- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-10-07
- Bylos Nr.
- e2A-862-210/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vytautas Kursevičius
- Atsakovas
- S. V.
- Ieškovas
- Lindorff Oy
teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo S. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-4106-883/2015, pagal ieškovo Lindorff Oy ieškinį atsakovui S. V. dėl įsipareigojimų, kylančių iš sutarties, nevykdymo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas Lindorff Oy ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą prašydamas priteisti iš atsakovo S. V. 1080,77 Eur skolą, 397,44 Eur delspinigius, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 33 Eur žyminį mokestį.
Ieškovas nurodė, kad 2008-02-28 atsakovas su pirminiu kreditoriumi UAB ,,Ūkio banko lizingas“ sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 802734337, 2008-08-16 sudarė išperkamosios nuomos sutartį Nr. 808797488, pagal kurias pradinis kreditorius nuosavybės teise įgijo ir atsakovui perdavė naudotis ir valdyti jo pasirinktas prekes (baldus ir televizorių Sony KDL-32D2810), už kurias pradiniam kreditoriui atsakovas turėjo mokėti daiktų kainą, kredito palūkanas bei kitus mokesčius pagal sutartyse nustatytą įmokų grąžinimo grafiką, tačiau atsakovas savo prievolės tinkamai nevykdė, nesilaikė kredito grąžinimo grafiko ir kredito negrąžino, todėl sutartys buvo nutrauktos, o atsakovas pradiniam kreditoriui liko skolingas 1080,77 Eur. 2010-01-19 UAB „Ūkio banko lizingas“ ir ieškovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį į atsakovo skolą. Atsakovas buvo informuotas apie skolos perleidimą, tačiau skolos nesumokėjo.
Atsakovas S. V. su pareikštu ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutiko su prašomos priteisti skolos ir delspinigių dydžiais, tačiau nesutiko, kad būtų priteistos 5 procentų metinės palūkanos ir žyminis mokestis, nurodydamas, kad nuo 2013-03-13 atlieka laisvės atėmimo bausmę ir prašo sprendimo vykdymą atidėti ar sustabdyti iki bausmės atlikimo pabaigos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2015 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškinį tenkino.
Priteisė ieškovui Lindorff Oy, veikiančiam per Lindorff Oy filialą, iš atsakovo S. V. 1080,77 Eur skolą, 397,44 Eur delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą (1478,21 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2015-03-04 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 33,00 Eur žyminį mokestį.
Atsakovas sutiko su prašomos priteisti skolos ir delspinigių dydžiais, todėl teismas priteisė ieškovui iš atsakovo 1080,77 Eur skolą, 397,44 Eur delspinigius.
Ieškovui iš atsakovo, praleidusio terminus piniginėms prievolėms įvykdyti, teismas priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 1478,21 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2015-03-04 iki visiško sprendimo įvykdymo (LR CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).
Ieškinį tenkinus, iš atsakovo ieškovo naudai teismas priteisė 33 Eur žyminio mokesčio (LR CPK 93 str. 2 d.).
Atsakovas S. V. pateikė teismui prašymą teismo sprendimo vykdymą atidėti arba sustabdyti iki laisvės atėmimo bausmės atliko pabaigos.
Teismas akcentavo, kad vertinant, ar atsakovo finansinė padėtis leidžia išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, būtina nustatyti esamą atsakovo finansinę būklę bei finansines galimybes dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Nagrinėjamu atveju teismas vertino atsakovo argumentus, kad dėl savalaikio įmokų kreditoriui nesumokėjimo yra kalta jo dukra, kuri, gavusi pinigus iš atsakovo, įmokų nemokėjo, taip pat nurodo, kad nuo 2013-03-13 atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės dirbti ir uždirbti, neturi turto ir lėšų atsiskaitymui su kreditoriumi.
Įvertinęs aukščiau paminėtas aplinkybes, teismas sprendė, kad dabartinė atsakovo padėtis yra bloga ir artimiausioje ateityje ji nepagerės, todėl teismas netenkino atsakovo prašymo dėl sprendimo vykdymo išdėstymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas S. V. prašo atidėti teismo priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos mokėjimą iki bausmės atlikimo pabaigos. Atleisti nuo 33 Eur žyminio mokesčio ir teismo išlaidų mokėjimo iki bausmės atlikimo pabaigos.
Šalies argumentai
Apeliantas nurodo, kad savalaikiai įmokų nesumokėjo jo dukra, kuriai jis uždirbtus pinigus siuntė iš užsienio. Šiuo metu atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės dirbti ir užsidirbti skolos grąžinimui. Apeliantas sutinka su teismo priteista skola ir delspinigiais. Tačiau prašo atidėti teismo priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos ir žyminio mokesčio mokėjimą iki bausmės atlikimo pabaigos.
Atsiliepimas į apeliacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, tarp jų ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Apeliaciniu skundu nėra skundžiama teismo sprendimo dalis dėl skolos, delspinigių, 5 procentų metinių palūkanų bei žyminio mokesčio priteisimo, apeliantas tik prašo atidėti teismo priteistų 5 procentų dydžio metinių palūkanų ir žyminio mokesčio mokėjimą iki bausmės atlikimo pabaigos.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja vykdytinumo savybę – jis turi būti besąlygiškai įgyvendinamas, o skolininkui pačiam geruoju nevykdant sprendimo, jis (sprendimas) gali būti vykdomas priverstinai. Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio nuostatų įgyvendinimas dėl sprendimo vykdymo atidėjimo reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos. Aiškindamas ir taikydamas šią proceso teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004). Sprendžiant dėl teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo aktualūs yra Civilinio kodekso 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, taip pat teisinio apibrėžtumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principai. Šių civilinių teisinių santykių teisinio reglamentavimo principų taikymas reikalauja, kad, nagrinėjant galimą teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo klausimą, būtų atsižvelgta į abiejų bylos šalių interesus, į tai, ar atidėjus teismo sprendimo įvykdymą, bus užtikrintas tinkamas jo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas teismo sprendimas ir pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, lūkesčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006).
Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas įvertinęs aplinkybes, kad atsakovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, neturi galimybės dirbti ir uždirbti, neturi turto ir lėšų atsiskaitymui su kreditoriumi, padarė pagrįstą išvadą, jog esant tokiai situacijai atsakovas neturi galimybių sumokėti ieškovui priteistą įsiskolinimą, o duomenų, jog ši padėtis galėtų pasikeisti, t.y. jog atidėjus sprendimo vykdymą atsakovas vėliau galėtų įvykdyti teismo sprendimą, nepateikta.
Atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad prašydamas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą, atsakovas turėjo pateikti rašytinius įrodymus patvirtinančius jo esamą finansinę būklę bei finansines galimybes dėl sprendimo įvykdymo ateityje. Šiuo atveju atsakovas, nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui, tokių įrodymų nepateikė. Vien ta aplinkybė, jog apeliantas atlikinėja realią laisvės atėmimo bausmę, negali būti pagrindu teismo sprendimo vykdymo išdėstymui.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos padaryta išvada, kad sprendimo atidėjimas, žinant, jog jis vis tiek nebus įvykdytas ir praėjus atidėjimo terminui, pažeistų šalių lygiateisiškumo, interesų pusiausvyros ir teisėtų lūkesčių principus bei paneigtų teismo sprendimo vykdytinumą.
Dėl aukščiau paminėtų motyvų teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino faktines aplinkybes bei padarė išvadas nepažeisdamas teisės normų, reglamentuojančių sprendimo vykdymo atidėjimą, aiškinimo ir taikymo teisminėje praktikoje. Todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Šiaulių apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gegužės 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.