 d., 231 str. 3 d. reikalavimai, kad „taikos sutartis tvirtinama ištyrus jos teisetuma teismo posedyje, ir prieš tvirtindamas šaliu taikos sutarti teismas išaiškina šiu procesiniu veiksmu pasekmes“ – šioje byloje nebuvo ištirta ir nebuvo išaiškinta, nes nebuvo netgi pranešta.
3. Skundžiama teismo nutartis yra neteiseta ir naikintina, nes teismui pateikta taikos sutartis yra niekine ir negaliojanti. Taikos sutarti pasiraše tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankišku reikalavimu, o tai pažeidžia CPK 47 str. 2 d. imperatyvias nuostatas, nes tokios teises tretieji asmenys neturi. Be to, treciojo asmens, nepareiškiancio savarankišku reikalavimu, A. M. igaliojimas V. M. neatitinka CPK 56 str. 1 – 5 d. reikalavimu. Tretieji asmenys A. M. ir T. B. nebuvo iregistrave Nekilnojamojo turto registre savo nuosavybes teises i K. M. palikima, todel negalejo juo disponuoti, tuo labiau pasirašyti ieškovu atstovo paruošta taikos sutarti.
4. Atsakovas, kaip nesantis civilinio materialines teises santykio subjektas, negali isiterpti i ankstesniu aktu pagrindu sukurtus civilinius teisinius santykius ir panaikinti ju turini sudarancias privaciu asmenu teises, tame tarpe ir nuosavybes teises, kurios yra nustatytos (K. M. ir J. T. dar 1989-05-10). Todel pirmosios instancijos teismas pažeide CK (1964 m.) 96 str., CK 4.20 str. nuostatas.
5. Byloje atsakovu buvo neteisetai patrauktas VI Registru centro Šiauliu filialas, nes Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, vykdydamas jam istatymo pavestas funkcijas, viešojo administravimo veiksmais nesukuria, nekeicia ir nepanaikina tarp civiliniu teisiniu santykiu subjektu susiklosciusiu teisiniu santykiu turinio. Todel konstatuojant, kad byla pagal ieškovu ieškini Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neatitinka CPK 22 str. nurodytu kriteriju, negalima laikyti teiseta skundžiama teismo nutarti.
6. Visi išdestyti atskirojo skundo argumentai rodo, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas ieškovu atžvilgiu. Be to, apeliantes teigimu, ieškovu atstovas advokatas A. Koskus itakojo teiseja A. Meškaite priimti jam palanku teismo sprendima.
Atsiliepimas
Atsiliepimu i treciojo asmens T. B. atskiraji skunda ieškovai J. T. ir V. J. prašo atskiraji skunda atmesti ir palikti nepakeista Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarti. Atsiliepima i atskiraji skunda grindžia šiais argumentais:
Apeliante pati pasiraše ant taikos sutarties ir prašymo byla nutraukti. Tai konstatavo pirmosios instancijos teismas 2008-05-26 nutartyje ir šios teismo nustatytos aplinkybes liko nepaneigtos. Todel esant priimtam teismo sprendimui del ginco tarp tu paciu šaliu ir tuo paciu pagrindu del to paties dalyko bei nutrauktai civilinei bylai, šalys, jeigu jos nori pakeisti savo paciu pareikšta valia taikos sutartyje, privalo kreiptis del bylos atnaujinimo, nurodydamos bylos atnaujinimo pagrindus.Apeliante neturi teises kreiptis i teisma del viešojo intereso gynimo ir šiuo atskiruoju skundu gina tik savo privatu interesa. Tokiu budu apeliante siekia pažeisti kitu asmenu teises ir pagristus bei teisetus lukescius, kad teismo sprendimas negali buti peržiuretas, praejus 3,5 metu nuo jo priemimo. Be to, savo interesu gynime apeliante sudalyvavo pasirašydama taikos sutarti, kurioje išreiške savo valia.Apeliantes argumentas, kad priimant skundžiama nutarti buvo pažeistos imperatyvios teises normos, atmestinas kaip nepagristas. Apeliante nenurode nei vienos imperatyvios CK normos, kuri, jos nuomone, butu buvusi pažeista. Be to, apeliante klaidina teisma, nurodydama, kad byla butu buvusi teisminga administraciniam teismui, nes bylos, kuriose kyla gincas del teises yra teismingos bendrosios kompetencijos teismams.Apeliante nenurode jokio savo teisiu pažeidimo, jokios teises normos, itakojusios jos turtines ar kitokias teises. Be to, apeliante nenurode jokiu nauju aplinkybiu, kuriu ji nežinojo pasirašydama taikos sutarti, kurios pažeistu jos teises ar sudarytu pagrinda peržiureti tarp šaliu pasirašyta taikos sutarti ar teismo nutarti. Jos nurodytas teismo padarytas pažeidimas, kad teismas neišsiunte jai nutarties niekaip neapribojo jos teisiu gincyti teismo nutarti, nes 2006-07-10 ji pati asmeniškai pasiemem teismo nutarti ir turejo galimybe per 7 dienas ja skusti, nurodydama pagrindus ir savo pažeistas teises. Todel apeliantei, piktnaudžiaujant savo procesinemis teisemis, teismas turetu skirti bauda iki 20000 Lt CPK 95 str. pagrindu.
Atsakovo VI Registru centro Šiauliu filialo atsiliepimas i treciojo asmens T. B. atskiraji skunda pateiktas praleidus istatymo nustatyta termina, todel 2008-11-11 Šiauliu apygardos teismo nutartimi ji atsisakyta priimti ir jis gražintas atsakovui.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
CPK 320 str. 1 d. numatyta, kad bylos nagrinejimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliuciu nutarties negaliojimo pagrindu patikrinimas. Teiseju kolegija, patikrinusi atskirojo skundo faktini ir teisini pagrinda, daro išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina del absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo.
Teiseju kolegija pažymi, kad vienas iš absoliuciu sprendimo negaliojimo pagrindu, numatytu CPK 329 str. 2 d., yra rušinio ar išimtinio teismingumo taisykliu pažeidimas. Civilines bylos teismingumas konkreciam teismui yra viena salygu tinkamai igyvendinti teise kreiptis i teisma (LAT Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003 m. sausio 22 d. nutartis, priimta civilineje byloje AB „Šiauliu bankas“, atstovaujamas Šiauliu m. apylinkes prokuraturos vyr. prokuroro v. M. S., L. S.; bylos Nr. 3K-3-117/2003).
Bylos esme sudaro klausimo del irašo registro centriniame duomenu banke pakeitimo išsprendimas (b. l. 14 – 16). Atsakovu byloje patrauktas VI Registru centro Šiauliu filialas, kurio atstove pirmosios instancijos teismo 2005-04-04 parengiamojo posedžio metu pripažino, kad duomenys i vieša registra galejo buti suvesti neteisingai (b. l. 53 – 54). Pagal 1996-09-24 Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro istatymo Nr. I-1539 (LR 2001-06-21 istatymo Nr. IX-391 redakcija) 30 str. 1 d. teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio gincu nagrinejimo ne teisme tvarka. O pagal to paties 30 str. 2 d. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administraciniu bylu teisenos istatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovai kelia ginca atsakovui VI Registru centro Šiauliu filialui – viešojo administravimo subjektui ir toks gincas laikytinas kylanciu iš administraciniu teisiniu santykiu. Ieškovai siekia pakeisti iraša registro centriniame duomenu banke, bet materialinio teisinio reikalavimo del nuosavybes daliu dydžio pakeitimo nekelia. Esant nurodytam teiseju kolegija daro išvada, kad gincas teismingas administraciniams teismams.
Ivertinusi nustatytas aplinkybes, teiseju kolegija konstatuoja, kad byla nagrinejes pirmosios instancijos teismas pažeide rušinio teismingumo taisykles ir tai yra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas (CPK 329 str. 2 d. 6 p.). Del šios priežasties apylinkes teismo nutartis naikintina, o byla perduotina nagrineti iš naujo pagal teisminguma Šiauliu apygardos administraciniam teismui (CPK 34 str. 2 d. 4 punktas).
Esant absoliuciam nutarties negaliojimo pagrindui, teiseju kolegija kitu atskirojo skundo argumentu nenagrineja.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 3 punktu, teismas
nutaria:
Panaikinti Šiauliu miesto apylinkes teismo 2005 m. balandžio 14 d. nutarti ir perduoti byla pagal teisminguma nagrineti Šiauliu apygardos administraciniam teismui.