Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. D. ieškinį atsakovui G. D., su institucija, duodančia išvadą byloje, Kelmės rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas G. D. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvauja. Procesiniai dokumentai ir teismo šaukimai jam yra įteikti. Atsakovas visiškai nepareiškė nuomonės dėl ieškinio, prašymų, nesidomi bylos eiga.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš santuokos liudijimo (l. 7-8) matyti, kad G. D. ir E. D. sudarė santuoką 2010 m. liepos 24d. Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje. Iš gimimo liudijimo (l.9) matyti, kad šeimoje auga nepilnametė dukra G. D., gimusi 2010 metų lapkričio 20 dieną. Iš ieškinio, ieškovės paaiškinimo matyti, kad gyvenant santuokoje G. D. piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino šeima, namuose triukšmaudavo, smurtavo prieš sutuoktinę. Atsakovui buvo įteikti procesiniai dokumentai, pranešimai apie teismo posėdžius, tačiau jis nepaneigė ieškovės nurodytų aplinkybių, nepareiškė jokių prieštaravimų ir nuomonės dėl santuokos nutraukimo ir santuokos nutraukimo priežasčių ir pasekmių. Ieškovės E. D. aiškinimą, kad ji buvo atsakovo sumušta, patvirtina Kelmės rajono PK 2011-12-12 nutarimas (l.17). Atsakovas G. D. šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už tyčinio nusikaltimo padarymą (LITEKO duomenys). Ieškovė taikytis nenori, atsakovas visiškai nesidomi procesu dėl santuokos nutraukimo, todėl teismas nemato pagrindo tikėtis, jog sutuoktiniai vėl pradės gyventi kartu, ir pripažįsta, kad jų santuoka yra faktiškai iširusi, prašymas dėl santuokos nutraukimo tenkintinas.

CK 3.27 str.1d. numato sutuoktinių pareigą būti vienas kitam lojaliais, vienas kitą gerbti ir vienas kitą remti moraliai bei materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes. CK 3.30 str. numato sutuoktinių pareigą išlaikyti ir auklėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų švietimu, sveikata ir t.t. Iš anksčiau aptartų įrodymų matyti, kad atsakovas G. D. daugiau nei vienerius metus nesidomi šeima, jos neišlaiko, yra vartojęs smurtą prieš sutuoktinę, šiuo metu jis nuteistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, todėl preziumuojama atsakovo G. D. kaltė dėl santuokos iširimo (CK 3.60str.3d.).

CK 3.70 str. 2 dalis numato, kad kitas sutuoktinis turi teisę reikalauti iš kalto dėl santuokos nutraukimo sutuoktinio atlyginti ... neturtinę žalą, padarytą dėl santuokos nutraukimo. Ieškovė E. D. ieškiniu prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė paaiškino, kad dėl G. D. smurto, girtavimo ji patyrė didelę moralinę žalą, baimę, nerimą, yra tekę bėgti iš namų. Ieškovė nurodė, kad dėl agresyvaus atsakovo elgesio ji gydėsi, vartojo raminamuosius vaistus. Atsakovo vartotą smurtą įrodo 2011-12-12 nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (l.17-18). Nutarime nurodyta, kad 2011-12-06 apie 13 val. G. D. sudavė smūgius E. D. į veidą, į petį, jai bėgo kraujas iš nosies, E. D. pabėgo iš namų. Dėl kitų smurto atvejų ieškovė nepateikė jokių įrodymų, nepakvietė apklausti liudytojų, nors jų galimybę nurodė ieškinyje. Dėl sveikatos būklės pablogėjimo ir vaistų vartojimo ieškovė nepateikė jokių įrodymų. Atsakovą pripažinus kaltu dėl santuokos iširimo, yra pagrindas iš jo priteisti ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nes dėl atsakovo smurto ieškovė patyrė skausmą, pažeminimą, buvo priversta išeiti iš namų, siekdamas apsaugoti savo sveikatą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį yra sprendžiama, kad yra įrodytas tik vienas smurto pavartojimo faktas, todėl jos prašoma priteisti neturtinės žalos atlyginimo suma yra mažintina iki 1000 Lt, ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo yra tenkintinas iš dalies.

Ieškovė prašo nustatyti dukters G. D. gyvenamąją vietą kartu su ja. Iš ieškovės paaiškinimų matyti, kad šalims nesutariant, dukra Gabija rūpinosi ir išlaikė mama E. D., o tėvas G. D. girtavo, neišlaikė vaiko. Atsakovas nepareiškė prieštaravimo, kad dukra Gabija gyventų su mama, be to, jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl G. D. gyvenamoji vieta nustatytina su motina, ieškinys šioje dalyje tenkintinas. Atsakovas turi teisę bendrauti su dukra, tačiau atsižvelgiant, kad G. D. yra nepilnai trejų metų amžiaus, t.y. labai maža, bei į tai, kad ji tėvo ilgą laiką nematė, nustatytina, kad atsakovas turi teisę bendrauti su vaiku ir dalyvauti jo auklėjimą abiejų tėvų bendru sutarimu, dalyvaujant E. D..

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis įpareigoja tėvus materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Straipsnio 3 dalis numato, kad materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai, proporcingai savo turtinei padėčiai. Išlaikymo dydis pagal straipsnio 2 dalį turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatyme įtvirtintas proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimo Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“ 11 punkte išaiškinta, kad sunki tėvų turtinė padėtis neatleidžia tėvo ir motinos nuo pareigos išlaikyti vaikus.

Ieškovė E. D. prašo priteisti iš G. D. nepilnametės dukters G. D. išlaikymui po 300 Lt kas mėnesį nuo ieškinio pareiškimo dienos iki vaiko pilnametystės.

Įstatymu LR CK 6.461 str. 2d. nustatyta, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už minimalią mėnesio algą. Šiuo metu minimali mėnesio alga 1000 Lt.

Vaikas turi būti išlaikomas abiejų tėvų. Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus turi būti aiškinama atsižvelgiant į CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vienodą praktiką šios kategorijos bylose ne kartą yra konstatavęs, kad tėvams šiuo aspektu tenka dalytis normalaus vaikų vystymosi asmenine atsakomybe, kurios negalima atsisakyti. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas arba visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausiančiais nuo tėvų valios atvejais, visais kitais atvejais tėvams, objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, privalu teikti tokio dydžio išlaikymą, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, bylos Nr. 3K-3-303/2008).

Ieškovė E. D. ieškinyje ir paaiškinimais teismo posėdžio metu nurodė, kad dukters Gabijos išlaikymui - aprengti, skirti pilnavertį maistą, gyvenamąją patalpą ir kt. - reikėtų kas mėnesį skirti apie 600 - 640 Lt. Ieškovė nurodė, tokios sumos skirti ji negali, nes yra bedarbė, gyvena iš socialinių išmokų, iš viso per mėnesį ji gauna apie 750 Lt. Pripažįstama, kad ji viena nėra pajėgi išlaikyti nepilnametę dukrą. Remiantis anksčiau aptartomis įstatymo nuostatomis ir teismų praktika pripažįstama, kad atsakovas privalo teikti išlaikymą dukrai. Atsakovas G. D. dėl 300 Lt išlaikymo sumos per mėnesį prieštaravimų nepareiškė, įrodymų apie savo turtinę padėtį nepateikė, jis yra sveikas ir darbingas asmuo, dėl to, kad jis šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, yra kaltas jis pats, todėl pripažįstama, kad išlaikymo suma – 300 Lt per mėnesį - atitinka vaiko poreikius ir tėvo galimybes, ieškinys dėl išlaikymo priteisimo nepilnametei G. D. iš jos tėvo, atsakovo G. D. tenkintinas. Išlaikymas Gabijai priteistinas nuo ieškinio pateikimo teismui dienos, t.y. nuo 2013-06-17d. (l.2).

CK 3.200 str. numato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Dėl išlaikymo įsiskolinimo 2 400 Lt priteisimo už 8 mėnesius iki ieškinio pareiškimo atsakovas prieštaravimų nepareiškė. Išlaikymo dydis po 300 Lt per mėnesį yra pripažintas pagrįstu. Iš ieškovės paaiškinimo ir LITEKO duomenų (Kelmės r. apyl. teismo baudžiamoji byla Nr.1-222-496/2011) matyti, kad atsakovas G. D. atlieka laisvės atėmimo bausmę nuo 2011 metų gruodžio mėn., nuo to laiko, ieškovė nurodė, jis dukteriai išlaikymo visiškai neteikia, todėl pripažįstama įrodytu, kad daugiau nei 8 mėnesius iki bylos užvedimo dienos atsakovas neteikė išlaikymo dukrai, todėl ieškinys dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo už 8 mėnesius nuo 2012-11-01 iki 2013-06-27, bendra įsiskolinimo suma 2 400 Lt (300 Lt x 8 mėn.) yra tenkintinas.

Išlaikymą uzufrukto teise valdo ir tvarko E. D., su kuria yra nustatoma nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta.

Ieškovė nurodo, kad jokio bendro turto neįgijo, dalytino turto nėra, bendrų skolų neturi.

Ieškovei prašant po santuokos nutraukimo jai paliktina santuokinė D. pavardė, atsakovui – D. (Lietuvos Respublikos CK 3.69 str.).

CPK 96 str. 1d. numato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Dalyje dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo ieškovė įstatymu – CPK83str.1d.2p. buvo atleista nuo žyminio mokesčio priteisimo, todėl šioje dalyje bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš atsakovo – 108 Lt, bei 72 Lt dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Ieškovė buvo atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo dėl reikalavimo nutraukti santuoką bei priteisti neturtinės žalos atlyginimą, nes jai buvo suteikta antrinė teisinė pagalba 100 procentų (l.24-25). Dėl šios priežasties, tenkinant ieškinį iš atsakovo yra priteistina 144 Lt žyminio mokesčio valstybei už reikalavimą dėl santuokos nutraukimo ir 30 Lt dėl neturtinės žalos atlyginimo. Iš viso iš atsakovo valstybei priteistina 354 Lt žyminio mokesčio ir 15,60 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, (l. 1), iš viso 369,60 Lt bylinėjimosi išlaidų, bei 760 Lt valstybės išlaidų už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 269 str., 270 str., 307 str. ir 385 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą 2010m. liepos 24d. Kelmės rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 80, tarp G. D., a.k(duomenys neskelbtini), ir E. D., a.k. (duomenys neskelbtini), turinčių vieną nepilnametį vaiką.

Dėl santuokos iširimo pripažinti kaltu atsakovą G. D..

Priteisti E. D. iš G. D. 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinės žalos atlyginimo.

Nustatyti nepilnametės dukters G. D., a.k(duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su mama E. D..

Nustatyti, kad atsakovas G. D. turi teisę bendrauti su G. D., dalyvauti jos auklėjime abiejų tėvų bendru sutarimu, vadovaujantis vaiko interesais, dalyvaujant E. D..

Priteisti iš G. D., a.k(duomenys neskelbtini), dukrai G. D., a.k(duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą po 300 Lt (tris šimtus litų) kas mėnesį nuo 2013m. birželio 27 dienos iki Gabijos pilnametystės ir 2400 Lt (du tūkstančius keturis šimtus litų) išlaikymo įsiskolinimo.

Paskirti E. D. dukters G. D. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Po santuokos nutraukimo palikti pavardes D., D.

Priteisti valstybei iš G. D., a.k(duomenys neskelbtini), 369,60Lt (tris šimtus šešiasdešimt devynis litus 60ct.) bylinėjimosi išlaidų, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodu 5660, ir 760 Lt (septynis šimtus šešiasdešimt litų) už valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos suteikimą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“, įmokos kodu 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Kelmės rajono apylinkės teismą.