Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2026-02-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1199/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2026-02-27
Bylos Nr.
1-149-1199/2026
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30102-2025-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Liudmila Larionova
Kaltinamasis
R. L.
Nukentėjusysis
J. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-149-1199/2026Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30102-2025-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.3; 1.1.9.9; 1.2.4.4.2.3 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2026 m. vasario 27 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Liudmila Larionova,sekretoriaujant Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorei Vaidai Matuzonienei,kaltinamajam R. L. (R. L.),nukentėjusiajai J. S.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. L. (R. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaruojantis adresu (duomenys neskelbtini), nevedęs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) vairuotoju, neteistas (teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L. nesunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą, t. y. 2025 m. rugpjūčio 23 d., apie 20.10 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,07 promilių neblaivumas), o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narį – sugyventinę J. S., tai yra tyčia abiejų rankų delnais sudavė po vieną smūgį į kairę ir dešinę veido puses, po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus plaštaka suėmęs už pakaušio mažiausiai kartą pargriovė J. S. ant grindų ir vieną kartą smogė dešinės rankos delnu į nosį ir tokiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais mažiausiai vienu trauminiu poveikiu padarė nukentėjusiajai J. S. nosikaulių lūžį, tai yra sužalojimą, vertinamą kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas ir taip nesunkiai sutrikdė šeimos nario – sugyventinės J. S., sveikatą ir sukėlė šiai fizinį skausmą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis R. L. parodė, kad savo kaltę pripažįsta visiškai ir gailisi. Nurodė, kad niekas nepasikeitė nuo to, ką sakė ikiteisminio tyrimo metu. Buvo toks dalykas, kad panaudojo smurtą prieš sugyventinę. Smulkmenų neprisimena. Sutinka, kad tokie jo smurtiniai veiksmai sugyventinės atžvilgiu, kurie nurodyti kaltinime, buvo atlikti. Blogai vertina savo veiksmus. Seniai susitaikė su nukentėjusiąja, kartu gyvena toliau. Galbūt dėl girtumo nepamena įvykio aplinkybių. Kaip kada vartoja alkoholį. Gali būti ir kasdienis alkoholio vartojimas. Tačiau dirba vairuotoju dirba, stipriai negeria. Kartais ir po darbo vartoja, slenkantis grafikas pas jį. Kaip kada būna išgėrimai, per laisvas dienas. Dirba toliau vairuotoju.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu nukentėjusioji J. S. nurodė, kad R. jos atsiprašė, ji atsiprašymą priėmė ir atleido jam. Mano nesikartos toks jo elgesys, nekonfliktuos taip, nesiaiškins taip giliai, toliau gal bendraus, gal nelabai, bus matyt. Jos parašas yra ant pateikto susitaikymo, jame teisingai nurodytos aplinkybės. Prašo nutraukti baudžiamąjį procesą jai ir kaltinamajam susitaikius.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamasis ir prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl apysunkio tyčinio nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, BPK 291 straipsnio pagrindu paskelbus byloje esančius dokumentus.

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys.

Žemesnės instancijos teismas

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. S. parodė, kad ji gyvena asmens duomenų pažymoje nurodytu adresu. Su R. L., gim. (duomenys neskelbtini), yra sugyventiniai, bendrauja apie keturis metus, kartu gyvena apie du mėnesius, veda bendrą ūkį. Bendrų vaikų neturi, ji augina du nepilnamečius vaikus: D. E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. S., gim. (duomenys neskelbtini). 2025 m. rugpjūčio 23 d. visi buvo namuose, apie 19.30 val. sugyventinis, kuris buvo neblaivus, pradėjo jai priekaištauti, kad skambino savo vaikų tėvui ir dėl to tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto metu sugyventinis atėmė iš jos mobilųjį telefoną, ji keletą kartų bandė telefoną susigrąžinti, paimti jį iš jo rankų tada sugyventinis abiejų rankų delnais sudavė po vieną smūgį į kairę ir dešinę veido puses, ji pajuto fizinį skausmą. Po to sugyventinis suėmė ją rankos plaštaka už pakaušio ir taip porą kartų pargriovė ant grindų. Ji parašė jo pasiimti daiktus ir išvažiuoti. Tai jį dar labiau supykdė, jis išmetė jos telefoną pro langą ir pasakė, kad niekur nevažiuos. Ji pabandė vesti jį link išėjimo durų ir tuo metu jis dešinės rankos delnu trenkė jai į nosį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, ji pajuto, kad nosis sutraškėjo ir tai sukėlė jai fizinį skausmą. Sąmonės praradusi nebuvo. Sūnui pasakė kviesti policiją, o jis paskambino jos sesei A. B., gim. (duomenys neskelbtini), kuri pranešė apie įvykį. Nori parodyti, kad tai jau ne pirmas sugyventinio fizinio smurto atvejis prieš ją. Jau buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, bet jie susitaikė. J. S. nuomone, R. L. turi priklausomybę nuo alkoholio, išgėręs tampa agresyvus ir konfliktiškas. Dėl šio įvykio jai padaryta fizinė žala, turtinės žalos nepatyrė. Apklausta papildomai, J. S. nurodė, kad dėl patirtų sužalojimų jokių pretenzijų savo sugyventiniui neturi, pareiškimo nerašys ir civilinio ieškinio neteiks. Ji su sugyventiniu susitaikė – jis jos atsiprašė, ji jam atleido. Telefonas, kurį R. išmetė pro langą, nukrito ant žolės. Jis nesugadintas, nesudaužytas, todėl pretenzijų dėl telefono neturi. Daugiau neturi ką pasakyti (b. l. 22–24, 27–28).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip liudytoja A. B. parodė, kad J. S., gim. (duomenys neskelbtini), yra jos sesuo, jų namai yra kaimynystėje, todėl bendrauja nuolat. Žino, kad ji gyvena kartu su R. L. 2025 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.10 val. paskambino J. vaikas, kad jo mamą, J., muša sugyventinis R. L. ir, kad mamai bėga kraujas iš nosies. Ji nedelsiant iškvietė policiją ir greitąją. Jai žinoma, kad tai jau ne pirmas sugyventinio fizinio smurto atvejis prieš jos sesę. Paskutinis jai žinomas kartas buvo 2024 m. gruodžio 24 d. Tada jis trenkė jai į veidą, buvo pradėtas tyrimas, bet vėliau jie susitaikė. Apie tą įvykį policijai pranešė taip pat ji, kitais atvejais smurtą patyrusi sesuo pati į policiją nesikreipdavo. Jos nuomone R. L. piktnaudžiauja alkoholiu (b. l. 73–74).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus apsk. VPK) Reagavimo valdybos 3-ojo skyriaus tyrėjo tarnybiniame pranešime, kurio pagrindu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo šeimos nariui pagal požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad apie įvykį pranešė A. B., gim. (duomenys neskelbtini). Smurtą patyręs asmuo yra J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini). Grafoje „Smurtą patyrusio asmens sužalojimai“ prie sužalojimų pobūdžio pažymėtas 5 punktas (patinimas) bei ant asmens silueto kaip sužalojimo vieta pažymėta nosies sritis. Grafoje „Smurtą patyrusio asmens būsena“ pažymėtas didelis susijaudinimas. Smurtu įtariamas asmuo nurodytas kaip ramus, nurodyta, kad ant šio asmens matomų kūno sužalojimų nėra. J. S. paaiškino, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d. apie 20.10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jos sugyventinis R. L., būdamas neblaivus, įvykusio žodinio konflikto metu pargriovė ją ant grindų ir abiejų rankų delnais sudavė po vieną smūgį į kairę ir dešinę veido puses bei vieną smūgį dešinės rankos delnu į nosį. Po tokių sugyventinio veiksmų J. S. pajuto fizinį skausmą. Iš karto po įvykio greitosios medicinos pagalba (toliau – ir GMP) 0820 J. S. išvežė į VšĮ Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę (toliau – ir RVUL). Įvykio aplinka tvarkinga (b. l. 3–7).

Alkotesterio kvite užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2025 m. rugpjūčio 23 d. 20.36 val. prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB0367, patikros sertifikato Nr. 2359773, R. L. nustatytas 2,07 promilių neblaivumas (b. l. 76–77).

Vilniaus apks. VPK Vilniaus rajono policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad atsižvelgiant į tai, jog gautoje specialisto išvadoje, sužalojimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, būtina ikiteisminį tyrimą tęsti pagal BK 138 straipsnio 1 dalies 3 punktą (b. l. 18–19).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G3100/2025 užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad vadovaujantis J. S., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos dokumentų duomenimis, ekspertas pateikia išvadą: 1) J. S. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis be poslinkio. Veido paburkimas, kaklo skausmas kairės mentė ir kairės plaštakos sumušimas sužalojimų nėra vertinami, kadangi kietu buku daiktu, tikėtina kelių valandų laikotarpyje iki apžiūros VšĮ RVUL 2025 m. gegužės 23 d.; 2) J. S. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis vadovaujantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.1. punktu, vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimo susidarymo metu, nukentėjusioji turėjo jausti fizinį skausmą; 3) J. S. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu; 4) J. S. kūne konstatuotas nosikaulių lūžis padarytas kietu buku daiktu, galimai sudavus smūgį, kas atitinka užduotyje nurodytas aplinkybes. Nosikaulių lūžis griuvimui nėra būdingas; 5) sužalojimų lokalizacija kūne nenurodo, kokioje padėtyje buvo nukentėjusioji sužalojimų padarymo metu (b. l. 45–48).

2025 m. rugpjūčio 25 d. perklausius bendrojo pagalbos centro (toliau – ir BPC) pateiktą garso įrašą nustatyta, kad į BPC paskambina moteris prisistačiusi kaip A. B. Nurodo, kad nori iškviesti policiją į (duomenys neskelbtini), nuosavą namą. Jai skambino kaimynų vaikas, prašė iškviesti policiją, nes mamos sugyventinis jai sulaužė nosį. Nurodo, kad reikia GMP, nukentėjusioji turbūt sąmoninga. Vaikas skambino ką tik, prieš minutę, skambino per „Messengerį“, jo telefono numerio ji neturi. Toje šeimoje yra du vaikai (b. l. 56–57).

2025 m. rugpjūčio 26 d. peržiūrėjus policijos pareigūnų kūno („Body“) kamera darytą vaizdo įrašą nustatyta, kad pareigūnai atvyksta į įvykio vietą. Juos namo prieškambaryje pasitinka moteris – J. S. ir vyras – R. L., kuris sako, kad jis yra kaltininkas. J. S. paaiškina, kad jis nenori išvažiuoti, mušė. Ji rodo pareigūnams galimai kruviną servetėlę, jos apatiniame dešiniajame lūpų kampe matosi, galimai, kraujosruva. Ji sako, kad R. L. atėmė jos telefoną, išmetė į lauką. Prieškambaryje matosi atėjęs berniukas – paauglys. Pareigūnas klausia J. S. kas jai yra R. L., J. S. atsako, kad jis yra pastarosios vaikinas, jie pradėjo kartu gyventi. Toliau matyti kaip ji rankoje laiko ledo gabalą, kurį deda ant nosies. J. S. nurodo, kad konfliktas įvyko dėl to, jog R. L. paskambino kažkokia draugė, dėl to J. S. pradėjo jam priekaištauti, ji pradėjo skambinti savo buvusiam vyrui (vaikų tėvui), tada R. L. atėmė iš jos telefoną, ji pareikalavo telefoną jai atiduoti, ir tada R. L. pradėjo griauti ją ant žemės. Ji ėmė iš jo rankų savo telefoną, jis vėl ją pargriovė, smogė du kartus į galvos sritį (į vieną pusę, į kitą pusę), atėmė jos telefoną ir išmetė pro langą. Vėliau pareigūnas eina prie tarnybinio automobilio, kur bendrauja su R. L., pastarasis sako, kad buvo konfliktas, bet puolė ne jis, o ji, konfliktai pastovūs, pats jis nekonfliktiškas žmogus. R. L. nustatomas girtumas – 2,07 promilės (b. l. 58–59).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia asmens sužalojimu ar susargdinimu (asmenį mušant ar kitaip nesunkiai pakenkiant jo sveikatai), padariniais – dalies profesinio ar bendro darbingumo praradimu arba ilgu sirgimu arba nesunkiu sveikatos sutrikdymu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus sužalojimo ar susargdinimo – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (dalies profesinio ar bendro darbingumo asmeniui praradimas arba ilgas sirgimas arba nesunkus sužalojimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 38 straipsnį, asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys <...> asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos <...>. Byloje nustatyta, kad nukentėjusioji J. S. yra kaltinamojo R. L. sugyventinė, t. y. jo šeimos narė.

Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir įvertinus joje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinamojo R. L. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nustatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, yra įrodyta visiškai. Byloje nustatyta, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, R. L., tyčia, abiejų rankų delnais sudavė po vieną smūgį į kairę ir dešinę veido puses nukentėjusiajai J. S., po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus plaštaka suėmęs už pakaušio mažiausiai kartą pargriovė J. S. ant grindų ir vieną kartą smogė dešinės rankos delnu į nosį, taip padarydamas J. S. nosikaulių lūžį, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Įrodymais, pagrindžiančiais R. L. kaltę, laikytini jo paties parodymai, nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuomet ji patvirtino, kad jai nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė R. L.; liudytojos A. B. duoti parodymai, kuomet ji nurodė, kad pastarajai paskambino nukentėjusiosios vaikas ir pranešė, jog R. L. muša mamą, jai bėga kraujas iš nosies, taip pat liudytoja nurodė, kad tai ne pirmas kartas, kuomet R. L. smurtauja prieš nukentėjusiąją J. S.; specialisto išvadoje užfiksuoti duomenys, kurie patvirtina, kad J. S. nustatytas sužalojimas – nosikaulių lūžis, kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; policijos pareigūnų kūno kamera darytas vaizdo įrašas dėl įvykio aplinkybių. Pirmiau teismo įvertinti įrodymai taip pat leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atlikdamas kaltinime nurodytus ir bylos nagrinėjimo metu pasitvirtinusius veiksmus, kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad R. L. veiksmai atitinka visus jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymius ir pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą kvalifikuoti teisingai.

Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius

Teisminio bylos nagrinėjimo metu tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusioji J. S. prašė atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Apklausiama teismo posėdžio metu nukentėjusioji patvirtino, kad su kaltinamuoju susitaikė. Kaltinamasis jos atsiprašė, ji jam atleido, mano nesikartos toks jo elgesys, šiuo metu gyvena kartu. Kaltinamasis teismo posėdyje nurodė, kad seniai su nukentėjusiąja susitaikė, toliau gyvena kartu. Baigiamosios kalbos metu prokurorė prašė teismo taikyti kaltinamajam R. L. BK 38 straipsnio nuostatas, atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam ir nukentėjusiajai J. S. susitaikius. Į bylą yra pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasirašytas susitarimas dėl susitaikymo baudžiamojoje byloje (b. l. 143?144).

BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu; ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Priimdamas sprendimą nutraukti baudžiamąją bylą ir atleisti kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas turi konstatuoti žalos atlyginimo (susitarimo atlyginti žalą) ir susitaikymo faktus, taip pat argumentuoti išvadą, kodėl yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo apsisprendimą taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsnio nuostatomis gali lemti nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltininko asmenybės ir kitų aplinkybių įvertinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. L. padarė apysunkį nusikaltimą (BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktas), tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nurodė pripažįstantis savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo padarymo, susitaikė su nukentėjusiąja, J. S. atleido R. L. ir nurodė, jog jokių pretenzijų jam neturi. Byloje yra kaltinamojo pateikti mokėjimo duomenys, kurie patvirtina, kad R. L. Valstybinei ligonių kasai sumokėjo 186,17 Eur, t. y. atlygino byloje pareikštą civilinį ieškinį (b. l. 61–62). Nukentėjusioji civilinio ieškinio byloje pareiškusi nebuvo.

BK 38 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga įtvirtina, kad kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kuomet yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismo vertinimu, toks pagrindas šiuo atveju yra. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis buvo praeityje, 2015 m. (b. l. 100–101), teistas vieną kartą, tačiau teistumas yra išnykęs. Šiuo metu kaltinamasis yra laikomas neteistu. Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, jo atžvilgiu nėra nagrinėjamų kitų baudžiamųjų bylų, Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, R. L. nėra pradėta kitų ikiteisminių tyrimų, taip pat byloje nėra duomenų, galinčių patvirtinti, kad kaltinamasis po jam šioje byloje inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, t. y. po 2025 m. rugpjūčio 23 d., būtų pažeidęs kitas visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ar teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad nors tiek nukentėjusioji, tiek jos sesuo nurodė, jog kaltinamajam 2024 m. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl analogiškos veikos, tačiau jis buvo nutrauktas nukentėjusiajai ir kaltinamajam susitaikius, tokių duomenų byloje nėra. Remiantis Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, 2024 m. R. L. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tačiau buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 1 dalies 1 punktu (nustačius kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

Administracine tvarka pastarųjų vienerių metų laikotarpiu kaltinamasis nebaustas. Teismo posėdyje R. L. nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai. Bylos medžiaga nustatyta, kad R. L. yra dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 98). Duomenų apie kaltinamojo gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą, byloje nėra. Šie duomenys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad R. L. nėra linkęs pažeisti teisės aktų reikalavimus, visuomenėje nustatytas elgesio taisykles ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes ir teismui nustačius visas BK 38 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytas sąlygas, kaltinamasis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. S. ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Prokurorė baigiamųjų kalbų metu prašė kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemones, t. y. dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje ir alkoholizmo prevencijos programoje. BK 67 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį.

Teismų praktikoje pasisakyta, kad teismas kiekvienoje byloje sprendžia individualiai, ar atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės, kelias ir kokias iš jų tikslinga parinkti. Sprendžiant dėl baudžiamojo poveikio priemonių parinkimo, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, atsiradusius padarinius, kaltininko asmenybę ir kitas svarbias aplinkybes, apibūdinančias padarytą nusikalstamą veiką bei kaltininko elgesį.

BK 72² straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Byloje nustatyta, kad kaltinamojo tyčiniais veiksmais nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas (nosikaulių lūžis), taip pat buvo suduoti du smūgiai į nukentėjusios kairę ir dešinę veido puses, o tai yra pakankamai sunkios pasekmės. Esant šioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad atleidžiant R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės, vadovaujantis BK 38 straipsnio nuostatomis, prevenciniais tikslais, jam yra tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 72² straipsnis), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

BK 72⁵ straipsnyje nustatyta, kad teismas gali įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos, ankstyvosios intervencijos, resocializacijos ar kitose programose ir kursuose, jeigu šis asmuo padarė šiame kodekse numatytą nusikalstamą veiką būdamas abstinencijos būsenos arba apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarę apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 2,07 promilių girtumas, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, vadovaujantis pastarąja teisės norma, R. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas alkoholizmo prevencijos programoje (BK 67 straipsnio 2 dalies 10 punktas), įpareigojant ją atlikti per 1 metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinio ieškinio

Vadovaujantis BPK 44 straipsnio 10 dalies, 109 straipsnio nuostatomis, kiekvienas asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę iš kalto asmens reikalauti jos atlyginimo. Toks asmuo turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). BPK 113 straipsnis reglamentuoja, kad civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Priimdamas nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. Taip pat turi būti nustatyti neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų veiksmų bei kilusios žalos.

Ikiteisminio tyrimo metu Valstybinė ligonių kasa pareiškė byloje 186,17 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Civiliniame ieškinyje nurodoma, kad J. S. dėl sveikatos sutrikdymo gydyta asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 186,17 Eur. Taip pat Valstybinė ligonių kasa prašė priteisti iš kalto asmens 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiškos žalos atlyginimo. Prie civilinio ieškinio pridedami dokumentai, patvirtinantys gydymo išlaidas (b. l. 61–63). Byloje pateiktas ir Valstybinės ligonių kasos raštas dėl civilinio ieškinio atsisakymo, kuriame nurodoma, kad padaryta žala Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui yra visiškai atlyginta (b. l. 69). Esant šioms aplinkybėms, procesas dėl šio byloje pareikšto civilinio ieškinio nutrauktinas.

Dėl kitų proceso klausimų

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 94–95), paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Daiktas turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinis diskas su vaizdo ir garso įrašais, paliktinas saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 301–305, 307–308 straipsniais,

nusprendžia:

R. L. (R. L.), padariusį nusikaltimą, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja J. S., ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72² straipsniu, R. L. (R. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu ir 72⁵ straipsniu, R. L. (R. L.) paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvauti alkoholizmo prevencijos programoje, įpareigojant ją atlikti per 1 (vienerius) metus nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

R. L. (R. L.) paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Civilinį procesą dėl Valstybinės ligonių kasos byloje pareikšto civilinio ieškinio nutraukti.

Daiktą turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su vaizdo ir garso įrašais, palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Išaiškinti R. L. (R. L.), kad:

1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 3 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalimi, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

3) asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Liudmila Larionova